Užgavėnės - žiemos išvarymo ir išlydėjimo šventė, švenčiama iki Velykų likus 47 dienoms. Taigi kasmet kinta ne tik Velykų, bet ir Užgavėnių data: jos gali būti švenčiamos nuo vasario 3 iki kovo 9 d.

Nuo šiandien iki šv. Velykų beliko tik 40 dienų - visas pasaulis, taip pat ir Lietuva, švenčia Užgavėnes - šventę, per kurią iki valios pasilinksminus, laikas pradėti gavėti arba laikytis pasninko. Užgavėnės švenčiamos daugelyje pasaulio šalių.

Pavyzdžiui, Brazilijoje visas Rio de Žaneiras paskęsta šokio kvaitulyje. Italijoje Venecijos mieste akys raibsta nuo prabangių ir įmantrių kostiumų.

Užgavėnių Papročiai

Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente. Per Užgavėnes tradiciškai buvo dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Užgavėnės - diena be dietų: tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi - būsi sotus ir stiprus visus metus.

Per Užgavėnes būdavo daug važinėjama arklių traukiamomis rogėmis, vežimais - apvažiuojamos visos valdos, laukai. Tikima, kad kuo didesnis atstumas įveikiamas, tuo aukštesni augs javai ir linai. Arkliai būdavo išpuošiami kaspinais, pakabinama varpelių.

Per Užgavėnes valgomi įvairūs valgiai: šiupinys, spurgos, šaltiena ir t.t., bet pats populiariausias patiekalas - blynai. Todėl, kad blynas yra apvalus, o anksčiau apskritimas buvo suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Taip pat blynas - tai sugrįžtančios saulės simbolis.

Senoviškiausias Užgavėnių (o taip pat ir daugumos kitų tradicinių lietuvių švenčių) patiekalas - šiupinys. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Užgavėnėms taip pat būtinai buvo verdama šaltiena. Vyrai Užgavėnėms užraugdavo miežinio alaus.

Užgavėnių Veiklos

• Voliojimasis sniege, leidimasis rogutėmis nuo kalno.
• Triukšmavimas, dainavimas.
• Laistymasis vandeniu.
• Kaimynų lankymas.
• „Gaidžių peštynės“ ir grumtynės su maišais.

Nubrėžiamas poros metrų skersmens ratas. Du žaidėjai, šokinėdami ant vienos kojos, stengiasi vienas kitą iš to rato išstumti. Virvės traukimas.

Užgavėnių dieną susirenka mergaitės, paima tris lėkštes. Į vieną lėkštę įpila žemių, į kitą įdeda rūtų vainiką, o į trečią - žiedą. Po to paeiliui mergaitėms užriša akis, paveda jas toliau nuo lėkščių, apsuka jas ir parodo, į kurią pusę eiti link lėkščių.

Jaunuoliai nusiskindavo vyšnių šakeles ir jas pasimerkdavo namuose - jeigu šakelė iki Velykų pražys - ištekėsi arba vesi, jeigu tik lapeliai išsiskleis - šiemet dar vienišausi.

Persirengėliai ir Kaukės

Be jokios abejonės, per Užgavėnes būtinai reikia persirengti. Kuo keisčiau - tuo geriau. Tai diena, kai tiesiog būtina persikūnyti į tai, kas nesi.

Svarbu, kad kaukės būtų juokingos: išryškinama didelė nosis, burnos su kreivais dantimis, daromos nevienodos akys ir pan. Dažnas vyras persirengdavo moterimi, o moterys - neretai vyrais. Persirengėliai vaizduodavo ir mitines būtybes, gyvulius, paukščius.

Anksčiau kaukės buvo daromos iš medžio žievės, avies arba kitokio kailio, gyvulių kaukolių, vėliau iš popieriaus, kartono, ir kitų medžiagų.

Persirengimas per Užgavėnes turi simbolinę prasmę - persirengėliai, tikėta, buvo tarsi protėvių įvaizdžiai. Derlingumą, vaisingumą mūsų protėviai bandydavo prisišaukti persirengdami gyvūnais.

Kostiumais nesiekta šaipytis iš kitų tautų, tiesiog jie vaizduodavo mitinį pasaulį, esantį kažkur toli už vandenynų. Senovės lietuviams vengras ar kitos tautybės žmogus simbolizavo svetimšalį, nežinomas kultūras, keistumą.

Morė

Užgavėnių dėmesio centre - Morė. Ji - vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema.

Dažniausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus, buvo tikima, kad tuomet bus derlingesnė žemė.

Dabar bene svarbiausias Morės akcentas - išryškintos jos moteriškos kūno formos, ypač krūtys, ryškiai išdažytas veidas. Dažniausiai nuo pietų vežiojama Morė ant rato sukasi, aplinkui didžiausias triukšmas - paleidžiami į darbą barškalai.

Lašininis ir Kanapinis

Vienas pagrindinių Užgavėnių akcentų - Lašininio ir Kanapinio kova. Lašininis simbolizuoja sotumą, riebumą, vangų žiemos metą, tingumą, o Kanapinis - pavasarį, atgimimą, naują gyvybę.

Užgavėnės neįsivaizduojamos ir be Kanapinio bei Lašininio kovos. Ji reiškia žiemos ir pavasario kovą. Užgavėnių dieną tikimasi galutinai išvyti žiemą.

Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali. Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis - storas, su lašinių gabalu burnoje ar ant kaklo, kartais su kiaulės galvos kauke.

Kanapinis - liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose - ilga lazda Lašininiui išvyti.

---