Mėsos atvėsinimas, supjaustymas, brandinimas ir saugojimas 0

Sumedžiojus žvėrį, kinta apmirštančių audinių sudėtis ir savybės, skyla buvusios organizme biologinės sistemos, iš esmės pasikeičia svarbiausios mėsos savybės. Šie negrįžtami procesai vyksta įvairiomis technologinio proceso stadijomis: mėsą atvėsinant, šaldant ir t.t.

Pirmiausia sustingsta raumenys. Tuo metu vartojama mėsa yra kietesnė už subrendusią, neturi subrendusiai mėsai būdingo skonio ir aromato, todėl ji mažiausiai tinka maistui.

Labai svarbu mėsą kuo geriau atvėsinti, nes pirmomis autolizės valandomis vyrauja anaerobinis procesas, kurio metu išsiskiria daug šilumos. Žiemą galima atvėsinti visą skerdeną, o vasarą nuluptus stambius kanopinius žvėris būtina išdalinti. Skerdenų dalijimas paprastai vadinamas supjaustymu. Stambių kanopinių žvėrių mėsos supjaustymas svarbus dar vienu aspektu. Jo metu mėsa padalijama į atskiras dalis pagal kokybę. Deja, mūsų medžiotojai dažnai to nežino ir nesilaiko supjaustymo taisyklių.

Skirstant priekinę skerdenos pusę, nupjaunama mentė, kaklas ir nugarinė-krūtininė dalis.

1 pav. Briedžio (elnio) skerdenos pjaustymo schema: 1 – mentė, 2 – kaklas, 3 – nugarinė, 4 – šoninė, 5 – krūtininė, 6 – liemens išpjovos, 7 – šlaunis, 8 – liemeninė, 9 – paslėpsnis, 10 – pomentinė dalis

Išskirstant priekinę skerdenos dalį, išdalijama į mentę, nugarinę, krūtininę ir kaklą (stirnų). Jeigu skerdena nebuvo perpjauta išilgai, tada atskiriamos 2 mentės, kaklas. Krūtininės atskiriamos nukertant šonkaulius pagal kremzlinį sujungimą su stuburu.

Iš skerdenos užpakalinės dalies atskiriamos 2 šlaunys (kumpiai) arba vienas kumpis, jeigu skerdena buvo perpjauta išilgai pusiau (žr. 2 ir 3 pav.)

2 pav. Stirnos skerdenos pjaustymo schema:
1 – mentė, 2 – kaklas, 3 – nugarinė, 4 – krūtininė, 5 – šlaunis

3 pav. Šerno skerdenos pjaustymo schema:
1 – mentė (priekinis kumpis), 2 – krūtininė, 3 – sprandinė (neatskiriama),
4 – kumpis, 5 – nugarinė
Rūpestingai reikia atskirti pačias vertingiausias skerdenos dalis – nugarinę, šlaunis, kumpius (šernų), mentes. Iš šių skerdenos dalių gaminami aukščiausios kokybės patiekalai.

Naujas žurnalo „Medžioklė“ numeris jau išėjo!

• medzioklinis.blogspot
• Mėsos atvėsinimas
• Mėsos brandinimas
• Mėsos saugojimas
• Mėsos supjaustymas
• žvėrienos kokybe
• žvėrienos receptai
• Žvėrienos vertė

Įdomūs faktai apie sausą mėsos brandinimą

Visi, kurie nors kiek domisi jautienos didkepsnių („steikų“) ruošimo ir valgymo ypatumais, ko gero, girdėjo apie mėsos brandinimą. Tačiau:

• kas tai yra?
• kokie kriterijai svarbūs brandinimo procesui?
• kuo sausas mėsos brandinimo būdas yra ypatingas?

Jautienos brandinimas sausuoju būdu gali būti laikomas daugiau menu nei mokslu. Sausai brandinta jautiena apibūdinama kaip „turtinga“, „nuostabaus skonio ir tekstūros“ ar „žemiško ir skrudintų riešutų skonio“. Sauso brandinimo metu dideli jautienos gabalai yra pakabinami atviroje erdvėje, kurios temperatūra yra vos aukštesnė nei nulis, ir paliekama keletui savaičių. Raumenyse dirba fermentai, mėsa pamažu džiūsta, pasišalinama perteklinė drėgmė. Brandinimo procesas išgrynina mėsą, - pakeičia jos skonį ir tekstūrą. Sauso brandinimo rezultate gaunama labai minkšta ir intensyvaus skonio mėsa.

Jautieną brandinant sausuoju būdu yra svarbūs 4 pagrindiniai kriterijai:

Brandinimo laikas dienomis – minimalus brandinimo laikas yra 14 dienų, o maksimalus – 35 dienos. Visgi optimaliausiu laikomas 28 dienų terminas, kurio metu pasiekiamas geras mėsos skonis ir tekstūra.

Laikymo temperatūra – brandinimo metu mėsa laikoma 0 – 4 C temperatūroje. Šis kriterijus yra ypač svarbus, nes esant aukštesnei temperatūrai, mėsa gali pradėti gesti, o esant žemesnei – mėsoje „nedirba“ joje esantys fermentai ir nevyksta natūralūs brandinimosi procesai.

Santykinė drėgmė – optimali santykinė drėgmė siekia 65-75 %. Jei drėgmė viršija nustatytą normą, gali prasidėti mikrobinis gedimas.

Oro srautas – patalpa, kurioje vyksta mėsos brandinimas, turi būti nuolatos gerai ventiliuojama, užtikrinama gero oro srauto kaita, kad būtų galima kontroliuoti bakterijos augimą.

Kaip skaniai ir saugiai vytinti mėsą namuose? Keliaujame žingsnis po žingsnio!

Vytinta mėsa - kvapnus, ryškaus skonio delikatesas, kuriuo daugelis mėgaujasi gan retai dėl aukštos kainos, riboto pasirinkimo bei abejotinos kokybės. Ar žinojote, kad vytintos mėsos tikrai nebūtina pirkti? Įvairią mėsą bei net paukštieną labai paprasta ir gerokai pigiau paruošti namuose. Tiesa, kantrybės laukiant kol mėsytė subręs reikės, tačiau tikrai verta!

Mėsos vytinimas namuose - lengviau, nei manėte

1. Renkamės mėsą. Vytinti galima pačią įvairiausią mėsą, tačiau labiausiai tiktų didesni, vientisi raumenys visai be riebalų arba jų turintys labai nedaug. Žinoma, labiausiai vertinama jautienos ar kiaulienos išpjova, tačiau puikiai tiks ir nugarinė (liaudiškai vadinama palendrica), kumpis, sprandinė, net ir paukštienos filė.

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

2. Marinato pasirinkimas. Marinatas ne mažiau svarbus, nei pati mėsa. Marinatas vytinamai mėsai ne tik suteikia skonį, bet ir apsaugo ją nuo gedimo, įvairių mikroorganizmų, pelėsių, muselių ir pan.

• Druska. 1 kilogramui mėsos reikės 3-4 kupinų šaukštų rupios druskos. Rinkitės „senovišką“ rupią akmens druską. Ne joduotąją, ne Himalajų, ne Havajietiškąją ir pan. Egzistuoja daug druskos rūšių, turinčių subtilių poskonių, tačiau šįkart svarbūs ne jie.
• Cukrus. Cukrus, kaip ir druska, veikia kaip konservantas, be to cukrus subalansuoja marinato skonį ir suteikia mėsai gražią, rausvą spalvą. Cukraus reikės trigubai mažiau, nei druskos, tad 1 kilogramui mėsos reikės 1 šaukšto cukraus. Tiesa, cukrus naudojamas ne visuomet. Jo nereikės, jeigu pasirinktame marinate daug įvairių aštrių bei kvapnių prieskonių.
• Prieskoniai. Mėsą galima vytinti su pačiais įvairiausiais prieskoniais ir jų mišiniais, tačiau svarbu, kad jie būtų pakankamai aštrūs. Prieskonių aštrumas apsaugos nuo žalingų mikroorganizmų. Šiam „darbui“ tiks juodieji ir čili pipirai, o taip pat ir mūsų kraštuose tradiciškai dažniau naudojamas česnakas. Taip pat prireiks ir malonų aromatą suteikiančių prieskonių - Lietuvoje įprastai naudojami lauro lapeliai ir kmynai, tačiau taip pat tiks ir Rytuose populiarios, įvairios prieskoninės žolelės, pavyzdžiui, čiobreliai, kalendra, rozmarinai, o taip ir kvapnios, sutrintos ožragės sėklos, maltas kuminas. Išsirinkite vieną ar du kvapiuosius prieskonius, jų pakaks natūraliam mėsos skoniui pabrėžti jo neužgožiant.
• Alkoholis. Šlakelis stipraus alkoholio apsaugo mėsą nuo gedimo, o taip pat suteikia papildomo skonio bei aromato. Labiausiai tiks kvapnus, su kadagio uogomis gaminamas džinas, konjakas ar brendis, viskis, „Starka“.
  

---