Prieskoniniai augalai - tai ne tik virtuvės pagalbininkai, suteikiantys patiekalams charakterį, bet ir maži gamtos stebuklai, galintys papuošti namus, praturtinti sveikatą ir netgi pagerinti nuotaiką. Jų auginimas ir naudojimas ne tik pagerins jūsų gaminamų patiekalų skonį, bet ir suteiks daug džiaugsmo bei naudos sveikatai. Turėti savo prieskoninių augalų darželį - ar tai būtų kelios vazonėliuose augančios žolelės ant palangės, ar gausus lysvių rinkinys kieme - reiškia mėgautis šviežumu, kontroliuoti auginimo procesą (atsisakant cheminių trąšų ir pesticidų) ir, žinoma, sutaupyti.

Prieskoninių augalų įvairovė

Prieskoninės žolelės yra augalai, kurių lapai, žiedai, sėklos, vaisiai ar šaknys naudojami maistui gardinti dėl savo išskirtinio aromato ir skonio. Daugelis šių augalų nuo seno buvo naudojami liaudies medicinoje dėl savo gydomųjų savybių. Pasaulyje priskaičiuojama šimtai prieskoninių augalų rūšių, tačiau kai kurie iš jų yra ypač populiarūs ir lengvai auginami net pradedančiųjų sodininkų. Įsivaizduokite: ruošiate gardžią vakarienę, o po ranka - šviežutėliai, ką tik nuskinti bazilikų lapeliai, kvapnūs čiobreliai ar aitroki rozmarinai. Jų skleidžiamas aromatas ne tik kutena nosį, bet ir žada nepakartojamą skonio patirtį.

Gražu, stilinga ir ypatingai praktiška. Jei gyvenate name, nereikės sriubos ar kitų patiekalų pagardinimui skirtų prieskoninių žolelių bėgti skintis į daržą lauke, jei bute - netikėtai neprireiks pamirštų prieskonių lėkti pirkti į parduotuvę, nes visi reikiamiausi ir mėgiamiausi augaliukai vešės jūsų namuose ant palangės arba balkone. Beje, dar vienas namie auginamų prieskonių pliusas - valgiui nereikia naudoti sudžiovintų.

Prieskoninių žolelių, kaip žinia, yra devynios galybės - kai kurios gana egzotiškos, o kitos mums įprastos:

• bazilikai
• čiobreliai
• dašiai
• dilgėlių lapai
• gelsvės
• jonažolė
• kario lapeliai
• kartusis kietis (arba pelynas)
• krapai
• kraujažolė
• mairūnas
• melisos žolė
• meškauogės lapai
• paprastasis kietis
• peletrūnas
• petražolė
• pipirmėtė
• provanso žolelės
• raudonėlis
• ramunėlės
• rozmarinas
• šalavijas
• senos lapai
• sukatžolių žolė
• didžioji ugniažolė
• valerijonai
• mėtos
• pipirinė
• kalenda
• citrinžolė
• špinatai
• laiškinis česnakas
• svogūnų laiškai
• citrininė melisa
• daiginti kviečiai bei rugiai
• garstyčių ir ridikėlių daigai
• kiniškų žaliųjų pupelių daigai ir dar begalė kitų

Tiesa, be šių dar kaip prieskoniai naudojami lauro lapai, mėlynių ūgliai, našlaičių žolė, aguonos, pušų pumpurai, medetkos žiedai, liepų žiedai, ajerų šakniastiebiai, apynių spurgai, aviečių lapai, beržų lapai, bruknių lapai ir net… ąžuolų žievė, tačiau tokių prieskonių vargiai užsiaugintume ant palangės. Verčiau pakalbėkime apie tinkamesnius auginimui namie.

Populiariausi ir lengviausiai auginami prieskoniniai augalai

Nesvarbu, ar turite didelį sodą, ar tik mažą balkoną ar palangę, prieskoninius augalus sėkmingai gali auginti kiekvienas. Štai keletas populiariausių ir lengviausiai auginamų prieskoninių augalų:

1. Krapai. Neįsivaizduojama lietuviška virtuvė be krapų! Šie vienmečiai augalai vertinami dėl savo švelnaus, gaivaus anyžių primenančio aromato. Puikiai tinka agurkų rauginimui, varškės, bulvių, žuvies patiekalams, sriuboms, padažams gardinti. Mėgsta saulėtą vietą, derlingą, drėgną dirvą.
2. Petražolės. Universalus dvimetis augalas, auginamas dėl lapų ir šaknų (šakninės petražolės). Lapai naudojami švieži arba džiovinti salotoms, sriuboms, troškiniams, padažams, mėsos ir žuvies patiekalams gardinti. Geriausiai auga saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje, purioje, derlingoje dirvoje.
3. Laiškiniai česnakai. Daugiametis, svogūninių šeimos augalas, vertinamas dėl savo švelnaus svogūnų skonio ir ryškiai žalių, tuščiavidurių laiškų. Švieži laiškai puikiai tinka salotoms, kiaušinienei, varškei, sriuboms, sumuštiniams. Mėgsta saulėtą vietą, drėgną, bet nepermirkusią dirvą. Lengva auginti iš sėklų arba dalijant kerą.
4. Bazilikai. Šilumamėgis, vienmetis augalas, kilęs iš Indijos, pasižymintis stipriu, saldžiai aštriu aromatu. Būtinas itališkos virtuvės ingredientas - pesto padažui, picoms, makaronams. Reikalinga saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta ir puri, derlinga dirva. Jautrus šalnoms, todėl lauke sodinamas tik praėjus jų pavojui. Galima sėkmingai auginti vazonuose ant palangės. Bazilikas dedamas į visus daržovių patiekalus, pupeles, žirnius, sriubas, padažus, salotas, pomidorų patiekalus, špinatus. Tinka agurkų, grybų, pomidorų ir aguročių marinavimui. Puikiai tinka mėsiniuose patiekaluose iš kepenų, faršo, dešrose. Italų virtuvėje dažnai naudojamas makaronų patiekalams.
5. Mėtos. Arbatoms, desertams (ledams, vaisių salotoms), gėrimams (mojito), padažams (ypač avienai). Lengvai auga saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje, drėgnoje dirvoje.
6. Raudonėliai. Daugiametis augalas, dar vadinamas oregano, ypač populiarus Viduržemio jūros regiono virtuvėje. Mėgsta saulėtą vietą ir lengvą, gerai drenuojamą dirvą. Atsparus sausrai. Italijoje tikras pomidorų padažas ar Nepolitano pica būtų nevertinama be raudonėlio. Auginami kelių veislių raudonėliai, tačiau parastasis raudonėlis (Origanum vulgare) vienas iš geriausių kulinarijoje. Puikiai tinka kaip prieskonis salotose, bulviniuose, pupelių, mėsos patiekaluose, marinuojant ir rauginant agurkus. Suteikia kvapą rūkytiems gaminiams, dešroms, girai. Nesigailėsite įdėję raudonėlį į jūros gėrybių patiekalus, guliašą, kiaušinių patiekalus. Raudonėlis plačiai naudojams medicinoje gerinti virškinimą, šlapinimąsi ir prakaitavimą, skatina atsikosėjimą.
7. Rozmarinas. Žemas, daugiametis puskrūmis, pasižymintis intensyviu, šiltu, šiek tiek kartoku aromatu. Plačiai naudojami mėsos (ypač paukštienos, žvėrienos), žuvies patiekalams, sriuboms, troškiniams, daržovėms gardinti. Puikiai tinka marinatams, aliejui aromatizuoti. Reikalinga saulėta vieta ir lengva, sausa, gerai drenuojama dirva. Nemėgsta užmirkimo. Švieži ir sausi rozmarino lapai naudojami kaip prieskoniai kulinarijoje ir kaip vaistažolė. Rozmarinas puikiai tiks paskaninti mėsos ir žuvies patiekalus, salotas, aromatizuos arbatą. Naudojamas padažuose, sriubose, marinatuose. Kaip vaistažolė padeda nuo nervozių, galvos svaigimo, prostatito, astmos, bronchito, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo.
8. Čiobreliai. Puikiai tinka mėsos ir paukštienos patiekaluose. Dera su aviena ir laukinių žvėrių mėsa. Puikia tiks marinuojant pomidorus, agurkus, aguročius, obuolius. Suteiks pikantiškus skonio atspalvius subproduktų patiekalams, paštetams. Dedama į tešlos kepinius. Švieži ir džiovinti lapeliai naudojami rūkytiems gaminiams ir dešroms, sūriams. Šakelė čiobrelio maloniai pakeis acto, aliejaus skonį. Čiobrelių arbata nuo seno vertinama kaip gydomoji priemonė.
9. Šalavijas. Daugiametis puskrūmis su pilkšvai žaliais, pūkuotais lapais ir stipriu, šiek tiek karstelėjusiu aromatu. Tinka riebiai mėsai (kiaulienai, antienai), paukštienai, žuviai, įdarams, paštetams gardinti. Mėgsta saulėtą vietą ir lengvą, gerai drenuojamą dirvą.

Prieskonių auginimo sąlygos

Norint sėkmingai auginti prieskoninius augalus, svarbu atsižvelgti į keletą pagrindinių sąlygų:

• Vieta: Dauguma prieskoninių augalų mėgsta saulėtą vietą (bent 6 valandas tiesioginės saulės per dieną). Kambaryje auginamus augalus laikykite šviesiausioje palangėje, geriausiai - pietinėje ar vakarinėje.
• Dirva: Dirva turėtų būti laidi orui ir vandeniui, pakankamai derlinga. Prieš sodinant, ją galima pagerinti kompostu ar perpuvusiu mėšlu.
• Laistymas: Laistymo dažnumas priklauso nuo oro sąlygų ir augalo poreikių. Dauguma prieskoninių augalų nemėgsta užmirkimo. Kambaryje auginamus augalus laistykite saikingai, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta.
• Tręšimas: Prieskoniniai augalai nėra labai reiklūs trąšoms. Perteklinis tręšimas, ypač azoto trąšomis, gali paskatinti vešlų lapų augimą, bet sumažinti eterinių aliejų kiekį ir susilpninti aromatą.
• Vazonai ir substratas: Vazonai turi turėti drenažo skyles dugne, kad išbėgtų vandens perteklius. Ant dugno patartina pakloti drenažo sluoksnį (keramzito, akmenukų).
• Oro drėgmė: Sausas patalpų oras, ypač šildymo sezono metu, gali pakenkti kai kuriems augalams.

Prieskonių rinkimas ir paruošimas

Prieskoninius augalus geriausia rinkti ryte, kai nudžiūsta rasa, bet saulė dar neįkaitina - tuomet juose būna didžiausia eterinių aliejų koncentracija. Rinkite jaunus, sveikus lapelius ir ūglius. Reguliarus skynimas skatina augalus šakotis ir augti vešlesnius. Žydintys prieskoniniai augalai dažnai praranda dalį savo aromato lapuose, nes energiją skiria žiedų ir sėklų formavimui.

Yra keletas būdų, kaip paruošti prieskonius naudojimui ar ilgesniam laikymui:

• Džiovinimas: Tai vienas populiariausių būdų. Suriškite prieskonines žoleles mažomis puokštelėmis ir pakabinkite gerai vėdinamoje, tamsioje ir šiltoje vietoje. Galima džiovinti ir paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus ar audinio.
• Šaldymas: Šis būdas puikiai tinka švelnesnio aromato žolelėms (petražolėms, krapams, bazilikams). Susmulkintas žoleles galima dėti į ledukų formeles, užpilti trupučiu vandens ar alyvuogių aliejaus ir užšaldyti.
• Aromatizuotas aliejus ar actas: Šviežias prieskonines žoleles (rozmarinus, čiobrelius, bazilikus, česnakus) užpilkite kokybišku alyvuogių aliejumi ar actu ir palikite kelioms savaitėms tamsioje vietoje, kad pritrauktų aromatą.
• Prieskoninė druska ar cukrus: Smulkiai supjaustytas ar sutrintas žoleles (pvz., rozmarinus, levandas) sumaišykite su druska ar cukrumi.

Žolelių derinimas su maistu

Jei trokštate savo gaminamus patiekalus paversti kažkuo ypatingu, mažyte švente, - tinkamai kiekvienam atskiram maisto produktui parinkite prieskonį, nes tik taip atsiskleis geriausios maisto savybės. Kitu atveju, neapdairiai pasirinkę prieskonius, skonį galite net pagadinti.

Jei planuojate auginti mėtas, tai jomis galite gardinti įvairiausius desertus bei dėti į arbatą. Melisų lapai skirti paskaninti varškę, įvairiausių daržovių, ypatingai lapinių augalų, salotas, veršieną ar sūrį. Levandos turėtų sužavėti medžiotojus, mat šis prieskonis labiausiai tinka žvėrienos patiekalams, marinatams bei padažams. Retesnis prieskoninis augalas dašis taip pat tinka žvėrienai, kitai mėsai, kiaušinienei, bet ypatingai tinkamas įvairiausiems iš ankštinių augalų pagamintiems patiekalams.

Beje, patiekalams paskaninti galima derinti vienus su kitais tinkančius prieskonius, nebūtina vienam patiekalui apsiriboti viena rūšimi prieskonių. Sumaišę tinkamus prieskonius, gausite tikrai ne prastesnius, o gal net dar geresnius, nei parduodami parduotuvėse.

Maišyti tarpusavyje labiausiai tinka šios žolelės ir augalai:

• lauro lapai
• mėtos
• peletrūnas
• gelsvės
• bazilikas
• krapai
• mairūnas
• čiobreliai
• dašis
• petražolės
• rozmarinas

Svarbiausia taisyklė - nepadauginkite prieskonių, nes jie patiekale neturi dominuoti, o veikti kaip pagalbininkai - pabrėžti skonį, tad kartais geriau prieskonių dėti mažiau, po truputį. Tačiau kai kuriems produktams ši taisyklė netinka, mat jie turi daug krakmolo ir daug labiau sugeria prieskonius, tad jų ir reikia dėti daugiau. Tai būtų makaronai, ryžiai ir bulvės.

Beje, ar žinojote, jog geriausia prieskonius būtų sumalti arba itin smulkiai supjaustyti, nes tuomet geriausiai atsiskleidžia aromatas, išsilaisvina skoniai. Atsiminkite, jog vos įdėję prieskonių į valgį, nepultumėte jo ragauti, palaukite, kol patiekalas prisigers prieskonių.

Naudingos savybės ir panaudojimas

Daugelis prieskoninių augalų pasižymi antibakterinėmis, priešuždegiminėmis, virškinimą gerinančiomis savybėmis. Mėtų arbata padeda nuo pykinimo, čiobrelių - nuo kosulio, ramunėlių - ramina.

Dauguma prieskoninių augalų yra gražūs ir gali papuošti sodą, balkoną ar namus.

Nepriklausomai nuo to, kiek turite vietos, susikurti savo prieskonių kampelį yra paprasčiau, nei gali atrodyti. Ant palangės galite pradėti nuo kelių mėgstamiausių augalų vazonėliuose. Balkone puikiai tiks loveliai ar pakabinami vazonai.

Planuodami savo prieskonių sodą, atsižvelkite į augalų aukštį, plitimą, poreikius saulei ir drėgmei. Grupuokite panašių poreikių augalus kartu.

Prieskonių auginimas

Prieskoninius augalus ir žoleles galite auginti bet kokiuose induose, indeliuose, krepšiuose, vazonuose ar vazonėliuose ant palangių ar balkone. Ir tai daryti itin paprasta! Beje, augalų sėklas galite auginti ne vien taip, kaip nurodyta ant sėklų pakuotės, - žemėje, bet ir sudaiginti. Tam prireiks auginimo indo ir minkšto popieriaus ar medžiaginio audinio. Pasirinktą audinį įklokite į indą, apliekite vandeniu ir gausiai apibarstykite sėklomis. Indą uždenkite, tačiau nepamirškite sėklas kasdien padrėkinti. Priklausomai nuo rūšies, prieskoninės žolelės ir augalai sudygsta per 2-7 dienas. Augimo procese žiedus geriausia nuskabyti. Nepabijokite ir viename inde, geriausia pailgame ar plačiame, sodinti kelių rūšių žoleles - išskirtinis vaizdas. Taip pat ant palangės galite derinti visiškai skirtingus vazonus, indelius, nebūtinai molinius, bet ir stiklinius, permatomus, spalvotus ar net padarytus iš senų skardinių. Fantazuokite! Eksperimentuokite! Kurkite žaismingą ir spalvingą meną.

---