Pastaruoju metu vis daugiau žmonių atsisako mėsos produktų ir pereina prie vegetarinės mitybos. Tiesa, mitybos įpročius daug kur lemia kultūrinė aplinka, tradicijos.
Vegetarizmas pasaulyje
Pasaulyje vegetarizmas labai plačiai paplitęs. Indijoje beveik kas antras gyventojas - vegetaras. Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Indijoje) net 30-40 proc. gyventojų yra vegetarai. Europoje vegetariškiausi - britai. Nors tikslios statistikos nėra, manoma, kad Lietuvoje vegetarišką mitybą (su jos atmainomis veganizmu, žaliavalgyste ir kt.) propaguoja apie 5-10 proc. žmonių.
2006 m. duomenimis Didžiojoje Britanijoje beveik 4 milijonai (6 procentai visų šalies gyventojų) yra vegetarai, o raudonos mėsos visiškai nevartoja kas dešimtas britas. Londono prekybos centruose nesunkiai rastumėte ne tik vegetariškų dešrelių, bet ir vegetariško šunų maisto.
Vegetarizmo priežastys
Apibendrinant mokslinius tyrimus, pastebimos tendencijos, kad beveik 80 procentų vegetarų mėsos atsisakė galvodami apie naudą savo sveikatai. Antra pagal dažnumą mėsos atsisakymo priežastis - moraliniai principai, siekis neprisidėti prie žiaurumų žudant gyvūnus maistui. Šios abi populiariausios priežastys gali skambėti nekaltai ar net tauriai. Vis tik po plačiu ir spalvingu sveikatos skėčiu dažnai slypi ir siekis sulieknėti, pakoreguoti savo netobulą figūrą.
Psichologijoje vyrauja nuomonė, jog teigiama nuostata į gyvūnus yra susijusi su teigiamu požiūriu į žmones, gebėjimu įsijausti į jų požiūrius bei būsenas, jas suprasti. Ir atvirkščiai: Denverio universiteto profesorius Frank Ascione su kolegomis net kelių tyrimų rezultatais grindžia teiginį, kad žiauriai su gyvūnais besielgiantys asmenys yra linkę tokius žiaurumus perkelti ir į santykius su vaikais ar moterimis.
Vegetarizmas ir valgymo sutrikimai
Vis gi radikalus mėsos atsisakymas gali signalizuoti apie didesnę riziką, kad toks sutrikimas gali išsivystyti. Vienas valgymo sutrikimams būdingų požymių - kaltės jausmas pavalgius. Ištyrus vegetares studentes, paaiškėjo, kad jos pavalgiusios kur kas dažniau dėl to graužia save nei jų kolegės, valgančios ir mėsą. Vegetarės dažnai labiau suinteresuotos lieknomis linijomis ir tam dažniau pasitelkia vidurius laisvinančius vaistus ar maisto papildus. Mėsos nevalgantys studentai daugiau laiko praleidžia galvodami apie savo svorį ir mitybos ypatumus. Nuo nekontroliuojamo persivalgymo tiek paaugliai, tiek suaugę vegetarai kenčia keturis kartus dažniau nei visavalgiai.
Kraštutinis tam tikrų maisto rūšių vengimas, ypač kai kalba eina apie kaloringesnį maistą, pagrįstai įtraukiamas tarp nervinės anoreksijos diagnozavimo kriterijų. Svarbu pabrėžti, kad anoreksijai būdingas visas požymių spektras: ji niekuomet negali būti diagnozuojama sveikam žmogui, kuris nutarė būti vegetaru.
Intelektas ir vegetarizmas
Prieš kelis metus plačiai nuskambėjo britų tyrimas, kuriame susietas asmens intelektas vaikystėje ir vėliau pasirinkta vegetarinė mityba. Mokslininkai dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išmatavę daugiau nei 8000 dešimtmečių britų intelektą, po dvidešimties metų pasiteiravo apie jų mitybos įpročius. 366 iš jų atsakė esantys vegetarais. Palyginus dabartinių vegetarų ir mėsėdžių intelekto koeficientus vaikystėje paaiškėjo, kad vegetarų vyrų intelekto koeficientas vidutiniškai buvo 106, tuo tarpu ne vegetarų 101.
Vis tik, anot šio tyrimo autorių, aišku tiek, kad protingesni vaikai užauga labiau savo sveikata besirūpinančiais individais, kurie apmąsto daugiau gyvenimo būdo, o kartu ir mitybos galimybių. Tačiau klausimas, kiek pati vegetarinė mityba gali veikti intelektą, - vis dar lieka neatsakytas.
Intelekto ir vegetarizmo, kaip sveikesnio gyvenimo būdo, tiesioginį ryšį kritikuoja evoliucinės psichologijos šalininkai, kurie sako, kad intelektualesni žmonės tiesiog linkę elgtis kitaip nei dauguma. Ir tai visai nebūtinai susiję su domėjimusi sveika mityba ar širdies ligų prevencija.
Pusiau vegetarinė mityba
Pasak dietologės, nėra oficialaus pusiau vegetarinės mitybos apibrėžimo, vis tik terminas „pusiau vegetarinė“ pastaruoju metu skamba dažnai, ir tai džiugina. Vien Amerikoje didelis procentas žmonių nori, kad jų mitybos racioną sudarytų daugiau augalinių produktų. Veganinė ir vegetarinė mityba turi oficialius apibrėžimus, ko kol kas nepasakysi apie pusiau vegetarinę mitybą.
Pusiau vegetarinės mitybos apibūdinimai
- Veganai nevartoja jokių gyvūninės kilmės produktų, t. y. nevalgo jokios mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno ir jo produktų, nevartoja jokių iš gyvūnų išgautų produktų - medaus, želatinos ir pan.
- Vegetarai nevalgo jokios mėsos, bet gali valgyti žuvies, kiaušinių ir / ar pieno produktų (neapibrėžta, kokiu dažnumu ar kokį jų kiekį).
Teoriškai pusiau vegetarinė mityba reikštų, kad žmogus kažkiek laiko ar dažniausiai maitinasi vegetariškai, tarkime, kasdien ar rečiau vartoja kiaušinius, pieno produktus, o mėsą ir žuvį valgo tokiu dažnumu, koks jam atrodo tinkamas. Šiaip ar taip, kuo daugiau jūsų racione augalinės kilmės produktų, tuo didesnė nauda jūsų sveikatai.
Augalinis maistas ir nauda sveikatai
Įmonės „Gallup“ atliktos apklausos duomenimis, pagrindine priežastimi, kodėl žmonės ima vartoti mažiau mėsos, devintadalis apklaustųjų nurodė naudą sveikatai.Pastebėta, kad tiems, kurie vartojo daugiau augalinės kilmės baltymų, buvo mažesnė mirties nuo įvairių vėžio rūšių rizika. Ypač sumažėjo širdies ligų rizika (amerikiečiams širdies ligos tebėra dažniausia mirties priežastis, Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis). Tyrimo duomenimis, gyvūninės kilmės baltymus pakeitus augaliniais baltymais, nelieka kelių širdies ligų riziką didinančių veiksnių, mažėja svoris ir riebalų procentas.
Tyrimo rezultatai
Paaiškėjo, kad valgiusiems netikrą (augalinės kilmės) mėsą sumažėjo širdies ligų riziką keliančių veiksnių, taip pat ir vadinamojo blogojo cholesterolio, normalizavosi svoris, o kraujyje buvo mažesnis uždegiminių procesų rodiklis. Tyrimas rodė akivaizdžią augalinio maisto naudą, juk vegetarai valgo daug daržovių, ankštinių kultūrų. Ankštiniai - pupelės, lęšiai, žirneliai ir avinžirniai sotūs, turi daug vertingų medžiagų, be to, yra puiki augalinių baltymų alternatyva.
Pusiau vegetarinės mitybos nauda planetai
Rinkdamiesi pusiau vegetarinę mitybą, prisidedame prie mūsų planetos saugojimo. Harvardo universiteto ataskaitoje („EAT-Lancet Commission on Food, Planet, Health“), kuria raginama rinktis augalinio pagrindo mitybą, teigiama: „Maistas - stipriausias svertas, kuriuo galima optimizuoti žmonių sveikatą ir aplinkos tvarumą.“ Mėsai auginami galvijai didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sunaudojama daug gamtinių išteklių, lyginant su augalinio maisto gamyba, teršiamas vanduo, oras, žemė. Žurnale „Sustainability“ publikuoto tyrimo duomenimis, vegetariniai patiekalai daro net 40 proc. mažesnį poveikį aplinkai, lyginant su mėsa.
Vegetarinė mityba vaikams
Mūsų šalyje tiek valstybiniai darželiai, tiek ir mokyklos orientuotos į vaikus visavalgius. Sveikatos apsaugos ministerija su jai pavaldžiomis įstaigomis yra parengusi rekomendacijas, kuriomis vadovaudamiesi darželių dietologai gali sudaryti valgiaraščius vaikams vegetarams, o VMVT - patvirtinti tokius valgiaraščius. Esą tai nepakeičiamas baltymų, geležies, B grupės vitaminų ir kt. šaltinis. Taigi, jei nusprendėte vaiką maitinti vegetariškai, svarbiausia užtikrinti, kad jo mityba būtų visavertė, subalansuota.
Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą.
Rekomendacijos tėvams, auginantiems vaikus vegetarus
- Išsamiai edukuokite vaikus, ką reiškia būti vegetaru.
- Paaiškinkite, kodėl jūsų šeima pasirinko vegetarizmą.
- Leiskite vaikams patiems pasiruošti priešpiečius.
- Bendraukite ir bendradarbiaukite su vaiką ugdančiais pedagogais.
- Skatinkite vaikus susirasti bendraminčių.
- Mitybos temas įtraukite į klasės projektus.
Kokius tyrimus atlikti?
Maitinantis tiek veganiškai, tiek omnivariškai, kaip pataria doc. dr. E. Gavelienė, reguliariai reikia atlikti tyrimus, kad įvertintumėte savo sveikatos būklę.
„Vienas iš svarbiausių vitaminų, kurį rekomenduoju vegetarams, yra B12. Esant sumažėjusiam vitamino B12 kiekiui (norma 156-672 pmol/l), svarbu vartoti B12 praturtintus maisto produktus ar maisto papildus“, - pabrėžia Anneli Sepp.
Esminis amino rūgščių, baltymų, riebalų ir angliavandenių metabolizmo rodiklis yra folio rūgštis (vitaminas B9).„Be to, svarbu atkreipti dėmesį į geležį, ypač moterims. Geležies kiekį galima nustatyti feritino tyrimu, kuris leidžia įvertinti organizmo geležies atsargas, anemijos priežastis“, - sako laboratorijos gydytoja.
2017 m. pavasarį atliktas „SYNLAB Lietuva“ tyrimas parodė, kad apie 89 proc. Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D.Be paminėtų tyrimų, aktualūs ir pagrindiniai sveikatos rodikliai: bendras kraujo tyrimas, gliukozė, glikozilintas hemoglobinas, bendras baltymas, albuminas, kreatininas, šlapalas ir lipidograma.