Šiame straipsnyje pateikiamos mįslės, kurios nepritapo prie mįslių temų arba tiesiog temoje būtų tik viena mįslė. Tai tarsi rinkinys atskirų, įvairių galvosūkių, kurie neįsipaišo į jokią konkrečią kategoriją, bet vis tiek verti dėmesio ir sprendimo.
Mįslės
- Žvejys, valtis ir tinklas:
- Senis į lovą lipdamas, sausą į šlapią kišdamas: Dieve, padėk! žvejys pradeda meškerioti.
- Ponas, ant pono lipdamas, sausą, šlapią kišdamas... žuvį gaudo.
- Ponas nu panios lipdamas, sausų šlapian kiškadamas, - Dieve, padėk!
- Žūklė, žuvys, vanduo: Ungu-rungu! Kur runguoji? - Skusti pliki, kas tau darbo!
- Žmonės ir stalas: Aja vyras su žmona ir brolis su seseria. Ant kelio jie rado tris obuolius. Pasidalino po lygiai, po cielą. Kaip ten buvo?
- Žmogui arklį mušant: Kai eina namo, tai gružtis laukan daboja.
- Žmogaus kojos, liemuo su galva, plaukai, utėlės ir blusos: Kas ryte vaikšto ant keturių kojų, dieną ant dviejų kojų, vakare ant trijų kojų?
- Žmogaus galva: Kai aš jaunas buvau, vaikščiojau ant keturių kojų, o kai užaugau - ant dviejų kojų, o kai pasenau - ant trijų kojų.
- Žlugtas išvelėtas: Ką geriau nešti, ar akmenų maišą: ar pūkų? žiūrint, kiek kur reiks nešti.
- Ką bus lengviau nešti: maišą pūkų, ar maišą akmenų?
- Žirnis, žmogaus gerklė, pilvas: Vasarą su kailinėliais, žiemą su trinytėliais (trinyčiais).
- Žiema, pavasaris, vasara: Kada žvirblis pas mus daugiau lesa ne kaip garnys?
- Žiema, ledas, sniegas: Kada žydas ir mergina skaitomi žmonėmis?
- Žiburys: Ant aukšto kalno yra daug mergelių, kas tik pro jas eina - visi lenkiasi.
- Žemė, dangus, diena, naktis: Kur tu bėgi, dunduli?
- Žaibas ir griaustinis: Guli pana pakely, kojas, rankas išsimėčius.
- Žagrė, jaučiai, artojas: Guli žiuponė, ateit kunigs, pasikratė buksvas: Dievė, padėk!
- Žagrė ir bernas: Guli merga išsiskėtus, ateina vyras: Padėk, Dieve, tai varysim!
- Žagre ariant: Ateina ponas pasiraitojęs guli ponia ant dirvos išsiplėtojus.
- Višta ir viščiukai: Luops unt luopa, adatas nie znuoka.
- Viščiukas ir kiaušinis: Išaugo žirnis su keturiom šakom, an kiekvienos šakos po tris ankštis, kiekvienoj ankšty po septynis grūdus, kiekvienas grūdas pusiau baltas ir juodas.
- Visi metai ir trys šventės: Kas pasaulyje yra reikalingesnis - moteris ar vyras?
- Vyras ir moteriškė: Kryžius, ant kryžiaus kryžius, kryžius, ant kryžiaus kryžius (taip galima sakyti bet 100 kartų)...
- Vilkas, žąsinas, kiaulė: Atbėga šaltapadis, nusineša mikibikį.
- Vilkas, šuva, kiaulė ir šiaudai: Atatrenkia trenkelis, paklausė lietiką: Kur guli raguotė? - Ogi birbičiuos!
- Vilkas, šuo, meitėlis: Atlekia trinkulis, klausia paletauską, - kur butės guli?
- Vilkas, šuo, kiaulė po pašiūre: Bėga bėgutis, saugo sargutis. Klausia sargutį, kur guli gutė.
Štai dar kelios mįslės su panašia struktūra:
- Ateina šnipštas, klausia pas budriką: Kur guli rėtė, agulė, riestauodegė ir kėstaragis?
- Vilkas, šuo, antis, višta, kiaulė ir ožys: Atalakia trinkulys, sutinka dulelę, klausia, kur guli kniustė.
- Vilkas, šuo ir kiaulė šiauduose: Ateina trinkulys, klausia sargutį, kur guli gutė su gurgučiais.
- Vilkas, šynys, avis: Ateina ličikas, klausia trinkulio, kur gurgutės.
- Vilkas, kiaulė, šuo, šiaudai: - Padėk Dieve! Niaukias, sveika dalgele. - Kur guli švykštė? - Gale namo.
- Vilkas, kiaulė ir šuva: Atbarška barškulas, atatrinksi trinkulas, klaus, kur gegutė?
- Vilkas, kiaulė: Atbėga barškalas, atatrinksi trinkulas, klaus, kur gegutė.
- Vilkas, katė, šuo: Žiūrys žiūri per tvorą, repetka bėga per kiemą, žiūrys klausia repetkos, - ar nematei beldužio?
- Vilkas, katė, kiaulė, šuva: - Sveika, knerpe! - Sveiks, dzieliau! - Kur gul ūdra? - Namo gale. - O girdėlius?
- Vilkas, avis, kiškis, šuo: Atbėga šaltabasis, pasiėmė kibikikį.
- Vienodo svorio: Kas sunkesnis, ar kilogramas pūkų, ar kilogramas vilnų?
- Vienodai: Kas daugiau sveria: ar kilogramas vyšnių, ar kilogramas pūkų?
- Vieno kiaušinio: Kiek reikia kiaušinių suvalgyti, kad pilvas tuščias?
- Verpėja ir ratelis: Duok man panela nor rozų! Per storų turi!
- Veria siūlą į adatą: Zanavykas pačių pasistatįs stačių, prasivėrįs lungų, čiupinėja bumbų.
- Veria audimą į skietą staklėse: Ką tu marmi, marmakli, kur tu lendi, kuntapli!
- Velnias: Koks ryts į metą linksmiausias?
- Velykos [ir gavėnia]: ... Vėjinio malūno sparnai.
- Vaškinė žvakė: Kokio javo pelai brangesni už grūdus?
- Vasara ir žiema: Atlėkė paukštė iš danavijos, nupynė lizdų iš pinavijos, sudėjo kiaušinį šimtatrynį.
- Vanagas: Kai lek - kauk, kai nūtop ont žemes - žeme rous.
- Valtimi įriantis: Važiav ponas važiu, bėgo šuva ažiu.
- Vagos ant lauko: Atėjo kidė bidė, pasiėmė kuldu buldu.
- Užtiestas stalas ir duona: Kodėl žmogus vejamas atsižiūri atgal?
- Užtat, kad užpakalyje neturi akių: Kodėl kuilys vaikščioja nuleidęs galvą?
- Užtat, kad jo pati kiaulė: Kodėl zuikis bijo balto suns labjau, nekaip juodo?
- Užtat, kad baltas išsirėdęs ir gal greit pavyt jį: Sulig ko zuikis lakia, lakia, sustoja ir atsigrįžis žūro?
- Už save vyresnį: Ką žmogus mato visuomet, karalius retkarčiais, o Dievas niekuomet?
- Utėlės: Kas didžiausis žmogaus bičiulis?
- Ušėtkas [auseklis]: Kal žmogui pražilus ūsai da juodi?
- Upės arba kelias, žemė, vėjas: Skustina, Skustina, kur tu bėgi? - Atmonai, kas tau darbo?
- Upelis, akmenys ir viksvos: Kur tu teki, tekutėle? - Kas tau darbo, praskustine!
- Upelis teka per šienautą pievą: Kumpė, ringė! kur tu bėgsi? - Skustė, plikė! kas tau rūpi?!
- Upelis teka per nušienautą pievą: Ei vinguri, kur tu vinguriuoji?
- Upelis su žole kalba: Rive krive, kur tu bėgi?
- Upelis su nupjauta pieva: Kreivi reive, šlive krive, kripe ripe, kur tu bėgi, vingurgurkli, kur gurkliuoji?
- Upelis pasikalba čiurlendamas su nušienauta pieva: - Kumpi, linki, kur tu teki? - Mušta, pešta, kas tau darba?
- Upelis ir žolė (pieva): Virgurgurkli, kur gurkliūji?
- Upelis ir vanduo: Kreivė reivė šlivė, krivė, kripė ripė, kur tu bėgi, vingur gurklį, kur gurklioji, skuste pešte, praskustgalvi, kas tau darbo.
- Upelis ir pieva pasikalba: Vienugurkli, kur tu bėgi?
- Upelis ir pieva nupjauta: Gur-gur-gurkli, kur gurkliūji? - Nuskustgalvi, kas tau darbo?
- Upelis ir nušienautas kupstas: Kur vingiuoji, vingurgurkle?
- Upelis ir nupjauta pieva: Sungu rungu, varvongali. - Kas tau darbo, nuskustgalvi?
- Upelis ir akmuo: Kinka, ringa, kur tu begsi? - Skuste, plike, ko tu klausi?
- Unta [naud. pirtyje vanotis]: Tupi tupikas kaba kabikas, kuris meilesnis, ar tupikas, ar kabikas.
- Truoba: Kai ūkininkas išvažiuoja į lauką pirmą kartą sėti, ką sako?
- Trobos rentinys: Akmens kojos, medžių (-džio) liemuo, stiklo akys, šiaudų (šiaudinė V. d.
- Torielka: Kodėl jaučiai parėję iš ganyklos guli?
- Todėl, kad sėdėti nemoka: Kodėl žmogus nuo ko nors bėgdamas visą laiką atsisuka?
- Todėl, kad pakaušyje akių neturi: Kodėl šuo lįsdams į būdą tris kartus apsisuka?
- Todėl, kad pagalvės ieško, o neranda: Kodėl pempė stovi ant vienos kojos?
- Todėl, kad padėjus kitą ji neišstovėtų: Kodėl varnos ant nakties lekia į mišką?
- Todėl, kad miškas pas varnas neatlekia: Kodėl višta kartais ant vienos kojos tupi?
- Todėl, kad kitą pakėlus laiko: Kodėl šuo apsisuka tris kartus ratu?
- Todėl, kad ieško pagalvės: Kodėl varnos į girią lekia?
- Todėl, kad giria pas jas neatlekia: Kodėl galvos plaukai greičiau pražilsta už ūsus?
- Todėl, kad 16 m. vėliau išauga: Kokį žodį sako žmogus, atvažiavęs į lauką javų sėti?
- Tinklas ir žuvis: Tilts pri to tilta gala kvietkeli visa svieta patiekeli.
- Tilts - gavėnia, kvietkeli - velykos: Kiek medžių nuo Kauno iki Vilniaus?
- Tėvas indubinys, vaikai pasiutiniai kas rytas laksto.
- Kluonas ir spragilai: Keturios sesytės vienan puodukan košytę verda.
- Tešmuo karvės, laido: Guli t., vaikščioja p., ateina v., nusineša t., atej t. - neberada. Ir kurgi t. nusinešė v.?
- Tekinio stebulė: Sugrįžtuvė susuktuvė, kur tu bėgi?
- Taukai košės bliūde: Kas Gedimino laikais nešiojo didžiausią kepurę?
- Tas, kas turėjo didelę galvą: Ką aš parnešu tuokį ba kirvia, ba pjūkla, ba peili.
- Tarakonas: Kada gaidys virsta višta?
- Tapęs patiekalu, nes vadina vištiena, o ne gaidiena: Ką nematai, matyt galėdams, o ką matai, matyt negalėdams?
- Tamsybę: Kor to bėg, komporingio?
- Tai tas ratelis, kuriuo verpia: įminsiu mįslę per pilvagyslę: koju gale jomarks: kojom min, pilvu trin, kur žiojas, ten kiš.
- Tai ir kelias: čigonė aukštai pasikorė kaip atsitiko kad kakela ori atliko.
- Tai balkių galai ore: Kada ančiukas pradeda plaukti?
- Tada, kai su kojomis žemės nesiekia: Kokia žuvis pasaulyje didžiausia?
- šuo, vilkas, kiaulė: Atbėg tikuts, klaus sargučia, kur gul guce.
- šulnio viedras žiemą apšalis: Plyna pelkikė, širva kumelikė, du vilkai trauk, du vanagai lauk.
- šratai: Avelė babiegdama prijied.
- šoninės staktos, durys, slenkstis: Kumporingi, kur runguoji? - Kipše, karpše, kas tau darbo!
- šienpjovys, dalgis, grėblys: Kur eini, range rage?
- šienpjovys su dalge: Atlėkė paukštė, per girią šniaukštė.
- Sviestamušė - sposka - muštuvis: Ką daro vyras stovėdamas, moteris sėdėdama, o šuva koją pakėlęs?
- Sveikinasi: Kas tai yra.
- Susijuosia: Liuta tekiu, kur tu teki?
- Stovai, audimas ir audeklas: Per kalnus giniau šimtais skaičiau viena nepagirdau.
- Stovai [arba] voratinklis: Kas bus su varnu, ki jai išsipildys septyneri metai?
- Stogašiai žiemą [varvekliai]: Kuomet eržilas pirmą kartą atsistoja arkliu?
- Staklės, audėja: Dominauskas pačiu, guli, lovas kojom mina, bumba trina.
- Staklės su audeklu: Kamėras - kamarina, kojom mina, pilvu trina, kur kečias, ti lenda stačias.
- Staklės ir audėja: Aštuoni stulpai, trys volai, per vidurį voverės beginėja, pijolka rašo, kiek bus voveries iššluota su uodega.
- Staklės audžiant: Akys vartosi, gyslos tamposi, sidabrinė peliukė nardo.
- Skrynė, raktas, audeklas: Lino liemuo, rugio stiemuo, stibirika koja.
- Skambina varpais: Žvingals žveng ant kalnų, keliausi, sidabra galva, kanapių uodega.
- Siuvamoji mašina: Pinki vyrai traukė lynų apie pirdžiaus klojimų. Kas?
- Siuva kelnių juozmenį: Siūlas, adata: šimtais išginiau, šimtais parginiau, vieną praganiau, to pačio pasigedau.
- Sienų sienojai ir tarp jų samanos: ... Sienmedžiai ir samanos.
- Ėjo brolis su seseria ir vyras su žmona. Jie rado tris sūrius ir visiems kliuvo po sūrį. Kiek buvo žmonių?
- Serbenta: Sepcynių mylių tiltas, o už tilto lelija. to lelija nusijuoks - visas svietas giedos „Aleliuja“
- Septynios mylios tilto, to tilto gale trys lelijos žydi.
- Seniau rašyti plunksna: Ėjo Petras su Jokūbu.
- Sėdant į luotą su irklu žvejoti: Ką nepralenkia nei zuikis, nebėgdamas prieš saulę?
- Saulogrįžis: Eina per ugnį, nesudega. Eina per vandenį, nesušlampa.
- kai motina miega, tai tėvas nemiega: Ką mato laukininks kasdieną, karalius tikt labai retai, o Dievas niekados?
- Sau lygų: Ką mato karalius kai kada, piemuo visada, Dievas niekada?
- Samovar [rus. Sagonas ant kuknes: Koks keturkojis gyvulys geria su uodega?
- Rogės, vežimas ir arkliai: Atlekia dvi gulbės ąžuoliniais snapais ir rėkia: tai vis mes, tai vis mes!
- Ripka: Kaba kabikas viršuj vainikas, visas apžėlęs, galalis plikas.
- Rasa. Rankos: Čiup senas, čiup mažas, čiup vidutinio amžiaus.
- Pusnis: Kam lapei ilga uodega?
- Puodų šukės: Gimiau - sukiausi, augau - vertiausi, senas - pelanavausi, numiriau - išmetė laukan.
- Puodas, puodo šukės: Šakar makar, kur tu lendi? - Šturmul murmul, kas tau darbo?
- Puodas ant žarijų ir netinkamas išmestas: Ką nykštukas pakelia, o žmogus negali per tvorą permesti?
- Pridenk žiburį ir atidenk: Ko negalima nupirkti už jokius pinigus, už jokius turtus?
- Pomidoras arba agurkas: Kas bus ožkai po septynerių metų?
- Plyšys arba skylė medinėse sienose: Kokias žmogus an pasaulio drąsiausias?
- Plikas. Pirščiukas (noperstkas): Kas pirmiausia reikia daryt, kad iš lovos atsikelt?
- Pilnatis mėnuo: Pilna paklodė žirnių, vidury bliūdukas.
- Pilnas dangus žvaigždžių, vidury mėnulis: Vyngork, gorkli, kor gorkliuoji?
- Pievoj upė: Kreivė rivė, kur tu bėgi? -Skuste bezde, kas tau galvoj?
- Pievą pjauna: Ei, gurkly, kur gurkloji?
- Pieva ir upelis: - Susuktoj, sugrįžtoj, kur bėgi? - O kas tau galvo?!
- Pieva ir upė: Miega p., vaikščioja v., atėjo v., suedė v., atsikėlė p., nera v.
- Penki pirštai kuodelį verpia: Kas būna (ar yra) ožkai (ar aviai, katei) po ketverių metų?
- Penki: Ateina Meilutė ir klausia Kreižutes: ar namie Utkus?
- Pečiuj anglės ir kačerga: Atskrend su sparnais, nusileidžia be sparnų. Ataina ir suvalgo ponia.
- Pavasaris: Atskrido Tarantas iš Tarantų suvijo lizdą iš žagarų sudėj pautū su šimtu trynių. kaip išsikėlė, dangų pasiekė
- Ką retai mato karalius, piemuo tą mato visada, Dievas niekados? Pats sau panašaus: Kaip atskirti šarką patinėlį nuo patelės?
- Pašaukė šeimyną valgyti: Septynių mylių tiltas, gale tilto gėlė, kai ta gėlė pražydės, visas svietas džiaugsis.
- Pasnikas ir velykos: Kai žmogus važiuodamas sustoja, tai ką pirmiau pasako?
- Papai kumelės, karvės ir kiaulės: Šiltas, minkštas, ant salo nepadeda.
- Padengtas stalas: Ateina kobūkukas, ima kibykikę.
- Ką ožys daro, kai jam sukanka vienuolika metų?
- Onta kur peras pirty: Pioln stainela raudonų arkliukų prėstatyt.
- Onglės ir kačerą: Vidury marių ugnis kūrenas. Y tikrai kūrenas, kas gi bus?
- Obelys ir obuoliai: Žiūri unt mani - nori manį. Užlipk unt manį - pasitiešyk.
- Obelys: Ain pro man, žiūr į man.
- Nusibūti savo reikalu: Kada visos skylės atviros, o kada neatviros?
- Nupjauti ir nenupjauti javai: Ko tu gurgždi? - Nuskustini, kas tau darba!
- Nupjauta žolė ir vanduo: Nuo kokio šuns zuikis labiau bėga?
- Nosį šnypščia: Ką žmogus meta ant žemės, o ponas deda į kišenę?
- Nešami skalbti užvalkalai: Del ka lape, biegdama nog šunų, atsižiūri?
- Nes iš užpakalio neturi akių: Kodėl katinas, eidamas į svirną, pirma pasižiūri į vieną pusę, o paskui į kitą?
- Negrįstoje troboje ant stalo padėta košė su lašiniais: Už šešmylinio tilto varlakojės ir lelijos žydi.
- Nedėldienis, nedėlia: Kaip pečius gatavas, tai dar kiek jam plytų stokuja?
- Nė vienos: Kiek reik uknorių, kad gerai pakaustyti arklį?
- Nauji metai: Koks venturis turi daugiau skylių, ar naujas, ar senas?
- Naktį mėnuo šviečia, ir į šulinį atsimuša mėnulio atvaizdas.: Pats apžėlęs, pliks galelis.
- Na riešutas, pats apžėlęs, o galelis trumpas arba striukas bukas vokietukas, kaulo kailinukais: Gauruots su gauruotu susitink, pliką pakavoja.
- Motinos krūtis: Kas ant svieto lengviausias ir kam lengviausia?
- Moteris duoną minko: kojos, akys, rankos, papai: Kas tai yra?
- Miške žemuogė: Dėl ko zuikis balto šuns labiau bijo?
- Metai, mėnesiai, savaitės, šventa (diena): Aukštas stuobrys su dvyliku šakų, un kažnas šakas pa keturias šakelytes, un šakytės pa saptynias gūštytes, ā gūštytėj pa dvidešimt keturias paukštytes.
- Metai, mėnesiai, savaitės ir t.: Metai, dvylika mėnesių, keturios savaitės: Stovi ąžuolas. Tame ąžuole dvylika lizdų, kiekvienam lizde po keturis kiaušinius.
- Mėnuo, žvaigždės ir saulė: Auga ąžuolas. Tame ąžuole - dvylika lizdų. Kiekviename lizde keturi paukšte...