Vartotojai vis dažniau pateikia įvairių nuomonių apie maisto saugą ir kokybę. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra Lietuvos valstybinė maisto kontrolės institucija, ginanti vartotojų teises maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityje. Tarnyba nuolat tobulina kontrolės organizavimo ir vykdymo sistemą, stiprina įvežamo ir Lietuvoje pagaminto maisto kokybės kontrolę.

Mėsos Gaminių Kokybės Rodiklių Palyginamieji Tyrimai

Praeitų metų gruodžio mėn. Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto institute atliktas taikomojo tyrimo darbas „Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių gaminamų ir įvežamų iš kitų ES šalių mėsos gaminių kokybės rodiklių palyginamųjų tyrimų studija”. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorijos Septilkienės, nustatyta, kad iš 26 pavadinimų Lietuvos gamintojų pagamintų mėsos gaminių, 5 pavadinimų mėsos gaminiai (19 proc.) neatitiko nustatytų kokybės reikalavimų, o iš 15 pavadinimų Lenkijoje pagamintų mėsos gaminių, 5 pavadinimų (47 proc.) neatitiko kokybės reikalavimų.

Atlikus tyrimus nustatyta, kad reikalavimų neatitiko šie aukščiausios rūšies gaminiai:

• UAB „Natanga” aukščiausios rūšies karštai rūkytos „Medžiotojų” dešrelės net pagal tris kokybės rodiklius neatitiko Lietuvos standarto reikalavimų.
• Minėtų dešrelių sudėtyje nustatyta 1,4 proc. krakmolo, kurio aukščiausios rūšies gaminiuose neturi būti, viršytas leidžiamas riebalų kiekis ir rastas mažesnis negu turi būti mėsos baltymų be kolageno kiekis.
• AB „Krekenavos agrofirma” pagamintoje aukščiausios rūšies rūkytoje kiaulienos dešroje nustatyta 0,8 proc. krakmolo.
• UAB „Utenos mėsa” pagamintoje aukščiausios rūšies virtoje dešroje „Lietuviškas standartas” - 1,4 proc. krakmolo.
• Lenkijos gamintojo ZM Matczak (platintojas „Sorina”) aukščiausios rūšies virtose vaikiškose dešrelėse nustatyta 2,2 proc.
• „JBB” I rūšies virtoje rūkytoje dešroje „Sočioji” krakmolo kiekis viršijo 0,5 proc. leistiną kiekį, o mėsos baltymų be kolageno dešroje vietoj 9 proc. buvo tik 6,24 proc.
• Lenkijos gamintojo ZAKLAD MIESNY LUX KAZIMIEROWICZ S. J.

Kokybės Rodiklių Neatitikimai

KTU Maisto instituto tyrimai parodė, kad daugiausia mėsos gaminių neatitiko Lietuvos standarte nustatytų kokybės rodiklių reikalavimų pagal drėgmės kiekį. Kai kurie gamintojai į aukščiausios rūšies gaminius deda krakmolo, gamybai naudoja žaliavas turinčias daug riebalų. Nustatyta, kad Lietuvoje pagamintų mėsos gaminių vidutinė maistinė vertė yra didesnė nei lenkiškų gaminių dėl santykinai didesnio baltymų ir mažesnio riebalų kiekio ištirtuose mėsos gaminiuose.

Lietuvos gamintojų ištirtų dešrų biologinė vertė santykinai didesnė nei Lenkijos gamintojų dėl mėsos gaminių gamybai naudojamų mėsos žaliavų kokybės. Be to, tyrimo metu nustatyta, jog visos tirtos lenkiškos I ir II rūšies dešros ir dešrelės buvo pagamintos iš mechaniškai atskirtos mėsos, t. y. palyginti labai pigios mėsos žaliavos - piure konsistencijos mėsos ir nuograndų nuo kaulų masės.

Ženklinimo Reikalavimų Neatitikimai

Patikrinus mėsos gaminius, ar jie atitinka ženklinimo reikalavimus, nustatyta, kad 19 proc. Lietuvoje pagamintų (5 iš 26 pavadinimų), o įvežtų iš Lenkijos 60 proc. (9 iš 15 pavadinimų) mėsos gaminių nevisiškai atitiko Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” ir LST 1919 „Mėsos gaminiai” reikalavimus.

Kai kurių mėsos gaminių ženklinime gamintojai neteisingai nurodo mėsos gaminių sudėtines dalis, nenurodo jų kiekių ar netinkamai nurodo pagal eiliškumą, aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamybai naudoja mėsos pakaitalus ir pan. Pvz., Lietuvos gamintojų UAB „Utenos mėsa” mėsos gaminio „Virtas jautienos kumpis” sudėties ženklinime nenurodytas gamyboje sunaudoto jautienos kumpio kiekis procentais, UAB „Krekenavos agrofirma” aukščiausios rūšies virtų dešrelių „Ekstra pieniškos dešrelės” sudėtyje nėra pieno produktų, tuo tarpu lenkiškų virtų rūkytų dešrelių „Vaikiškos” (gamintojas „JBB”) nenurodyta dešrelių rūšis, sudėties ženklinime nenurodyta kokio gyvūno riebalai, kokios rūšies krakmolas, kokios grupės sojos baltymai.

„JBB”) sudėties ženklinime netinkamai nurodytas sudėtinių dalių eiliškumas, virtose II rūšies vištienos dešrelėse (gamintojas „HERMAR”) rasta 3,5 proc. krakmolo, o etiketėje nurodyta „bulvių miltai” 2,5 proc. Karol, platintojas UAB „ELKONA”) sudėties ženklinime nurodyta, kad sudėtyje yra konservanto E250 (natrio nitrito).

Kontrolės Stiprinimas

Apie mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus ir tyrimų išvadas informuotos apskričių, miestų ir rajonų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kurios tikrindamos mėsos gaminius sustiprins Lietuvos gamintojų ir įvežtų, ypač iš Lenkijos, mėsos gaminių kokybės ir ženklinimo reikalavimų kontrolę. Anot V. Septilkienės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos mėsos gaminių kokybės kontrolės tikslas - užtikrinti, kad vartotojas, pirkdamas mėsos gaminį būtų tikras, kad perka kokybišką, standartus ir reikalavimus atitinkantį produktą. Ženklinime pateikiama informacija apie mėsos gaminių sudėtį negali klaidinti vartotojo dėl gaminio sudėties ir kokybės.

Patikrinimas UAB „Riamona“

Gegužės 8-10 dienomis, VMVT Alytaus skyrius atliko patikrinimą mėsos perdirbimo įmonėje UAB „Riamona“, esančioje Alytaus rajone. Šioje įmonėje, tiekiančioje produkciją vaikų ugdymo įstaigoms bei socialinės globos namus, inspektoriai aptiko netvarką, nešvarą bei maisto saugos pažeidimus. Inspektoriai aptiko kito gamintojo dešrelių, kurios buvo perženklinamos ir realizuojamos kaip įmonės pagaminta produkcija. Dešrelės buvo pagamintos iš vištienos, tačiau paženklinamos kaip pagamintos iš kiaulienos. Dalyje gamybinių patalpų nuotekų sistema nesandari, nuotekos bėgo tiesiai ant grindų.

Nacionalinė Maisto Kokybė (NKP)

„Pagal NKP sistemą sertifikuotas produktas - tai maisto produktas, kurio kokybė viršija Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkosaugos reikalavimus“, - pabrėžia G. Lukševičienė. Ekspertė teigia, jog patys ūkiai ir įmonės turi būti įsigilinę į visus reikalavimus bei užtikrinti jų laikymąsi, susikurti įmonėje vidinę savikontrolės sistemą, o VšĮ „Ekoagros“ yra tarsi dar vienas filtras, kuris užtikrina produktų gamybos kontrolę ir sertifikavimą.

„Mūsų įstaiga sertifikuoja bei prižiūri visą paukščių auginimo, gamybos ir perdirbimo procesą - nuo paukščių atvežimo iki sertifikuotos paukštienos gaminių pateikimo rinkai. Kontrolė apima paukščių auginimo sąlygas, pašarus, ligų kontrolę, sanitarines pertraukas, paukštidžių dezinfekavimo darbus“, - paaiškina pašnekovė.

Patikros

Sertifikuojant paukščių auginimą pagal NKP sistemą, patikros atliekamos kartą per metus, vertinama, ar gamybos procesas atitinka keliamus reikalavimus. Tačiau, anot „Ekoagros“ ekspertės, sertifikavimo įstaiga turi teisę atlikti patikras be išankstinio įspėjimo, jei kyla pagrįstų įtarimų, kad gamintojas nesilaiko taisyklėse nustatytų reikalavimų.

NKP Vištienos Auginimo Sąlygos

Dėl tam tikrų auginimo ir gamybos būdų nacionalinės maisto kokybės (NKP) produktai išsiskiria aukštesne kokybe. Anot pašnekovės, viena iš sričių, kurią pagal NKP kontroliuoja sertifikavimo įstaiga, yra paukščių auginimas. Jei lygintume su tradiciniais metodais augintais paukščiais, pagal NPK reikalavimus auginti paukščiai išsiskiria aukštesniais kokybiniais rodikliais.

Kaip pasakoja sertifikavimo įstaigos ekspertė, auginami paukščiai turi būti laikomi atskirose paukštidėse nuo įprastinei maisto gamybai auginamų paukščių, jiems turi būti užtikrinamos tam tikros auginimo sąlygos: lesalas, kraikas, oro temperatūra, vandens kokybė ir kt. „Auginant paukščius pagal NKP sistemą, būtina užtikrinti, kad mikroklimatas būtų nuolat stebimas ir kontroliuojamas, siekiant sukurti optimalią aplinką paukščių sveikatai ir augimui. Tai apima nuolatinę temperatūros, drėgmės ir ventiliacijos kontrolę, taip pat tinkamą natūralų ar dirbtinį apšvietimą“, - teigia G. Lukševičienė.

Taip pat, pasak pašnekovės, atskiri kriterijai keliami ir paukščių skerdimui, mėsos žaliavai, perdirbimui, o gaminant paukštienos gaminius, jų sudėtyje negali būti aromato ir skonio stipriklių, dažiklių. Paminėtinas NKP paukštienos ypatumas: gamintojas viso gamybos proceso metu turi užtikrinti atsekamumą - nuo į ūkį atvežtų paukščiukų iki galutinių produktų ar produktams gaminti panaudotų žaliavų.

Auginimas Be Antibiotikų ir Tyrimai

Dar vienas svarbus aspektas - pagal NKP sistemą sertifikuoti paukščiai yra auginami be antibiotikų, t. y. gamintojas laikosi parengtos paukščių auginimo be antibiotikų programos, kurioje aprašomi veiksmai paukščių sveikatingumui užtikrinti. Užrašas „Užauginta be antibiotikų“ reiškia, jog visą auginimo laiką mėsiniai viščiukai nesirgo ir nebuvo gydyti antibiotikais.

Kalbant apie paukštienos kokybę, ne mažiau svarbūs ir tyrimai, pavyzdžiui, laboratorijose atliekama salmonelės, kitų bakterijų bei mikroorganizmų kontrolė. „Tokių laboratorinių tyrimų dažnumas turi būti numatytas įmonių savikontrolės programose, atsižvelgiant į gamybos kiekius ir apimtis“, - aiškina ekspertė G. Lukševičienė.

Vartotojų Skatinimas Rinktis NKP Produktus

Pašnekovė primena, jog nacionalinės maisto kokybės ženklas „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ant produkto pakuotės reiškia, kad produktas užaugintas pagal griežtesnius maisto gamybos reikalavimus nei bendrieji, taip pat nurodo, jog tai lietuviškas produktas ir, žinoma, sertifikuotas. „Norėčiau paraginti vartotojus dažniau rinktis ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“ pažymėtus produktus. Tokie produktai yra aukštesnės kokybės nei jų įprastinės alternatyvos, o tai reiškia didesnį maistingųjų medžiagų kiekį bei kitus privalumus, dėl kurių vartotojas gauna didesnę vertę už savo išleistus pinigus“, - teigia „Ekoagros“ ekspertė G. Lukševičienė.

---