Vištiena - populiariausia paukštienos rūšis, pasižyminti gausiu baltymų kiekiu. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, vištiena laikoma sveikatai palankesne nei bet kokia kita raudona mėsa. Tiesa, palankumas priklauso ir nuo jos paruošimo būdo bei kokybės, rašoma prekybos tinklo „Rimi“ pranešime žiniasklaidai.

Vištienos Maistinė Vertė ir Nauda

Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, vištienoje gausu lengvai virškinamų ir pasisavinamų baltymų, organizmui reikalingų vitaminų bei mineralų. Taip pat ši mėsa pasižymi mažu riebalų kiekiu.

„Vištienoje yra gerai subalansuotų, žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių, o vertingiausia jos dalis - krūtinėlė. Ji liesesnė už kitas vištos dalis, ypač jei valgoma be odos, - teigia dietologė. - Geriausia rinktis ekologiškuose ūkiuose užaugintą vištieną, nes tokios mėsos įtaka yra sveikatai palankiausia, lyginant su neekologiškuose ūkiuose užaugintos mėsos sudėtimi.

Sveikatai palankiausias šios mėsos paruošimas - lėtai kepant ant silpnos ugnies orkaitėje, prieš tai pamarinavus švelniai rūgščiame padaže arba gaminant paukštieną garuose. Vištiena, pažymėta „užauginta be antibiotikų“ ženklu, yra mėsa, priskiriama liesų mėsų rūšiai. Prekybos tinklo komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pažymi, kad renkantis vištieną parduotuvėje, verta atsižvelgti į jos ženklinimą ir produkto pagaminimo šalį.

Kalbant apie biologinę vertę, anot pašnekovo, pati vertingiausia vištienos dalis yra krūtinėlė: joje yra pats geriausias aminorūgščių sąstatas, be to krūtinėlėje yra daugiausia baltymų.

„Tyrimai rodo, kad dalis žmonių gauna nepakankamai baltymų. Šioje vietoje nereikia apsigauti galvojant, kad suvalgius 100 g vištienos gausime 100 g baltymų. 100 gramų biologiškai vertingiausios vištienos dalies krūtinėlės baltymų bus tik maždaug 23,5 g.

Kai pasižiūrime į racioną, paaiškėja, kad baltymų gauname nepakankamai. Pagal naujausias Šiaurės šalių rekomendacijas, kurios apima ir Baltijos šalis, 1 kilogramui kūno svorio reikia 0,83 g baltymų. Sakykime, žmogus sveria 65 kilogramus, jam per parą reikia beveik 54 gramų baltymų.

Baltymai svarbūs ne vien raumenų, bet ir imuninėms ląstelėms. Tam, kad imuninė sistema būtų stipri - reikia gauti pakankamai baltymų“, - aiškina prof. R. Stukas ir sako, kad PSO baltymo etalonu laikomas kiaušinio baltymas, tačiau šiuo požiūriu vertingu pasirinkimu laikoma ir vištienos krūtinėlė. Tuo tarpu vištienos šlaunelių mėsos 100 g baltymų bus 16,8 g baltymų. Bendrai 100 g. vištienos, neskirstant jos į atskiras dalis, randama 18,7 g baltymų.

Vištienoje taip pat yra tokių medžiagų kaip kalis, reikalingas širdžiai, ir fosforas, svarbus smegenų veiklai. Be to, vištienoje aptinkama ekstraktinių medžiagų, kurios, kaip sako prof. R. Stukas, verdant vištieną patenka į sultinį ir stimuliuoja virškinamųjų sulčių sekreciją.

Vištienos Odelė: Vengtinas Produktas

Nors vištieną prof. R. Stukas linksniuoja kaip išties vertingą pasirinkimą, vienai jos daliai, anot pašnekovo, vietos lėkštėje tikrai neturi atsirasti. Tai - kai kurių taip mėgstama vištienos odelė.

Vištienos odoje yra itin didelė koncentracija medžiagų, kurios žmogaus organizmui - tikrai nenaudingos, tad jos negalima valgyti nei keptos, nei virtos. „Jei vištiena verdama vandenyje, tai odą ir matomus riebalus reiktų nuimti prieš dedant vištieną į puodą, nes ten yra labai daug cholesterolio, sočiųjų riebalų rūgščių, kurios sveikatai nepalankios“, - įspėja prof. R. Stukas ir priduria, jog atlikti tyrimai byloja gana liūdną tiesą - didžioji dalis lietuvių prioritetą teikia patiekalo skoniui, o ne jo sveikatinėms savybėms, štai todėl esame mirštamumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų pirmūnai.

Tinkamas Vištienos Terminis Apdorojimas

Pasak prof. R. Stuko, nors valgant vištieną, tikimybė užsikrėsti salmonelioze - žymiai mažesnė nei vartojant paukštieną tų paukščių, kurie plaukioja vandenyje, visgi tinkamas vištienos apdorojimas - labai svarbus.

Anot Vilniaus paukštyno Naujų produktų kūrimo vadovo ir maisto technologo Pauliaus Unguraičio, Pilnai iškepusi vištiena, nepaisant jos dalies, yra tuomet, kai ji pasiekia 72 laipsnių pagal Celsijų karštį viduje. Geriausias būdas, norint būti garantuotiems dėl to, kad mėsa iškepė - pamatuoti tai specialiu termometru. Jei jo neturite - galima orientuotis ir pagal kepimo laiką arba pagal mėsos struktūrą, kaip vizualiai atrodo mėsa.

Vasarą itin populiarus vištienos apdorojimo būdas - jos grilinimas. Grilyje, pasak P. Unguraičio vištiena kepama maždaug 180-200 laipsnių temperatūroje. Kepant tokiu būdu, sparneliai iškepa per maždaug pusvalandį, blauzdelės kepa maždaug 40 min., o nekaulinės vištienos dalys kaip filė ir šlaunelių mėsa - priklausomai nuo to, kaip mėsa paruošta, ar supjaustyta - jei taip, tuomet gali užtekti ir 20 minučių.

„Tiesa, jei visgi turite daugiau laiko mėsos kepimui, tuomet kepkite ją ant žemos temperatūros ir kuo ilgiau - tuomet ji bus garantuotai minkšta ir sultinga. Dauguma nerimauja dėl vištienos filė pasirinkimo - bijo ją perkepti, dėl to mėsa gali būti sausa. Esminis patarimas - filė, atvirkščiai nei kitas vištienos dalis, reiktų kepti ant didelio karščio, aukštoje temperatūroje ir neilgai. Kad būtų greičiau ir „saugiau“, siekiant neperkepti, patartina filė supjaustyti pvz. kaip šašlykus. Tuomet iškepti mėsą užteks ir penkiolikos minučių“, - tikina maisto technologas.

P. Unguraičio teigimu, norint ant grilio išsikepti vištienos kepsnių, geriausia rinktis šlaunelių mėsą. Tai sultinga mėsa, tad tokios rizikos dėl išsausėjimo, kaip kad su filė nėra. Jai iškepti taip pat nereikia daug laiko, užtruksite iki pusvalandžio.

„Jei kepate mėsą ant tradicinės šašlykinės, dažnai ją vartykite, kad mėsa negautų aukštos temperatūros ir greitai neapkeptų išorė, nes tokiu atveju vidus dar vis tiek bus neiškepęs. Kalbant apie visos vištos kepimą, galima rinktis kepimą uždaruose griliuose ant specialaus laikiklio arba galima pasiruošti tabaca tipo viščiuką - įpjauti vištieną per krūtinėlę arba nugarėlę ir kepti ant grotelių, dažnai vartant. Iškepti visą vištą gali prireikti nuo valandos iki dviejų, priklausomai nuo vištienos svorio ir temperatūros.“

Jei mėsą marinuojate - marinate reikėtų vengti cukraus, nes tokiu atveju didelė tikimybė, kad kepama vištiena apdegs. Iškeptą vištieną, pasak pašnekovo, galima valgyti iškart, išskyrus filė, kurią, siekiant, kad mėsa išlaikytų drėgmę, kelias minutes rekomenduojama palaikyti inde uždengtą. Per ilgai vėsinama vištiena išgarina drėgmę ir praranda jai būdingą minkštumą.

Kaip Pasigaminti Marinatą Vištienai?

Marinato pavyzdys:

• 500 g viščiukų šlaunelių mėsos
• 100 g natūralaus jogurto
• 0.5 vnt. citrinos
• 6 vnt.

Paruošimas:

1. Česnaką nulupkite ir susmulkinkite.
2. Dubenyje sumaišykite visus išvardytus produktus.
3. Viščiuko šlaunelių mėsą sudėkite į marinatą, pamaišykite ir padėkite šaltai mažiausiai 1-2 valandoms.
4. Paruoškite grilį.
5. Ant vidutinės kaitros dėkite marinuotą viščiukų šlaunelių mėsą ir kepkite kartkartėmis pavartydami.
6. Kepkite 12-15 minučių.

Kiti Marinavimo Būdai

Gintaras Bačkovas, prekybos tinklo „Iki“ mėsos technologas, sako, kad nuostabaus skonio vištieną paruošti nėra itin sudėtinga - svarbiausia nepersistengti marinuojant ir, žinoma, atidžiai stebėti kepant.

„Vienas populiariausių vištos marinatų yra gaminamas iš smulkinto česnako, mėgstamų žolelių, sviesto, druskos, pipirų mišinio. Šia mase višta dažniausiai ištrinama iš vakaro ir per naktį paliekama marinuotis vėsioje vietoje. Kad višta būtų kuo ryškesnio skonio, reikėtų įpjauti odelę ir šiek tiek marinato mišinio pakišti po ja“, - teigia prekybos tinklo atstovas.

Pasak jo, norintys kiek įmantresnio skonio - gali išmėginti kitą marinavimo būdą. Pavyzdžiui, džiovintas kalendras, cinamoną, cukrų, druską bei pipirus sumaišykite dubenėlyje. Vištą nuplaukite, nusausinkite, gerai įtrinkite prieskoniais. Ją vėsioje vietoje palikite marinuotis bent kelias valandas, o geriausia - per naktį.

Maisto technologas taip pat pataria neišpilti riebalų, išsiskiriančių vištai kepant orkaitėje. Jais paukštį karts nuo karto apipilkite - tuomet mėsa neišsausės.

Receptai: Vištiena Naujųjų Metų Vakarui

Jeigu vis dar svarstote, ką pasigaminti Naujųjų metų vakarui, G. Bačkovas siūlo du skirtingus, tačiau vienas kitam skoniu nenusileidžiančius vištos paruošimo būdus:

Obuoliais ir Kriaušėmis Įdaryta Višta su Keptomis Daržovėmis

1. Vištą iš vakaro įtrinkite pipirais ir druska.
2. Prieš pat kepimą prieskonius nuvalykite popieriniu rankšluosčiu ir įpjaukite odelę.
3. Kubeliais supjaustykite kriaušes ir obuolius, susmulkinkite svogūnus ir jais įdarykite vištą.
4. Paruoštą paukštį pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 160 laipsnių ir kepkite maždaug 1,5 valandos.
5. Likus dvidešimčiai minučių iki kepimo pabaigos, padidinkite temperatūrą iki 200 laipsnių ir į nuvarvėjusius riebalus sudėkite bulves, morkas, svogūnus, moliūgus, pastarnokus ar kitas mėgstamas daržoves.
6. Pabarstykite prieskoniais ir leiskite kepti, kol daržovės suminkštės, o višta lengvai apskrus.

Višta su Cinamonu ir Slyvų Įdaru

1. Džiovintas kalendras, cinamoną, cukrų, druską bei pipirus sumaišykite dubenėlyje.
2. Vištą nuplaukite, nusausinkite, gerai įtrinkite prieskoniais ir palikite marinuotis bent kelias valandas, o geriausia - per naktį.
3. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių.
4. Puode užvirkite vandenį, įdėkite sultinio kubelį ir virkite, kol jis ištirps.
5. Sultinį sumaišykite su balzaminiu actu ir supilkite į gilų kepimo indą.
6. Į skystį sudėkite nuplautas džiovintas slyvas, paguldykite vištą, indą uždenkite dangčiu ar folija ir pašaukite į įkaitusią orkaitę.
7. Kepkite apie 1,5 valandos.
8. Kartkartėmis vis apšlakstykite vištą sultiniu.
9. Kai višta iškeps, nukelkite dangtį ar foliją, padažą nupilkite ir perkoškite, o vištą kepkite dar 10 minučių, kad apskrustų odelė.
10. Patiekite vištą su slyvomis bei padažu.

Kaip Atpažinti Sugedusią Vištieną?

Vištieną, kuri pradeda dvokti, pakeičia spalvą, tampa gliti ir panašiai, taip nutinka dėl bakterijų, tačiau tai visai kitos bakterijos. Kaip ir visi kiti gyvi organizmai, šios bakterijos minta savo maistu ir išskiria atliekas. Daugeliu atvejų būtent šis maitinimosi ir atliekų šalinimo ciklas sukelia maisto produktų pokyčius, kuriuos mes vadiname sugedimu.

Svarbu žinoti vieną dalyką: vištiena, kuri yra įgavusi nemalonų kvapą, jūsų neapnuodys, jei tik gerai termiškai ją apdorosite. Ar norėsite gaminti tokią vištieną, yra kitas klausimas, bet esmė ta, kad teoriškai ją vartoti galima. Ji nepadarys jums nieko bloga. Tiesiog valgysite vištieną „su kvapeliu“.

Dauguma pokyčių, kuriuos mes įvardijame kaip sugedimą, įvyksta maisto paviršiuje, todėl vištienos krūtinėles, kurios atrodo gličios, pirmiausia reikėtų gerai nuplauti šaltu vandeniu. Jei vištiena sugedusi, ji skleidžia tikrai nemalonų kvapą, kuris primena amoniaką ar sugedusius kiaušinius. Specifinį kvapą gali skleisti net ir šviežia vištiena, tačiau jis neturėtų būti atstumiantis. Jeigu jūsų vištiena, vis dėlto, kvepia nemaloniai, ji veikiausiai bus sugedusi.

Kaip Užtikrinti Vištienos Saugumą?

Geriausias būdas užtikrinti, kad vištiena nesugestų, yra paruošti ir suvalgyti ją tą pačią dieną, kai parsinešate ją namo. Jei to daryti neplanuojate, tuomet dar tą pačią dieną ją reikėtų užšaldyti.

---