Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Paukščių gripas yra virusinė infekcija, kurią sukelia Orthomyxoviridae šeimos A gripo virusai. Įrodyta, kad daugelis paukščių rūšių yra neatsparios (jautrios) A gripo virusui. Paprastai, migruojantys laukiniai vandens paukščiai yra natūralūs paukščių gripo viruso nešiotojai. Naminiai paukščiai yra ypač imlūs paukščių gripo virusui.

Pirmą kartą ši liga aprašyta Italijoje 1880 m. Vėliau paukščiai gripu susirgdavo įvairiose pasaulio šalyse. Liga buvo įvairiai ir vadinama, dažniausiai paukščių maru. 1901 m. buvo nustatyta, kad ją sukelia virusas, o 1971 m. įrodyta, kad paukščių gripo sukėlėjas yra labai panašus į kiaulių, arklių ir žmonių A tipo gripo sukėlėjus.

Priklausydamas nuo bendrų epizootinių dėsnių ir nuo to, kad sukėlėjas gali cirkuliuoti tarp naminių ir laukinių (ypač vandens) paukščių, pastaraisiais metais gripas pasireiškė Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Škotijoje, Airijoje, Meksikoje, JAV ir kitur bei padarė didelės žalos paukštininkystei. Pernai gripas diagnozuotas Vietname, Pietų Korėjoje, Honkonge, Olandijoje. Iki 2003 metų balandžio 22 dienos Olandijoje buvo nustatyta 210 ligos židinių, sunaikinta per 13,6 mln. paukščių, mirė veterinarijos gydytojas, tikrinęs paukštynus, kuriuose paukščiai buvo užsikrėtę gripu. Nežiūrint Tarptautinių veterinarijos organizacijų pastangų užkirsti ligos sukėlėjo plitimą, nustatomi vis nauji paukščių gripo židiniai.

Šiais metais buvo pranešta, kad 19 iš 64 Vietnamo provincijų paskelbta paukščių gripo epidemija, kad į Nacionalinį pediatrijos institutą Hanojuje paguldyti penki 5-13 metų vaikai su šiam susirgimui būdingais požymiais. Sausio 12 dieną Japonijos valdžia paskelbė, kad pirmą kartą po 1925 m.

Gripu gali sirgti daugelio rūšių paukščiai, tačiau sukėlėjai tam tikra prasme yra specifiški. Ligos sukėlėjo šaltinis - sergantys ir persirgę paukščiai, iš kurių organizmo virusas išsiskiria su išmatomis, išskyromis iš kvėpavimo organų ir kartu su kiaušiniais. Į paukštyną gripo sukėlėjas gali patekti su sirgusių paukščių išskyromis užterštais pašarais, vandeniu, apyvokos daiktais, tara. Virusą gali pernešti žmonės, graužikai, vabzdžiai ir migruojantieji laukiniai paukščiai. Sveiki paukščiai apsikrečia, kai sukėlėjas patenka ant virškinimo, kvėpavimo ar regėjimo organų, kloakos gleivinių arba ant pažeistos odos.

Patekęs ant gleivinių virusas intensyviai dauginasi ir greitai prasiskverbia į kraują, kuris jį nuneša į parenchiminius organus. Ten jis kaupiasi ir išskiria toksinus, kurie pažeidžia kraujagysles. Dėl to sutrinka kraujo apytaka, atsiranda kraujosruvų, patinimų. Gripu susirgę paukščiai netenka imuniteto infekciniam laringotracheitui, bronchitui, Niukaslio ligai, raupams. Imunobiologiškai gripo virusas nėra aktyvus, nes nesugeba sukelti pakankamo imuninio atsako. Dėl to virusas nevisiškai neutralizuojamas organizme.

Ligos Formos Ir Simptomai

Liga būna ūmi, poūmė ir lėtinė. Praėjus 3-5 paroms po apsikrėtimo, susirgusios vištos tampa nejudrios, pasišiaušia, stovi užsimerkusios ir nuleidusios galvas, nebededa kiaušinių, paskutinis kiaušinis dažniausiai būna be lukšto. Sergančios vištos nelesa, bet daug geria ir viduriuoja žalsvomis išmatomis. Nosies ertmės užklijuotos tąsiu eksudatu, panašios išskyros teka ir iš snapo. Kvėpavimas padažnėjęs, su traškesiais, kūno temperatūra pakilusi iki 44oC.

Galvos srities gleivinės paraudusios ir išbrinkusios, skiauterės ir pabarzdėlės sutinusios, tamsiai violetinės spalvos, su kraujosruvomis ir nekrozės židinėliais. Dažnai ligos sukėlėjas pažeidžia sergančių paukščių, ypač broilerių, nervų sistemą: sutrinka valingų judesių koordinacija, jie eina ratu, ištinka traukuliai. Panašiai serga kalakutai bei vandens paukščiai, tik jiems būna stipresnis galvos sinusų uždegimas.

Paukščiai serga 24-48 val., ilgiausiai savaitę. Jų išsaugojimo ir tolesnio produktyvumo prognozė bloga. Ūminiais atvejais gaišta visi užsikrėtę, poūmiais ir lėtiniais atvejais - 5-20 proc. paukščių. Kadangi liga labai pavojinga, paukščiai negydomi.

Klinikiniai Požymiai

Didelio patogeniškumo paukščių gripo (DPPG) virusu užsikrėtusių paukščių klinikiniai požymiai labai skiriasi, jiems turi įtakos šie veiksniai: užkrečiamo viruso virulentiškumas, veikiamos rūšys, amžius, lytis, ligos, kuriomis sergama tuo pačiu metu, ir aplinka. Ankstyvieji požymiai gali būti dingęs apetitas, sumažėjęs poreikis gerti ir palyginti mažas mirtingumas. Tačiau liga paukščių pulke gali atsirasti ir staiga, daug paukščių gali nugaišti nepasireiškus pirmiesiems ligos požymiams arba atsiradus silpniems depresijos, apetito nebuvimo požymiams, pasišiaušus plunksnoms ir šiek tiek pakilus kūno temperatūrai.

Sergantys paukščiai dažnai tupi arba stovi pusiau komos būklėje, galvomis liesdami žemę. Skiauterės ir barzdelės yra pamėlusios ir pabrinkusios, kraštuose gali būti taškinės arba dėminės kraujosruvos. Dažnai gausiai ir vandeningai viduriuojama, paukščiai jaučia didelį troškulį. Gali būti sunkus kvėpavimas, kartais pastebimas gausus ašarojimas.

Požymiai Įvairiems Paukščiams

• Broileriams: ryški depresija, apetito dingimas ir labai padidėjęs mirtingumas.
• Kalakutams: panašūs požymiai kaip ir naminiams paukščiams.
• Žąsims: depresija, apetito dingimas, viduriavimas ir sinusų paburkimas.

Paukščių Gripo Plitimas

Kaip plinta paukščių gripas? Paukščių gripas plinta dėl kontakto su sergančiu paukščiu, arba per užterštą aplinką, tačiau paukščių gripo virusas neplinta oru. Ligą dažniausiai perneša paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie ir užkrečia aplinką. Pavyzdžiui, užsikrėtusio paukščio išmatose gyvybingas virusas gali būti aptinkamas nuo 44 iki 105 dienų. Trukmė, kiek virusas išliks gyvybingas, priklauso nuo aplinkos sąlygų. Sveiki paukščiai užsikrečia lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Didžiausią tikimybę užsikrėsti turi paukščiai, laikomi atviruose vandens telkiniuose ir prie jų.

Žmonių Užsikrėtimas

Paukščių gripas neplinta tarp žmonių - nepersiduoda nuo žmogaus žmogui. Moksliškai paukščių gripo etiologija: paukščių gripas yra infekcinė paukščių liga, kurią sukelia A tipo H1-H16 ir N1-N9 glikoproteinų derinio gripo virusas. Didelio patogeniškumo paukščių gripo virusu, pvz. A/H5N1, žmogus gali užsikrėsti nuo paukščių. Šiuo metu įrodymų, kad paukščių gripas gali būti perduodamas žmogaus žmogui, nėra.

Žmonės didelio patogeniškumo paukščių gripu užsikrečia artimai kontaktuodami su gyvais užsikrėtusiais paukščiais, jų fekalijomis, kitais kūno skysčiais ir išskyromis. Rankos užsiteršia liečiant virusu užkrėstus narvelių paviršius, šėrimo įrangą ar kitas vietas, kur buvo laikomi užsikrėtę ar nugaišę paukščiai. Žmonės užsikrečia nešvariomis rankomis trindami akis, nosį, į viršutinius kvėpavimo takus ar į akis patekus virusams su dulkėmis, fekalijomis ar plunksnų dalelėmis. Didesnis pavojus užsikrėsti yra dirbant sergančių paukščių sanitarinio skerdimo patalpose, paukštynuose, ten, kur yra didelis paukščių judėjimas, gausu dulkių, plunksnų. Apdorojant infekuotų paukščių skerdenas, kraują, yra rizika, kad virusas pateks į akis ar nosį.

Simptomai Žmonėms

Paukščių gripo simptomai yra panašūs į sezoninio gripo simptomus: kosulys, temperatūra, gerklės skausmas, sloga, taip pat viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas ir vėmimas. Paukščių gripas gali sukelti konjunktyvitą: raudonos, skausmingos, ašarotos akys su pūlingu sekretu.

Kaip Sumažinti Užsikrėtimo Riziką

1. Kiek galima sumažinti paukščių užsikrėtimą.
2. Atskirti žmones nuo užsikrėtusių gyvūnų.
3. Laikytis nustatytų priešepideminių ir darbo saugos reikalavimų.
4. Užtikrinti rankų higieną.
5. Naudoti asmeninės apsaugos priemones.

Be to, planinė vakcinacija sezonine vakcina nuo įprasto gripo yra rekomenduojama kaip viena iš keleto priemonių, mažinančių galimybę tuo pat metu užsikrėsti paukščių gripo ir žmogaus gripo virusais.

Prevencinės Priemonės

Norint išvengti paukščių gripo, reikia patikimai saugoti šalies ir kiekvieno paukštyno teritoriją, kad sukėlėjas nepatektų iš užsienio ar kitų paukštynų. Inkubavimui skirtus kiaušinius, paukščius ar jų priežiūros ir auginimo priemones, kurios gali pernešti gripo sukėlėją, reikėtų pirkti tik neužkrėstose šalyse ir ūkiuose. Nupirktus paukščius būtina 30 d. laikyti karantine, patartina skirtingo amžiaus grupių paukščius laikyti atskirose patalpose, tarp patalpų turi būti veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus atitinkantis atstumas, kad paukštidžių oras nesimaišytų.

Augintojai turi nuolat stebėti paukščių sveikatą, izoliuoti silpnus ir blogai augančius bei negaluojančius paukščius, o apie padėtį savo paukštyne informuoti ūkį prižiūrintį veterinarijos gydytoją. Paukščių gripu serga ne tik paukščiai, bet ir žmonės. Šios ligos profilaktika ir židinių likvidavimu rūpinasi Tarptautinis epizootijų biuras, Pasaulinė sveikatos organizacija, Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir kitos organizacijos, tačiau budrūs turime būti ir kiekvienas iš mūsų.

Su prasidėjusia rudenine paukščių migracija vėl išaugo labai pavojingo paukščių gripo viruso grėsmė. Naminių paukščių augintojai perspėjami, kad turėtų būti atsargūs, nes virusas slypi visai šalia. Lenkijos žiniasklaida įspėja, jog labai patogeniškas H5N1 paukščių gripas vėl siautėja Europoje.

Paukščių gripas jau daugelį metų kelia rimtą grėsmę tiek laukiniams, tiek ir naminiams paukščiams visame pasaulyje. Nerimą kelia pastaruoju metu stebimas viruso gebėjimas užkrėsti jau ir žinduolius. Su užsikrėtusiais gyvūnais dirbantiems žmonėms padidėjo rizika užsikrėsti. Infekcijos retos, atsitiktinės.

---