Pažvelkite į šį žemėlapį. Iš karto pastebėsite, kad jis kitoks, nei jūs esate įpratę matyti. Tačiau kodėl jis atrodo toks keistas? Ir kodėl net NASA būtų linkusi jį apversti?

Žemėlapis, kuris laužo stereotipus

Nieko blogo su tuo žemėlapiu nėra. Tiesiog pietinė Žemės pusė yra atvaizduota viršuje, o šiaurinė - apačioje. Ir kas? Nieko! Žemė yra tik didžiulis kamuolys, besisukantis kosmoso tuštybėje. Jokio skirtumo, kaip pasuksite žemėlapį. Tai žmonės, o ne kažkokios objektyvios aplinkybės nurodė, kur turėtų būti žemėlapio viršus.

Istorinis kontekstas

Europos keliautojai keliavo aplink pasaulį, po truputį plėsdami žinomą žemėlapį. Į šiaurė keliauti tiesiog nėra kur, todėl žemėlapis augo į pietus. Kadangi jiems Europa buvo pati svarbiausia, tai ji ir liko žemėlapio centre. Beje, senieji dabartinės Italijos žemėlapiai buvo kitokie. XII amžiuje žemėlapis buvo piešiamas iš pietų (nuo Italijos) į šiaurę, todėl dabar irgi atrodytų apsivertęs.

Pažvelkite į tą žemėlapį viršuje dar kartą - gal dabar dar pastebėsite, kad jis padalintas ne per Ramųjį, o per Atlanto vandenyną? Taip, ir tai yra neįprasta mums, europiečiams.

Šiaurė, Pietūs ir mūsų suvokimas

2009 metais publikuotas tyrimas parodė, kad tas šiaurės ir pietų pasidalijimas yra įsirėžęs į mūsų sąmonę. Kai tyrimo dalyviams buvo parodytas hipotetinis žemėlapis, jie natūraliai nusprendė, kad žmonės šiaurėje yra turtingesni. Kai tas pats žemėlapis buvo apverstas, toks nusistatymas išnyko.

Dar pažvelkite į šią nuotrauką: Tai - The Blue Marble, 1972 metais „Apollo 17“ misijos į Mėnulį metu padaryta nuotrauka. Tik ji tokia nebuvo publikuota. NASA prieš parodydama šią nuotrauką žmonėms ją apvertė. Ne dėl egocentriško noro, kad Šiaurės Amerika būtų teisingoje pusėje - Šiaurės Amerikos šioje nuotraukoje net nėra. Tiesiog buvo norima, kad žmonės lengviau susigaudytų, ką mato.

Pietų pusrutulio svarba

Šiaurinio pusrutulio valstybės iki šiol yra pačios pažangiausios, tačiau Pietinis pusrutulis nemano, kad turime teisę laikyti save pasaulio viršūne. XX amžiaus pradžioje Urugvajaus dailininkas Joaquínas Torres-García nupiešė apverstą Pietų Ameriką, taip norėdamas pabrėžti šio žemyno svarbą. Stuartas McArthuras, Australijos politikas, 1979 metais išleido labai populiarų pasaulio žemėlapį, kuriame Australija vaizduojama viršuje. McArthuro žemėlapiai parduodami iki šiol.

Dėl paprastumo ir tradicijos tikriausiai verta išlaikyti įprastą žemėlapio konfigūraciją. Tačiau tuo pačiu metu svarbu suvokti, kad nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl jis taip turi atrodyti.

Ginčai dėl geografinės priklausomybės

Ginčai, ar Lietuva yra “Rytų”, ar “Vakarų”, o gal Šiaurės Europos ar Pietų Europos šalis dažnai būna karšti. Ir visi jų dalyviai paprastai teisūs. Mat sąvokos “Rytai” bei “Vakarai” populiariojoje sąmonėje įgijo labai daug galimų reikšmių. Kai diskusijose žmonės tuos pačius žodžius vartoja skirtingomis reikšmėmis ir kyla nesutarimai.

Sąvokų "Rytai" ir "Vakarai" reikšmės:

1. "Vakarai" - visą XX a. kapitalistinėmis buvusios šalys, o "Rytai" - iki 1990 m. valdytos komunistų (ir todėl skurdesnės). Šiuo atveju Graikija ar Suomija - Vakarų Europa, o Čekija ar Vengrija - Rytų (nors ir yra vakariau).
2. "Vakarai" tai krikščioniškos kultūros žemės, o "Rytai" - musulmoniškos, budistinės, induistinės arba judėjiškos.
3. "Vakarų Europa" - tai katalikiška arba protestantiška Europa, "Rytų Europa" - stačiatikiška.
4. "Vakarų Europa" - ES, Europos ekonominės erdvės ir/ar NATO narės, "Rytų Europa" - NVS narės.
5. "Šiaurė" - tai turtingos šalys, "Pietūs" - skurdžios. Kalbama apie rimtą skurdą, tad pagal šį skirstymą Lietuva ir visa Europa yra “Šiaurė” - kaip, beje, ir Australija.
6. "Šiaurė" - šviesesnės odos žmonių, "Pietūs" - tamsesnės odos žmonių gyvenami kraštai. Vėlgi, Europa, JAV, Kanada, o ir Australija pagal šį skirstymą - Šiaurė, Afrika - daugiausiai Pietūs. Jei vertinti tik Europą tai “šiauriečiai” - mėlynakiai blondinai/šatenai, “pietiečiai” - tamsesnio gymio baltaodžiai italai, ispanai.
7. Grynai geografinis skirstymas: “Vakarų Europa” - vakarinė Europos pusė, “Rytų Europa” - rytinė pusė. Dažnai dar pridedama “Šiaurės Europa”, “Pietų Europa”, kartais “Vidurio Europa”.

Europa - ne taisyklinga geografinė figūra, tad kur brėžti ribas - visiškai subjektyvu. Europinė Rusija sudaro 40% Europos žemės. Taigi, jei skirstyti Europą geografiškai į keturias dalis pagal pasaulio šalis po 25% žemyno tai visa Rytų Europa būtų Rusijoje.

Oficialus Jungtinių Tautų skirstymas paremtas panašia subjektyvia geografija, Lietuvą priskiria Šiaurės Europai - kartu su kitomis Baltijos šalimis, Skandinavija, Jungtine Karalyste, Airija.

Gyventojų pasiskirstymas pasaulyje

Gyventojų tankumas skirtinguose regionuose:

• Tankiai gyvenamos teritorijos Indijoje, Bangladeše ir Pakistane: Daugiau kaip 1,5 mlrd. gyventojų.
• Regionas apima Japoniją, Taivaną, Pietų Korėją ir Kinijos rytinę dalį: 1,5 mlrd. gyventojų. Vidutinis gyventojų tankumas - 250 žm./km².
• Vakarinė Europos žemyno dalis: Apie 730 mln. gyventojų.
• Šiaurinė Gvinėjos įlankos teritorija: 150 mln. gyventojų.
• Regioną sudaro Malaizija, Indonezija, Singapūras, Filipinų valstybės ir Indokinijos pusiasalio teritorijos: Apie 550 mln. gyventojų.
• Regionas tęsiasi Atlanto vandenyno pakrante nuo Brazilijos pietų, per Urugvajų iki Argentinos šiaurės: 125 mln. žmonių.
• Regionas apima JAV šiaurės rytinę ir Kanados pietrytinę pakrantę: 125 mln. žmonių.

Kai kuriuose regionuose gyventojų tankumas labai mažas:

• Visas Amazonės baseinas: Labai mažas gyventojų tankumas.
• Centrinė ir vakarinė Australijos žemyno dalis: Labai mažas gyventojų tankumas.
• Retai gyvenamos Himalajų ir Tibeto kalnuotos teritorijos: Aukščiau kaip 5 kilometrai žmonės negyvena.
• Didelė šiaurinė Azijos teritorija: Būdingas šaltas klimatas, amžinojo įšalo zona, menki dirvožemiai ir trumpas vegetacinis laikotarpis.
• Šiaurinė Kanados teritorija: Dėl šalto klimato didelės teritorijos apaugusios taiga ir tundra.

Žemėlapių projekcijos ir jų iškraipymai

Žinome, kad didysis flamandų kartografas Gerardas Merkatorius 1569 metais pasiūlė vadinamąją lygiakampę cilindrinę projekciją, specialiai sukurtą taip, kad būtų patogi navigacijai po jūras.

Merkatoriaus projekcijos iškraipymai: standartiniame pasaulio žemėlapyje Grenlandija (didelis baltas objektas viršuje) plotu prilyginama Afrikai. Ir bėda ne tik tai, kad Merkatoriaus projekcijoje Šiaurės Amerika ir Europa didesnės, o Grenlandija iš tiesų gerokai mažesnė, nei atrodo lygiakampės projekcijos žemėlapyje. Gerokai svarbiau, kad Merkatoriaus projekcija vaizduoja pasaulėžiūrą tų, kas pirmieji apkeliavo planetą, - Didžiųjų geografinių atradimų epochos europiečių - ir įamžina pasąmoningą Europos, kaip dominuojančios pasaulio galios idėją.

Geografijos įtaka politikai

Geografija nėra likimas; yra dar daugybė faktorių, lemiančių vienus ar kitus įvykius ir vienus ar kitus sprendimus priima valstybių lyderiai; visgi geografijos reikšmės atmesti negalima - ir nepaisant to, ji dažnai praslysta pro akis, ypač žiniasklaidoje. Istorijos ar šiuolaikinės geopolitikos prasmę be žemėlapių ir geografijos supratimo praktiškai neįmanoma.

Rusijos istorija pateikia du akivaizdžius lemiamo geografijos vaidmens pavyzdžius. Antra, daugelis Rusijos uostų žiemą užšąla, ir kariniai laivai turi grumtis su Arkties ledais. Todėl Rusijos karinių strategų požiūriu, Juodosios jūros Sevastopolio uostas, kurį Rusija nuomojo iš Ukrainos, yra gyvybiškai svarbus.

Kai požiūris į pasaulį toks, topografiniai žemėlapiai, savaime suprantama, ne mažiau svarbūs, nei politiniai. Žinoma, šalių sienos turi reikšmę, bet ne mažiau svarbu ir tai, kokia kryptimi per tą šalį teka upės.

Rašydamas knygas, dažniausiai pradedu nuo geografijos - šalies, regiono ar konflikto, - kad būtų aišku, kokie sprendimai iš principo įmanomi, o kokie - ne. Paskui ant geografinio pagrindo galima užkloti sluoksnį istorijos ir, galiausiai, dabartinę politinę situaciją. Tai palengvina reikalo supratimą.

Pasaulio kryptys ir orientavimasis

Kelias į vietą vadinamas kryptimi. Norėdami rasti vietą ar apibūdinti, kur ji yra, turime žinoti, kokia kryptimi nuo mūsų ji yra. Dažniausiai nuorodos pateikiamos atsižvelgiant į tai, ar vieta yra į šiaurę, pietus, rytus ar vakarus nuo dabartinės mūsų buvimo vietos. Kryptims nurodyti naudojamas bendras terminas - pasaulio kryptys arba horizonto kryptys.

Pagrindinės keturios pasaulio kryptys yra šiaurė, pietūs, rytai, Vakarai. Lietuvių kalboje jos atitinkamai žymimos Š, P, V ir R, tačiau dažnai vartojami sutrumpinimai anglų kalba šiaurė - N (North), pietūs - S (South), vakarai - W (West) ir rytai - E (East). Tarpinės pasaulio kryptys yra šiaurės rytai - kryptis tarp šiaurės ir rytų, šiaurės vakarai - kryptis tarp šiaurės ir vakarų, pietryčiai - kryptis tarp pietų ir rytų, pietvakariai - kryptis tarp šiaurės ir vakarų. Lietuvių kalboje jos atitinkamai žymimos ŠR, ŠV, PR ir PV.

Įdomūs faktai žemėlapiuose

Žemėlapiuose galima rasti įvairios įdomios informacijos. Štai keletas pavyzdžių:

• Populiariausias sportas pasaulyje - futbolas.
• Didžiausiu IQ pasižymi norvegai, islandai, britai, italai, šveicarai, austrai, kinai ir mongolai.
• Daugiausiai raudonplaukų Europoje gyvena Airijoje, vakarinėje ir šiaurinėje Didžiosios Britanijos dalyse.
• Patraukliausi žmonės gyvena Švedijoje.
• Bene daugiausia naudojama interneto naršyklė - „Google Chrome“.

---