„Sotus alkano neatjaučia. Dažnai sveiki žmonės sprendžia problemą, kaip nepersivalgyti, kaip sušvelninti persivalgymo sukeltus nemalonius pojūčius, kaip atsikratyti priaugtų kilogramų. Deja, dažnas onkologinis pacientas ne tik kad negali persivalgyti, o tiesiog labai nori tiesiog vėl paragauti skanaus maisto…“ - pokalbį pradeda LSMU Kauno klinikų dietologė dr. Rūta Petereit.
„Kartais išties apmaudu, kad nepaisant efektyvaus vėžio gydymo, dalis pacientų neišgyvena dėl bendro organizmo išsekimo, kurį dažniausiai sukelia mitybos nepakankamumas.
Mitybos Nepakankamumas - Dažna Problema Tarp Onkologinių Pacientų
Mitybos nepakankamumas yra liga, kuri vystosi, kai organizmas nepakankamai aprūpinamas maisto medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais) ir reikamu energijos kiekiu. Tai dažna liga tarp onkologinių pacientų.
Įvairių šaltinių duomenimis, net iki 80% vėžiu sergančių pacientų nepakanka su maistu gaunamų maistinių medžiagų.
Pacientas ar jo artimieji turėtų susirūpinti ir atkreipti dėmesį į mitybą, kai svoris pradeda mažėti be objektyvių priežasčių (nesilaikant dietos, neatsisakius kai kurių maisto produktų, nepadidinus fizinio krūvio).
Reikia sunerimti, kai 3 mėnesių laikotarpyje svoris sumažėja bent 5% (pvz., 70 kg sveriantis žmogus per 3 mėnesius neteko 4 kg).
Kitas mitybos nepakankamumo signalas - suvalgoma mažiau maisto.
Mitybos Įtaka Gydymo Efektyvumui ir Išgyvenamumui
„Blogiausia tai, jog trūkstant maistinių medžiagų (ypač baltymų ir riebalų) blogėja priešvėžinio gydymo efektyvumas ir pacientų išgyvenamumas.
Taip pat didėja chemoterapijos toksiškumas, netoleruojama reikalinga vaistų ar spindulinės terapijos dozė. Organizme trūkstant baltymų mažėja ir naujų organizmo baltymų gamyba, dėl ko silpnėja imuninė funkcija, sutrinka kraujo komponentų atsikūrimas, silpnėja vaistų efektyvumas, blogai gyja pooperacinės žaizdos.
Visa tai daug sąlygoja prastesnę gyvenimo kokybę, atsiranda nuovargis, nerimas, galop prarandamas ir noras pasveikti“, - aiškina gydytoja dr.
Prie mitybos nepakankamumo išsivystymo prisideda ir fiziologinės priežastys, kai sergančiam onkologine liga žmogui paprasčiausiai nėra apetito, jam sunku ryti ar yra sudėtinga valgyti dėl kamuojančių skausmų, nuolatinio pykinimo ar viduriavimo.
Pakomentuosiu rezultatus tyrimo (Martin L et al JCO 2015), kuris buvo atliktas su įvairių sričių ir stadijų vėžiu sergančiais pacientais. Išvada aiški: kuo mažesnis paciento kūno masės indeksas ir kuo daugiau pacientas netenka svorio - tuo trumpiau išgyvena.
Paimsiu konkretų pavyzdį (1pav.): galvos ar kaklo vėžiu sergantis ir nedidelį antsvorį turintis pacientas (kūno masės indeksas (KMI) 25-28 kg/m2), išlaikęs įprastą kūno masę, vidutiniškai išgyvena 77,9 mėn. (nepriklausomai nuo stadijos, lyties, amžiaus).
Bet jei KMI - 20 ir netenkama apie 15 proc. kūno masės (11-15 kg), tai išgyvenimo trukmė yra tik 6,1 mėn.
Mitybos Mitas Apie Cukrų ir Badavimą
Pasakysiu labai atvirai - pacientai tiesiog privalo pasitikėti gydytoju, kai reikia gydyti patį vėžį. Vienintelė sritis, kur pats pacientas gali kažką keisti - yra mityba.
Jokia paslaptis, kad pirmasis ir pagrindinis informacijos šaltinis yra internetas. Ten onkologinių pacientų mitybos tema galima rasti kokių tik nori patarimų.
Visiškai natūralus ir suprantamas pacientų noras pasveikti, todėl jie renkasi galimybę išbandyti visus įmanomus, kartais net mistinius variantus, kad išvengtų vėžinio proceso paūmėjimo ar atsinaujinimo.
Liūdniausia tai, jog ne visi būdai pasiteisinę - dalis jų yra netgi žalingi ir vedantys prie neigiamų gydymo pasekmių. Gaila, kad pacientai tiki badavimu, drastišku cukraus ir angliavandenių ribojimu, vengia gyvulinės kilmės produktų. Aš niekada negaliu atsistebėti žmonių kūrybiškumu ir tikėjimu įvairiausio plauko specialistais.
Bene labiausiai trikdantis mitas apie mitybą yra badavimas. Tačiau dažniausiai užduodamas klausimas yra apie cukrų, jo kiekį bei įtaką vėžinių ląstelių augimui.
Susidariusi nepagrįsta nuomonė, kad vartojant cukraus turinčius produktus maitinamas vėžys ir liga greičiau progresuoja. Netgi tie, kurie jau gydėsi nuo vėžio ir yra pasveikę, griežtai atsisako cukraus turinčių produktų bijodami, kad vėl nesusirgtų onkologine liga.
Tokia nuomonė susidarius remiantis labai senu tyrimu, kai dar nebuvo suprastas gliukozės ir insulino veikimas, medžiagų apykaita ir vėžį augti skatinantys faktoriai. Buvo sakoma, jog vėžys minta cukrumi (paprastaisiais angliavandeniais), ir žmogus dėl to manė, kad jei nevalgys angliavandenių - taip sustabdys vėžio augimą.
Bet klinikiniais tyrimais įrodyta, kad visose (ir sveikosiose) žmogaus organizmo ląstelėse vyksta tas pats gliukozės (paprastojo angliavandenio) įsisavinimas ir apykaita. Kiekviena žmogaus ląstelė įsisavina tiek cukraus, kiek jai reikia. Tai pagrindinis ląstelės energijos šaltinis.
Vėžinės ląstelės sugeba įsisavinti gliukozę iš kraujo net tada, kai žmogus atsisako cukraus turinčių produktų. Juk kad ir iš kokių maisto šaltinių žmogus gautų energiją - jo kraujyje gliukozės lygis vis tiek bus palaikomas normalus.
Didžioji problema Lietuvoje yra ta, kad žmonės naudoja per daug pridėtinio cukraus. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis lietuvis per metus suvartoja 33,9 kg cukraus (amerikietis 46,1 kg, vokietis 37,5 kg). Ir tai yra keliskart daugiau, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) - 9,1 kg per metus.
Tiek remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, tiek onkologinio paciento mitybos rekomendacijomis, žmogui rekomenduojama suvartoti cukraus ne daugiau kaip 10% skaičiuojant nuo visos energijos kiekio. Vadinasi, jei žmogui reikia gauti 2000 kcal per dieną, tai energija iš cukraus turi sudaryti ne daugiau kaip 200 kcal. Tai atitinka 50 g paprastųjų angliavandenių.
Paprastųjų angliavandenių (cukraus) šaltiniai yra: paprastas ir rudasis cukrus, saldūs vaisiai, aukščiausios rūšies balti miltai, baltieji ryžiai.
Cukraus suvartojame gerokai daugiau, nes didelius jo kiekius gauname su duonos, konditerijos gaminiais, desertais, sausais pusryčiais, gaiviaisiais gėrimais ir t.t.
Tinkama Mityba Onkologiniams Pacientams
„Onkologine liga sergančiam žmogui reikia visų maisto medžiagų, nes nepriklausomai nuo to, ar pacientas badaus, ar ne, greitai besidauginančios vėžio ląstelės vis tiek sunaudos tiek pat medžiagų savo augimui. Tačiau paties paciento išsekimo atveju nebelieka reikalingų maisto medžiagų sveikosioms kūno ląstelėms funkcionuoti ar atsikurti.
Onkologinio proceso gydymo metu, kai taikoma įvairi terapija, ir taip jau vyrauja nenoras valgyti, ankstyvas sotumo jausmas, pasikeitęs skonių ir kvapų pojūtis, šalutiniai reiškiniai (pykinimas, vėmimas, skausmas), silpnumas. Tai apie kokias dar ribojančias dietas šiuo laikotarpiu galime kalbėti, kai svarbiausia rekomendacija - valgyti!“, - teigia gydytoja dr.
Pagrindiniai gydomosios mitybos terapijos tikslai onkologinio paciento gydymo laikotarpiu yra išlaikyti esamą svorį bei aprūpinti organizmą svarbiausiomis maisto medžiagomis: baltymais, riebalais, omega-3 r. r.(riebiųjų rūgščių), vitaminais, mikroelementais.
Labai svarbus natūralių riebalų šaltinis - žuvų taukai, savo sudėtyje turintis daug omega-3 r. r. (ypač EPA).
Tyrimais įrodyta, kad pacientai, kurie chemoterapijos metu gauna 2 g omega-3 r. r.
Jei visų reikalingų medžiagų neįmanoma gauti su įprastu maistu, skiriamas medicininės paskirties gėrimas Supportan, kuris pritaikytas būtent prie vėžiu sergančių pacientų medžiagų apykaitos pokyčių.
Maisto Produktai, Galintys Padidinti Vėžio Riziką
Yra žinoma, kad tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, perdirbta mėsa, keptas maistas, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai bei alkoholis, didina vėžio riziką.
- Perdirbta mėsa: Ji buvo sūdyta, sūdyta, rauginta, fermentuota, rūkyta ar apdorota kitais būdais, kad pagerėtų jos skonis arba ji ilgiau išsilaikytų. Didesnis perdirbtos mėsos vartojimas yra glaudžiai susijęs su padidėjusia rizika susirgti storosios žarnos vėžiu.
- Raudona mėsa: Manoma, kad kai kurie raudonoje mėsoje esantys junginiai ir heminė geležis skatina vėžinių navikų augimą. Raudonos mėsos valgymas yra glaudžiai susijęs su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika, o rizika didėja valgant raudonos mėsos daugiau ir dažniau.
- Keptas maistas: Kepant maistą ir aliejų vyksta cheminiai pokyčiai, kurių metu susidaro medžiagos, galinčios sukelti vėžį.
- Perkeptas maistas: Mėsos, paukštienos, kiaulienos ir žuvies kepimas arba kepimas aukštoje temperatūroje ant atviros liepsnos yra susijęs su padidėjusia krūties, storosios žarnos, kepenų, plaučių, prostatos ir kitų rūšių vėžio rizika.
- Cukrus ir rafinuoti angliavandeniai: Per didelis cukraus vartojimas siejamas su tam tikrų vėžio rūšių, įskaitant krūties, storosios žarnos ir kasos vėžį, vystymusi ir progresavimu.
- Pieno produktai: Kai kuriuose tyrimuose pieno produktai siejami su padidėjusia priešmenopauzinio krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio rizika.
- Alkoholis: Yra žinoma, kad alkoholio vartojimas didina riziką susirgti kelių rūšių vėžiu, o rizika didėja, kuo daugiau žmogus reguliariai geria laikui bėgant.
Maisto Produktai, Galintys Sumažinti Vėžio Riziką
Reguliarus tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, neskaldytų grūdų, riešutų ir sėklų, vaisių, daržovių ir kitų, vartojimas yra susijęs su mažesne vėžio rizika.
- Vaisiai ir daržovės: Žmonėms, kurių mityboje gausu vaisių ir daržovių, yra mažesnė rizika susirgti kai kuriais vėžiniais susirgimais.
- Riešutai: Tyrimai rodo, kad kasdien suvalgant 28 g riešutų rizika mirti nuo vėžio sumažėja 21 %.
- Pupelės: Yra įrodymų, kad ankštinėse daržovėse esančios skaidulos, atsparus krakmolas ir kiti junginiai gali palaikyti sveiką žarnyno mikrobiomą ir apsaugoti nuo vėžio.
- Pilno grūdo grūdai: Viso grūdo grūdų vartojimas ilgainiui siejamas su mažesne bendra vėžio rizika.
- Žuvis: Nors yra tam tikrų įrodymų, kad žuvies vartojimas gali sumažinti tam tikrų rūšių vėžio, įskaitant kepenų, storosios žarnos ir krūties vėžį, riziką, patikimų įrodymų trūksta.
Žuvies Vartojimo Svarba
Tyrimai rodo, kad lietuviai žuvies valgo nepakankamai, ypač vaikai.
Nustatyta, kad didesnė dalis (72 proc.) suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų žuvies ir žuvų produktų vartoja 1-2 kartus per savaitę; kas dešimtas respondentas - 3-5 kartus per savaitę, o kas šeštas apklausos dalyvis atsakė, kad žuvies ir jos produktų iš viso nevartoja.
Rekomenduojama žuvies valgyti bent 2 - 3 kartus per savaitę, kai vienos porcijos dydis - delno dydžio gabalėlis, bent pusė žuvies turėtų būti riebi.
Žuvis - itin naudingas baltymų, gerųjų riebalų - omega 3 riebiųjų rūgščių, vitamino D šaltinis. Žuvyje gausu svarbių mineralų - fosforo, kalcio, magnio, seleno, cinko ir kt.
Su šiomis medžiagomis susijusios ir svarbiausios naudos sveikatai - širdies kraujagyslių ligų profilaktika - dėl teigiamos įtakos cholesterolio kiekiui. Yra duomenų apie retesnį sergamumą Alzheimerio liga, teigiamą įtaką regėjimui.
Žuvų taukai palengvina depresijos simptomus. Vitaminas D svarbus kaulų struktūrai, kalcio apykaitai, miego kokybei. Kadangi omega 3 riebiosios rūgštys mažina uždegimą, žuvis rekomenduojama vartoti uždegiminėmis sąnarių ligomis sergantiesiems.
Yra duomenų, jog reguliariai bent du tris kartus per savaitę valgantys žuvį, turi mažesnę riziką sirgti tam tikrų lokalizacijų vėžiu - burnos ertmės, ryklės, žarnyno, lyginant su mažiau valgančiais.
Paaugliai, valgantys daugiau riebios žuvies, pasižymi geresniu dėmesio koncentravimu.
Kaip Ruošti Žuvį?
Sveikiausia žuvį ruošti be papildomų riebalų - kitaip tariant nekepti. Troškinta, orkaitėje gaminta, ant garų ruošta ar virta žuvis nepraranda savo maistinės vertės. Nereikėtų piktnaudžiauti rūkyta, sūdyta žuvimi.
Mitybos Rekomendacijos Onkologiniams Pacientams
Žuvininkystės Europos ir JAV enterinės ir parenterinės mitybos draugijos (ESPEN ir ASPEN), kurios remiasi tik mokslinių tyrimų rezultatais, skelbia, kad viena pirmųjų ir svarbiausių rekomendacijų sergant onkologine liga yra nesilaikyti jokių ribojančių dietų.
Gydytojos dietologės Auksės Gečionienės teigimu, onkologiniams pacientams labai svarbu nenumesti svorio, nes kiekvienas prarastas kilogramas mažina raumenų masę, o onkologiniams ligoniams labai svarbu ją išsaugoti.
Dietologė pažymi, kad onkologinį procesą lydi uždegimas, kuris palengvina baltymų atpalaidavimą iš raumenų, o tai lemia raumenų nykimą. Todėl ligoniai dažnai jaučia silpnumą, jiems sunkiau atgauti jėgas gydymo metu ir po jo, atkurti imuninę sistemą ir kovoti su vėžiu.
Onkologiniams ligoniams reikia visų maistinių medžiagų - baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mikroelementų. Labai svarbu kasdien gauti pakankamą baltymų kiekį, kuris padeda išlaikyti raumeninį audinį. Pagrindiniai jo šaltiniai - mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, riešutai, ankštinės daržovės.
Dietologė pabrėžia, kad sergant vėžiu naudingi tie produktai, kurie mažina uždegimą ir didina apetitą. Uždegimą mažina įvairūs natūraliai užauginti vaisiai, daržovės. Taip pat omega-3 riebalų rūgštys, kurių yra šaltųjų jūrų žuvyse (lašiša, silkė, sardinės, tunas ir ančiuviai).
Onkologiniams ligoniams reikėtų vengti transriebalų, t.y. margarino ir kitų sukietintų aliejų. Jų yra įvairiuose miltiniuose gaminiuose, pyraguose, sausainiuose, kurie gaminami pramoniniu būdu.
Taip pat įvairių rūkytų, neaišku kokiame tirpale mirkytų, pvz., dūmo skonio, ir pan. gaminių. Su šiais produktais nėra atlikta daug mokslinių tyrimų, tačiau visų jų rezultatai skelbia, kad papildomos medžiagos, kurios dedamos kaip priedai (nitritinė druska, įvairūs nenatūralūs konservantai, kurie leidžia išlaikyti gaminį kuo ilgiau arba suteikti jam skonio), prisideda prie onkologinių procesų.
Onkologiniam ligoniui reikėtų rinktis natūralesnį maistą, sezonines daržoves ir vaisius. Mėsą geriau išvirti ar iškepti orkaitėje ir dėti ant sumuštinio vietoje dešros. Vengti pyragaičių, sausainių, kurie galioja metus. Geriau pačiam išsikepti pyragą.
„Kalbėdama apie mitybą ir maisto įtaką, visada pabrėžiu, kad kone svarbiausias veiksnys yra saikas. Tiek cukraus, tiek raudonos mėsos, kurių kenksmingumo mitas - neva šie produktai skatina vėžinius procesus, jau sugriautas, tiek apskritai visų, net ir sveikų produktų, reikėtų valgyti saikingai.
Per dieną suvalgę vieną bandelę ar porciją raudonos mėsos, tikrai vėžio nepaspartinsime. Tačiau jeigu tai yra vyraujantys produktai, kurių valgoma 3-4 kartus per dieną, onkologinės ligos tikimybė didėja. Ypač jeigu tarp dažnai vartojamų produktų yra rūkyti mėsos gaminiai ar kitas dėl ilgo tinkamumo vartoti perdirbtas maistas“, - pagrindines mitybos taisykles vardija pašnekovė.
Daugiau Kalorijų ir Baltymų
Dietologė A.Gečionienė pažymi, kad sergant vėžiu svarbu užtikrinti didesnį nei įprastą kalorijų kiekį, kad per dieną žmogus gautų bent 30 kcal 1 kg kūno svorio.
Maistas turėtų būti baltyminis, t.y. ne mažiau nei 1-1,5 g baltymų 1 kg kūno svorio, t.y. kone dvigubai daugiau nei rekomenduojama nesergantiems vėžiu. Baltymų reikia daug, kad, kaip jau minėta, apsaugotume raumenų masę nuo nykimo.
Kai ligonis išsekęs, tiek dėl ligos, tiek dėl nepakankamos ir netinkamos mitybos, gali tekti nutraukti gydymą, didėja komplikacijų rizika. Nepakankama mityba neigiamai veikia audinius, organizmą bei jo funkcijas, silpnėja imunitetas, ir galiausiai visa tai turi didelę įtaką gydymo veiksmingumui ir ligos baigčiai.
Papildyti Mitybą Naudingomis Medžiagomis
Pramonės pasiekimai lėmė modifikuotų, rafinuotų, t.y. menkaverčių, produktų atsiradimą. Tai lemia, kad dažnai net ir sveikai maitinantis nepavyksta užtikrinti pakankamą tam tikrų medžiagų, kurios yra naudingos onkologiniams ligoniams, kiekį. Todėl patariama jų vartoti papildomai.
Gydytoja A.Gečionienė pažymi, kad onkologiniams ligoniams itin naudingi augaliniai polifenoliai. Apie jų naudą šiandien plačiai kalbama įvairiose mokslinėse konferencijose, publikacijose, studijose, yra atlikta daugybė tyrimų, kad polifenoliai veikia kaip stiprus antioksidantų šaltinis. Jie yra labiausiai mokslo ištirti ir turintys daugiausia įrodymų.
Tačiau jau žinoma, kad dauguma net ir plačiai reklamuojamų polifenolių tablečių ar kapsulių pavidalu ypač sunkiai pasisavinami mūsų organizmo ir gali sudirginti bei papildomai apkrauti ir taip jautrų onkologinių pacientų žarnyną ar skrandį.