Lietuvoje žuvininkystė turi gilias tradicijas tai nuo seno vienas svarbiausių šalies verslų. Žuvininkystė turi gilias tradicijas Lietuvoje. Kadangi dauguma laukinės žuvies išteklių jau beveik išeksploatuota, didžiąją naujos paklausos dalį turės patenkinti akvakultūra.
Pažymėtina, kad žuvininkystė yra specifinė ūkio šaka, daugiausia naudojanti natūralius gyvuosius gamtos išteklius atsakingai. Tad šiandien siekiant efektyviai plėtoti verslinę žuvininkystę, privalu išnaudoti Europos Sąjungos (ES) fondsų paramą. Todėl šiame darbe didelis dėmesys ir bus skiriamas lašišinių bei eršketinių žuvų auginimui, ekonominių duomenų analizei bei tvenkinių vandens fizikinių ir cheminių savybių tyrimams ir jų analizei (analizuojama UAB Vasaknos žuvininkystės ūkyje).
Akvakultūros svarba ir perspektyvos
Šaliai tapus ES nare, žuvininkystės plėtros galimybės tapo kur kas didesnės (tą lėmė rinkos laisvė, didelė prekybos erdvė). 2006 m. pasaulyje pagaminta beveik 52 mln. tonų akvakultūros produkts (o 2012 m. jau 67 mln. tonų) ir ši ūkio šaka, jau teikianti beveik pusę visame pasaulyje žmonėms vartoti teikiamos žuvies produkcijos, turi nemažai tolesnio augimo galimybių. Akvakultūra Lietuvoje kaip specifinė ūkio šaka.
Akvakultūra yra labai svarbi ir naujų žuvų rūšių introdukavimui Lietuvoje. Kaip teigia Žiliukienė (2006), naujų rūšių žuvų introdukcija į vandens telkinius ne tik praturtina ichtiofaunos rūšinę sudėtį, bet ir padidina jų produktyvumą. Be to, geriau naudojama pašarinė bazė, o kai kurios žuvų rūšys yra ir geri biomelioratoriai.
Tai žuvys, kurios Lietuvoje natūraliai nesiveisia. Šios lervutės atsivežamos iš kitų šalis. Nuo XIX a. pab. Europoje akvakultūros arba žuvininkystės išteklių atkūrimui buvo introdukuotos 69 svetimos rūšys; dvi iš tų rūšių vaivorykštinis upėtakis ir didžioji austrė jau tapo vienomis populiariausių Europos akvakultūrai naudojamų rūšių, o tai rodo, kad reguliuojama svetimų rūšių introdukcija gali būti naudinga žuvininkystei.
Akvakultūros plėtros argumentai
Akvakultūros sektorius šaliai turi ekonominės, socialinės ir rekreacinės reikšmės, padeda plėsti gėlavandenių žuvų asortimentą, įdarbinti dalį kaimo žmonių (Lietuvos žuvininkystė, 2009). Taigi be ekologinių ir gamtosauginių akvakultūros plėtojimo argumentų aktualūs yra ir valstybės ekonominės gerovės palaikymo, žmonių užimtumo, verslo aplinkos puoselėjimo kaimo vietovėse ir kiti klausimai.
Šiuo metu reikia užtikrinti paties akvakultūros sektoriaus tvarumą. Šio tvarumo tiek ES, tiek Lietuvoje yra siekiama per bendrosios ES politikos žuvininkystės srityje kūrimą, kur šalia jūrinės ir vidaus vandenų žuvininkystės svarbią vietą užima akvakultūros ūkio stiprinimas. Akvakultūros kaip ūkio šakos priežiūra Lietuvoje yra patikėta Žemės ūkio ministerijai, kuri, formuodama šalies žemės ūkio politiką, atitinkamai kuria ir nacionalinę žuvininkystės strategiją, kurioje svarbi vieta yra numatoma ir akvakultūros stiprinimui.
Akvakultūros rodikliai Lietuvoje
Planuodama 2007-2013 m. šios Lietuvoje stiprinimo priemones. Šiuose dokumentuose konstatuojama, kad akvakultūros tvenkinių plotas Lietuvoje yra 10,5 tūkst. ha. Juose per metus galėtų būti išauginama 5 tūkst. t. prekinės žuvies. Šiuo metu panaudojama tik apie 49% tvenkinių pajėgumo. 2006 m. akvakultūros tvenkiniuose išauginta apie 2 tūkst. t. žuvininkystės produkts, kurios 94% (kitais duomenimis 95%, 96%, 97%) sudarė karpiai.
Tvenkiniuose išauginamos žuvies metinė vertė 2000 2005 m. svyravo nuo 8,0 iki 13,6 mln. Lt, o 2006 m. metinė vertė buvo 17 mln. Lt. Daugiausia išaugintos žuvies parduodama šalies vidaus rinkoje. Per 2000 2005 m. laikotarpį kasmet buvo eksportuojama apie 30 32% prekinis karpis (Lietuvos žuvininkystės sektoriaus..., 2007a; Lietuvos žuvininkystės sektoriaus..., 2007b). 2007 m. Lietuvos akvakultūros įmonės išaugino 3378 t prekinės žuvies, 2008 m. 3008 t, 2009 m. 3422 t EUROSTAT duomenimis, 2007 m. ES 27 šalis narių akvakultūros produkcijos apimtis siekė 1,31 mln. t., o jos vertė apie 3,27 mlrd. eurų. Lietuvoje išaugintos akvakultūros dalis kiekine išraiška sudarė tik 0,26 proc. visos ES 27 šalis narių akvakultūros produkcijos, o vertine tik 0,22 proc.
| Rodiklis | Vienetas | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 |
|---|---|---|---|---|---|
| Išaugintos žuvies kiekis | t | 3 378 | 3 008 | 3 422 | 3 200 |
| Išaugintos žuvies vertė | mln. Lt | 22,3 | 21,1 | 22,9 | 22,0 |
| Ūkių skaičius | vnt. | 356 | 340 | 341 | 341 |
Nuo 2005 m. iki 2007 m. akvakultūros produkcijos gamybos apimtys išaugo. Šiuo laikotarpiu 19 pagrindinių akvakultūros ūkių gavo nemažai paramos vandens aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Patvirtinta paramos suma siekė 24,8 mln. Lt. (Lietuvos žuvininkystės sektoriaus..., 2011).
Žuvų auginimo ypatumai
Žuvų auginimas yra labai sena veikla. Seniausi jos pavyzdžiai žinomi nuo 2 500 m. pr. m. e. Tvenkiniuose išauginta žuvis Europoje tapo įprastu maisto šaltiniu viduramžiais, kai laisvėje sugauta žuvis buvo brangus ir retas dalykas žemyninėse teritorijose ir tai nesikeitė iki pat XIX a. Dėl auginimo ir perdirbimo technologijų pažangos šiandien akvakultūra turi labai didelę reikšmę pasauliniams žuvų ištekliams. Tai aktualu neįkūrimėms šalims) gali spręsti tiek natūralių žuvų išteklių reguliavimo bei įvairių žuvų rūšų apsaugos nuo išnykimo problemą, tiek ekonominiu požiūriu efektyvinti žuvininkystės sektorių, tiek spręsti maisto gamybos klausimus.