Lietuvoje, kur žemės ūkis turi gilias tradicijas, jautienos gamyba ir realizacija yra svarbi ekonomikos dalis. Šiame straipsnyje apžvelgiamos jautienos auginimo tendencijos, rinkos iššūkiai ir sėkmingi verslo pavyzdžiai Lietuvoje.
Mėsinės galvijininkystės plėtra Lietuvoje
Per daugiau nei dešimt metų, mėsinė galvijininkystė Lietuvoje nuėjo milžinišką kelią. Užmegzti ilgamečiai ryšiai su augintojais užsienyje, organizuoti renginiai, parodos bei seminarai, galvijų skaičius šalyje išaugo šimtais kartų. Sukaupta patirtis bei pasiekti rezultatai užtikrino mėsinės galvijinkystės Lietuvoje pripažinimą tiek tarp valdžios institucijų, tiek tarp patyrusių augintojų Vakarų Europoje.
Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija vienija ekologinių ūkių savininkus, užsiimančius mėsine galvijininkyste. Asociacijos tikslas - skatinti mėsinės galvijininkystės plėtrą Lietuvoje siekiant kryptingai išnaudoti turimus genetinius resursus ir ieškant naujų.
Ekologinis ūkininkavimas
Vienas iš pagrindinių mūsų veiklos principų ūkyje - auginti tik ekologišką produkciją. Tikime, jog tvarumas yra lygus atsakomybei už visus mūsų veiksmus.
Ūkis veikia pagal natūralios žemdirbystės principus, augalai tręšiami organinėmis trąšomis, gyvuliai šeriami ūkyje pagamintu pašaru, laikomasi sėjomainos. Ūkio veikla įvertinta tarptautiniu ekologinio ūkio (EKO) sertifikatu.
Ekologinis ūkininkavimas išsiskiria specifiniais reikalavimais.
Veislininkystės svarba
Norėdami išlikti konkurencingi nuolatos kintančioje aplinkoje bei koja kojon žengti su savo srities tendencijomis, privalome stiprinti bendrą Lietuvos mėsinių galvijų genetinį potencialą, o veislinius sprendimus grįsti mokslu paremtomis sistemomis.
EMGAA nuo šiol pati galės vykdyti limuzinų ir aubrakų grynaveislių mėsinių veislių galvijų, kurių daugiausia auginama jų ūkiuose, veisimo programas ir pildyti jų kilmės knygas.
Šios asociacijos atlieka griežtą gyvulių atranką tolesniam veisimui.
Ūkininkų patirtis ir iššūkiai
Dar tik dvidešimt trečius metus skaičiuojantis jaunas ūkininkas Vygandas Januška darbo įgūdžiais, sukaupta patirtimi ir praktinėmis žiniomis galėtų pranokti daugelį vyresniųjų kolegų. Kaip sėdo vaikinukas už traktoriaus vairo vos sulaukęs dvylikos metų amžiaus, taip ir neatsitraukė nuo žemės ūkio darbų: iš pradžių plušėjo tėvų ūkyje, o nuo 2013-ųjų vasario įkūrė savąjį.
Šiuo metu jaunojo ūkininko fermoje yra 100 galvijų - šarolė, limuzinų ir mišrūnų. Du gražuoliai veisliniai buliai - vienas šarolė, kitas limuzinas.
Jauno ūkininko vizija - plėstis iki 400 galvijų: kasmet parduoti 200 prieauglio ir pasilikti 200 karvių.
Draudimo brokeriu dvidešimt penkerius metus dirbęs ir Vilniuje gyvenęs Ričardas Šakickas dabar šeimininkauja mėsinių galvijų ūkyje Kupiškio rajone.
Pašarai ir auginimo sąlygos
Pagrindinis penimų galvijų pašaras yra šienas ir javainis (mišinys su avižomis, vikiais, žirniais), karvių - šienas ir šienainis.
Remigijus ir Jovita Alavočiai pernai tapo tradicinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojais. Anot jo, jiems nereikia tvartų - šaltuoju metu pakanka pastogės, kurioje pakreikta šiaudų, yra pašaro ir vandens.
„Galovėjai - ekstensyvi veislė, jiems nereikia miltų, maitinasi žole ir vandeniu. Aišku, pašaras turi būti geras, žolė turi būti gera, atnaujinta.
Produkcijos realizacijos sunkumai
Galvijų augintojas neslepia, kad sunkiausia jo darbo dalis - produkcijos realizacija. Sunku rasti gerą klientą ir gauti pageidaujamą kainą.
Ekologiškų mėsinių galvijų augintojai norėtų turėti savas nedideles skerdyklas, įsigyti daugiau žemės ūkio paskirties žemės, gauti kompensacijas už draudžiamus veislinius gyvulius.
Ūkininkas Audrius Stačkūnas sako, kad mėsinius galvijus laikyti apsimoka, jei ūkis yra mišrus.
Viena išskirtinių šios žemės ūkio šakos savybių - produkcija gaminama daugiausiai užsienio rinkai. Anot ūkininko, lietuvis pirkėjas, praktiškai nelabai ir žino, kas yra tikra jautiena. Mat prekybos centruose parduodama dažniausiai prekiaujama pieno ūkių karvių mėsa.
Rinkos tendencijos ir kainos
Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) galės eksportuoti įvairesnių produktų: šalto rūkymo kiaulienos ir jautienos kumpį, dešras ir dešreles, vytintas dešreles, termiškai apdorotus koldūnus su kiauliena.
Dzūkai skaičiuoja, kad parduodami lietuviams - prarado nuo 150 iki 200 eurų už kiekvieną galviją.
Lenkai kiekvieną gyvulį vertina individualiai. Lietuvoje to individualumo gali tikėtis tik tuomet, jeigu parduosi galvijus pagal skerdenas.
Ūkininko teigimu, lenkų supirkėjai moka lietuvių ūkininkams už galvijus nuo 1,20 iki 2 eurų už kilogramą gyvo svorio.
Užaugintus galvijus parduoda pasirinktinai - kartais pagal skerdeną, kartais - pagal gyvą svorį. Parduodant bulių pagal skerdeną, išeina po 4,25 Eur/kg.
Prekybos tinklų vaidmuo
UAB „Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis aiškino, kad lietuviška jautiena yra mėgstama vartotojų. Jos pardavimo apimtys kiekvienais metais auga.
Prekybos tinklas „Rimi Lietuva“ taip pat daug dėmesio skiria lietuviškai produkcijai populiarinti, tarp jų ir jautienos.
Sėkmės istorijos ir kooperacija
Vilkaviškio rajono Keturvalakių seniūnijoje, Bačkiškių kaime, ūkininkaujantys Remigijus ir Jovita Alavočiai pernai tapo tradicinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojais.
Lazdijų rajone 2014 m. įkurtos VšĮ „Darbo vietų kūrimo fondas“ direktorius Nerijus Sukackas pasakojo, kad vienu iš šios įstaigos įgyvendinamo projekto tikslų buvo mėsinių galvijų augintojų kooperatyvo įkūrimas. „Kooperatyvas vadinasi „5000 aubrakų Lazdijams“. Jis rūpinasi jau užaugintos produkcijos - nupenėtų bulių, telyčių, kurios netinkamos veislei, arba brokuojamų karvių realizacija kiek įmanoma aukštesnėmis kainomis. Šiuo metu iš mūsų 100 proc. galvijų nuperka lenkai“, - sakė N. Sukackas.
Kadangi produkcijos realizacija yra visų augintojų reikalas, įkūrus kooperatyvus jautienos kainas galima būtų gerokai sumažinti. Ne paslaptis, kad dabar jos didele dalimi priklauso nuo perdirbėjų bei prekybos centrų.