Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didėja sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL). Pernai, Higienos instituto duomenimis, dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 54,6 proc. visų mirusiųjų (iš viso 38 281 žmogus). Deja, 22,9 proc. visų mirusiųjų neišgyveno iki 65 metų.
Veiksnių, didinančių sergamumo rodiklius, yra daug: tai - ir triukšmas, ilgai trunkanti kaitra, ir kietosiomis dalelėmis užterštas oras, kuris jau šiuo metu pasaulyje nulemia kas penktą mirtį dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Bet svarbiausias šių ligų rizikos veiksnys - padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, prof. Raimondas Kubilius atkreipia dėmesį į keistą situaciją: kad ir kiek gydytojai kalbėtų apie cholesterolio žalą, tiek pacientai savaip tai interpretuoja.
Svarbiausi sveikos gyvensenos principai
Labai svarbi ir mityba bei maitinimosi įpročiai. Prisiminkim 1933-iaisiais prof. Vlado Lašo susistemintas pagrindines tiesas: dienos racioną reikia suvartoti per 3-4 kartus, griežtai laikytis valgymo laiko, vakarieniauti ne vėliau kaip 2 valandos prieš gulant.
Svarbu pakankamai valgyti vaisių, daržovių, - taip organizmas pasipildo skysčiais bei būtinaisiais mikroelementais, mineralais. Ypač svarbu sergančiam žmogui geriamojo vandens išgerti bent 1,5 litro per dieną, sveikam - apie 2-2,5 litro.
Profesoriaus teigimu, reikėtų riboti sūraus, riebaus maisto vartojimą bei maisto gardinimą valgomąja druska. Daugiau valgyti lietuviškų vaisių ir daržovių, turinčių visų žmogui reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Fizinis aktyvumas
Turintiems problemų dėl širdies kraujagyslių ligų, geresnei cholesterolio apykaitai labai svarbus ne mažesnis kaip 300 min/per savaitę (siektinas > 420 min/sav) fizinis aktyvumas. Jo metu pulsas padidėja iki 30-50 proc. nuo įprasto ramybėje. Naudingas ėjimas ristele, lengvas iki suprakaitavimo ėjimas, važiavimas dviračiu.
Anksčiau vyravusią nuostatą, kad geriau bet koks fizinis aktyvumas nei jokio, keičiama į širdžiai paveikesnį kasdienį vidutinio-didesnio intensyvumo fizinį aktyvumą. Nemėgstantiems sportuoti priverstinis judėjimas namų ūkyje taip pat naudingas širdžiai.
Cholesterolio koncentracija
Jis primena, kad persirgusiems širdies infarktu ar sergantiems išemine širdies liga, blogojo cholesterolio vertė turėtų siekti < 1,4 mmol (nauja dar griežtesnė praėjusių metų Europos kardiologų draugijos ekspertų rekomendacija). Tai neįmanoma pasiekti be vaistų, mažinančių cholesterolio koncentraciją.
Tačiau klinikinėje praktikoje stebimi ir tokie atvejai, kai žmogus neturi jokių rizikos veiksnių, išskyrus, kad jo organizme daugiau sintetinama blogojo cholesterolio, ir tai jau nulemta genetiškai.
Profilaktika ir ankstyva diagnostika
„Širdies ligas lemiančių rizikos veiksnių suskaičiuojama net 25, tad daliai žmonių sveikatos sutrikimų išvengti nepavyks. Todėl tiek gydytojai, tiek patys žmonės turi pasistengti, kad kuo anksčiau būtų pastebėti sveikatos sutrikimai.
Naudinga visiems gyventojams, sulaukusiems 25 metų, žinoti savo pagrindinius širdies ir kraujagyslių sveikatos rodiklius - arterinį kraujospūdį, cholesterolio koncentraciją, pageidautina, - ir išsamią lipidogramą, atspindinčią blogojo ir gerojo cholesterolio santykį, bei laikytis sveikos gyvensenos principų.
Ypač svarbu suprasti, kad rūkymas, įskaitant elektronines cigaretes, mažas fizinis aktyvumas, ilgas (6 -8 val.) sėdėjimas prie kompiuterio didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.