pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Romėnų posakis "Duokit liaudžiai duonos ir žaidimų": kilmė ir reikšmė

Posakis "Panem et circenses", lietuviškai - „Duokit liaudžiai duonos ir žaidimų“, yra kilęs iš Romos imperijos laikų. Ši frazė atspindi Romos valdovų politiką, kuria siekta nuraminti plebėjus nemokamu maistu ir pramogomis.

Norint suprasti šio posakio kilmę, būtina pažvelgti į Romos imperijos socialinę ir politinę situaciją. Romos visuomenė buvo susiskirsčiusi į patricijus (kilminguosius) ir plebėjus (paprastus žmones). Plebėjai dažnai patirdavo ekonominę nelygybę ir politinę marginalizaciją. Todėl valdantiesiems buvo svarbu užtikrinti jų lojalumą ir paklusnumą.

Štai kodėl valdovai ėmėsi politikos, kurią geriausiai apibūdina posakis "Panem et circenses". Nemokama duona (arba pigus maistas) buvo dalijama plebėjams, siekiant numalšinti jų alkį ir nepasitenkinimą. Be to, buvo rengiami įvairūs žaidimai ir pramogos, tokie kaip gladiatorių kovos, lenktynės ir teatro spektakliai, kad nukreiptų jų dėmesį nuo socialinių ir politinių problemų.

Šis posakis pirmą kartą paminėtas romėnų poeto Juvenalio veikale „Satyrus“. Juvenalis kritikavo Romos visuomenę už jos paviršutiniškumą ir susitelkimą į materialinius dalykus bei pramogas. Jis teigė, kad Romos žmonės prarado susidomėjimą politika ir pilietinėmis pareigomis, o jų vienintelis rūpestis yra gauti duonos ir žaidimų.

"Panem et circenses" tapo galingu įrankiu valdantiesiems, leidžiančiu jiems išlaikyti valdžią ir kontrolę. Tačiau ši politika taip pat turėjo neigiamų pasekmių. Ji skatino priklausomybę nuo valstybės paramos, demotyvavo žmones siekti asmeninio tobulėjimo ir prisidėjo prie visuomenės apatijos.

Šiandien posakis "Panem et circenses" dažnai naudojamas kritikuojant vyriausybes ar politikus, kurie manipuliuoja visuomene, siūlydami jai tik laikinus malonumus ir pramogas, užuot sprendę realias problemas. Tai yra įspėjimas apie pavojų, kai visuomenė tampa per daug susitelkusi į materialinius dalykus ir praranda susidomėjimą svarbiais politiniais ir socialiniais klausimais.

Štai keletas pavyzdžių, kaip romėnai naudojo pramogas savo politiniams tikslams pasiekti:

  • Gladiatorių kovos: Tai buvo populiari pramoga, kuri traukė minias žmonių. Valdovai naudojo gladiatorių kovas, norėdami parodyti savo galią ir dosnumą.
  • Vežimų lenktynės: Tai buvo dar viena populiari pramoga, kuri vyko dideliuose stadionuose. Valdovai naudojo vežimų lenktynes, norėdami įtikti liaudžiai ir padidinti savo populiarumą.
  • Teatro spektakliai: Tai buvo intelektualesnė pramoga, kuri patiko išsilavinusiems žmonėms. Valdovai naudojo teatro spektaklius, norėdami skleisti savo politines idėjas ir paveikti visuomenės nuomonę.

Šiandien posakis "Panem et circenses" yra актуален, jis primena apie būtinybę budriai stebėti valdžios veiksmus ir nepasiduoti pigioms манипуляциям. Tik aktyvi pilietinė pozicija ir susidomėjimas politika gali užtikrinti, kad visuomenė nepasiduos pagundai apsiriboti vien duona ir žaidimais.