Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias picerijas Lietuvoje, remdamiesi skirtingais atsiliepimais ir nuomonėmis. Nuo sostinės iki pajūrio, atrasime vietas, kur galima pasimėgauti šiuo populiariu patiekalu.
Pica prekybos centre: ar įmanoma?
„Akropolis“ man atrodo kaip drąsi ir keista vieta geriausioms Lietuvos picoms.
Tomo Nicholsono naujasis kūrinys „Akropolyje“ įsikūrė prie pat didžiulio „Pegaso“ knygyno antrame aukšte. Užtat picerijoje lankytojų nemažai - per pietus staliuką gauname, tačiau nebūtinai visada taip pasisektų. Galima dairytis į knygyną, kas labai ramina ir nuteikia pakylėtai. Didžiulė erdvė - palaima akims.
Man didžiausias klausimas: ar sugebės toks didelis maisto fabrikas išlaikyti kokybę ir siūlyti tokias pačias picas, kaip ir kitose vietose? Didelė krosnis, keli picakepiai, viskas turi būti daroma labai greitai.
„Sapnuoju Teksasą“: kiaulienos pica
Viena iš picų, kurias nuo seno mėgau iš „Jurgio ir Drakono“, yra keistu pavadinimu „Sapnuoju Teksasą“.
Tai pica su plėšyta lėtai kepta kiauliena (dėl specialaus paruošimo ji tiesiog krenta nuo kaulo gardžiais plaušais, ir dar su barbekiu padažu). Padažo saldumas tinkamai dera su picos pado sūrumu, pati tešla tinkamai iškildinta ir tiksliai iškepta.
Ši pica yra viena iš tų, kurios nesuvalgius iki galo, galima išsinešti dėžutėje ir paskui namie užkirsti ataušusios (išsinešti leidžia visas, tik ne visos tam tinkamos). Kiaulienos drėgmė ilgai neleidžia išdžiūti net ir ataušusiam gaminiui.
Šefo Micheles pica
Antroji pica šiandien - ypatingoje šefo Micheles (9 eurai). Šefo Micheles pica - su aštrios minkštos Kalabrijos dešros, nduja, gabalėliais - patiks tiems, kas mėgsta aštriau.
Dviese už pietus sumokėjome 21,50 euro, ir dar namo parsinešti šiek tiek liko (picų dėžutė - 0,30 euro). Aš likau labiau patenkintas, nei galvojau, kad būsiu patenkintas. Gal gera diena pasitaikė, o gal jie šiaip kažką gerai daro. Bet čia taip neatsitiko.
Andriaus Užkalnio picos paieškos
2014-aisiais Andrius Užkalnis paskelbė apie geriausią picą einamuoju metu Lietuvoje. Skiriamasis picerijos „Visa Pica” ženklas - raudonos vėliavos prie įėjimo į kiemą. Tačiau ką iš tiesų jos reiškia ir simbolizuoja, matyt, žino tik šeimininkas.
Picerijos viduje kiek linksmiau - vis kažkas užsuka atsiimti savo užsakymo, tačiau, panašu, geriausi laikai liko praeityje. „Visa Pica” tarsi simbolizuoja tą kartą, kuri skaitė ir skaito knygas - o jų pasirinkimas čia irgi yra, ir ne bet koks: vargu, ar dar kurioje sostinės picerijoje rasite fundamentalųjį Vlado Drėmos albumą „Dingęs Vilnius”.
Palangos „Baltas vagonėlis“
Atvažiuokite geriausių į Palangą, čia vienos geriausių picų Lietuvoje, ir Baltas vagonėlis baltuoja, kaip vieniša burė, ir kaip tas baltas delfinas iš Baliaus kasečių.
Dviese su gėrimais sumokėjome 24,50 EUR ir dar palikau penkis eurus arbatpinigių.
Baltas vagonėlis, Malūno g. 3B, Palanga.
- Ketvirtadieniais nuo 14:00 iki 21:00.
- Nuo penktadienio iki sekmadienio - nuo 14:00 iki 22:00.
Naujos vietos Vilniuje: „Mouse in the House“
Andrius Užkalnis Vokiečių g. buvusiam restoranui „The House“ apvilko naują rūbą. Pavadino jį „Mouse in the House“. Ten daug mano ir jo idėjų.
Meniu yra ir šypseną keliančių aprašymų bei istorijų. Tiesa, sudėtingesnės sąvokos pateikiamos aiškiai, buitiškai, tarsi draugas draugui pasakotų, todėl tai palengvina patirtį ir sutrumpina galvojimo, ką užsisakyti, laiką.
Pavyzdžiui, yra pica, kuri visai nepanaši į įprastą, tešla visai kitokia, tokia turkiškai graikiška, pyraginė, su daug pieno ir sviesto. Į picą panašu tik tuo, kad kepa toje pačioje krosnyje ir gan greitai iškepa“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.
Klaipėda: gastronominiai pastebėjimai
Palyginti su likusia Lietuva, Klaipėdai trūksta labai nedaug. Bet norėčiau geros Tailando, indų, meksikiečių, japonų virtuvės. Gera kinų virtuvė būtų fantastika, bet geros nėra niekur Lietuvoje. Keista, bet Klaipėda neturi nė vieno gero žuvies ir jūros gėrybių restoranų.
Po Vilniaus, ji yra Lietuvos antrasis gastronominis centras, kur yra daug pinigų ir noras skaniai valgyti. Čia žmonės valgo dėl skanumo, o ne dėl prestižo.
Picos standartai ir kokybė
Buvo tokie laikai (daugiau nei prieš dešimtmetį), kai užsieniečiai lietuvius pavadindavo picų šalimi, o lietuviai įsižeisdavo, nors žinojo, kad mūsų picų tradicija daugiausiai remiasi prastomis, paskubom kildintos tešlos picomis, ant kurių prikrauta šlapdešrės ar papjaustytų sasyskų, privaryta pigaus faršo ir užvaryta majonezinio padažo.
Paskui reikalai pradėjo taisytis. Pavyzdžiui, nedidelė entuziasto šefo Andriuškevičiaus picerija Pizza di Ascari tapo aukso standartu sostinėje, o gera neapolietiška Pizza Verde jau yra net ir Utenoje.
Dukra man išrinko picą Piccante (10,50 EUR), gana aštrią, su kumpiu ir saliamiu, ir man ji paliko itin ger1 įspūdį, ypač atsakingai ir ne tingiai iškildinta tešla. Picos ne neapolietiškos ir ne romietiškos, jos net neturi pavadinimo - giduose Italijoje toks padas tiesiog vadinamas itališkuoju, ta prasme, kad jis storesnis už Neapolio ir Romos stilių, bet tikrai ne toks bulkos gabalas, kaip amerikietiškos.
Pica su tunu (Tonnara, 10,50 EUR), kurią valgė dukra, man patiko dar labiau - tunas, svogūnai, alyvuogės sudarė labai jaukų, švelnų ir kartu sotų pojūtį. Sumokėjau 32,50 EUR ir palikau 4,50 EUR arbatpinigių.
Pronto Pizza, Užupio 13, Vilnius.
Druskininkų picerija „Sicilija“
Nacionalinis lietuvių patiekalas jau dvidešimt metų yra pica, todėl pasirinkau plačiai poilsiaujančių menininkų rekomenduojamą piceriją „Sicilija“, kuri garsėja kaip negudrus, bet patikimas dalykas.
Picerija atrodo labai paprastai, net iškabą sunku pastebėti, bet žmonių pilna ir viduje, ir lauko terasoje. Valgiaraštis didelis (iš serijos „turime visko“), tačiau šiandien bandysime tik picas ir panašius patiekalus.
- „Gurmanų“ pica (normalus dydis, 16,23 Lt) - skonis blankus, bet kai kaina tokia nedidelė, gal tegu taip ir būna.
- „Bahamų“ pica (normalus dydis, 14,16 Lt) džiugina bananais, kurie ir pavertė tradicinį „Havajų“ picos receptą (su kumpiu ir ananasais) patiekalu, pavadintu Karibų jūros salyno garbei.
- „Barbekiu“ pica (didelė, 17,26 Lt) buvo kone skaniausia iš valgytų - ją gelbėjo saldus dūminis barbekiu padažas.
Kepta picos duona su sūriu (12,08 Lt) mums kažkodėl labai patiko. Nežinau kodėl. Gal todėl, kad ant jos nebuvo vyšninių pomidorų. Bet jei ir vėl ten eičiau, tos duonos dar kartą užsisakyčiau.
Trise sumokėjome 85,27 Lt ir palikome arbatpinigių.
Apklotų fenomenas
Ar pastebėjote, kad „dekutis“ pasidarė privalomas visoms įstaigoms, kurios bent vieną staliuką laiko lauke? Kavinė gali neturėti peilių arba puodelių, bet apklotas privalomas. Pradedu įtarti, kad yra koks nors įstatymas, pagal kurį negalima laikyti restorano, jei neturi apklotų.