gaminavanagai

nei vienas patiekalas nebus skanus be pagrindinio ingridiento - be meilės.

1 š. kumino,1 š. džiovintos kalendros,
1 š. barbariso (raugerškio) uogų,1 š. pomidorų pastos (nebūtinai),800 g apvaliagrūdžių ryžių,saulėgrąžų aliejaus,
druskos,

garnyrui t inka raugint i agurk ai .

Jautieną (tinka riebesnė jautiena, o idealiausiu atveju - aviena) supjaustome šašlyko dydžio gabalėliais ir pamarinuojame maždaug puse kiekio visų prieskonių, kol ruošiame daržoves.

Puode storu dugnu labai gerai įkaitiname aliejų ir apčirškiname jautieną.

Mėsą išimame ir į tą patį aliejų su priskrudusiais mėsos likučiais dedame svogūnus ir apkepiname kol suminkštėja, svogūnus taip pat išimame.

Galiausiai apkepiname morkas ir papriką, ir kai viskas suminkštėja atgal suverčiame svogūnus ir mėsą, sudedame likusius prieskonius, raugerškio uogas, pomidorų pastą, viską atsargiai išmaišome, kad nesutrupėtų, pilame šlakelį verdančio vandens, ir galiausiai sudedame česnakus.

Kai ryžiai užverda ir gerai pakunkuliuoja keletą minučių, nugaruoja kažkiek vandens, prisukame ugnį iki minimumo ir uždengiame dangtį (jo daugiau nekilnojame) ir paverdame dar apie 10 min.

Tada išjungiame ugnį ir paliekame dar apie pusvalandį pastovėti, kad ryžiai sugertų visą drėgmę, skoniai susimaišytų ir plovas būtų tobulas.

Puodą atidengiame tik prieš pateikiant - į didelį dubenį atsarg iai nuimame ir išpurename ryžius, ant viršaus krauname mės ą su d aržov ėmis , paski ausiai česnakų galvas - aromatai ir skoniai bus fantastiški.

p.s. kad teisingai viską pasūdyti, druską beriame per tris kartus: pirmą - ant mėsos ją apkepinus ir išėmus iš keptuvės, antrą - į puodą sumaišius visas daržoves su mėsa prieš dedant ryžius, tr ečią - ant viršutinio sluoksnio sudėjus ryžius ir užpylus vandenį

Uzbekiškas plovas

Kaip žinia, plovų rūšių – dešimtys, o jeigu priskaičiuosime ir visus kitus, pradedant nuo indiško “pilaf” ir baigiant iranietišku “pilaw”, tai ir šimtai. Skirtingiausi paruošimo būdai: kartais plovui visus ingredientus verda atskirai ir sumaišo jau prieš pat kraunant ant stalo, kartais viską sudeda kartu ir verda. Plovas nebūtinai turi būti iš ryžių – jam tinka praktiškai bet kokie grūdai ar kruopos, kad ir perlinės, kad ir lęšiai ir t.t. Pagrindinis vidurinės Azijos plovo požymis – ryžiai ( ar kiti grūdai ) turi būti gana birūs, nesulipę. Tai, ko gero, pagrindinis skirtumas tarp azijietiško plovo ir “obščepitinės” ryžių košės su mėsa, prie kurios mus ilgą laiką pratino valgyklose, ar itališko risotto.

Parodysiu, kaip gaminti uzbekišką plovą, dar tiksliau – jo ferganietišką variantą.

Pajusti tikrojo uzbekiško plovo skonį būnant ne Uzbekijoje gana sudėtinga. Geriausias plovas ten gaminamas iš ryžių, kuriuos tik jie patys ir augina; tie ryžiai vadinasi dev-zira, kas pažodžiui išvertus reikštų “džino auskarai”. Tai labai kieti, stambūs grūdai, kai neplauti – rausvos, kone plytinės spalvos, pačiupinėjus gana sunkūs, lyg būtų primirkę. Prieš verdant tuos ryžius reikia labai gerai perplauti ir porą valandų pamirkyti, ir tik tada dėti į plovą. Deja, iki Texaso jeigu dev-zira ir atkeliauja, tai kažkur gerai užsislėpusi, nes netgi tarptautinėje parduotuvėje jos nemačiau. Šiaip jau tinka ir bet kokie neilgagrūdžiai ryžiai, svarbu, kad būtų kuo mažiau krakmolingesni. Nors tai irgi sąlygiška: Indai, pavyzdžiui, savuosius “pilaf” gamina iš Basmati ar Jasmine ryžių, labai ilgais grūdais, ir nesuka galvos – gaunasi labai birūs ryžiai, tik tekstūra kiek neįprasta.

Taigi pradedam. Imam porą stambių morkų ir supjaustome jas šiaudeliais, padarome joms taip vadinamą “julienne” ( supjaustome žiuljen.. sužiuljeniname žodžiu ). Porą vidutinio dydžio svogūnų supjaustome pusmėnuliais. Nuo dviejų galvų česnakų nulupame išorinį lukštą ir nuvalome šaknis.

Tradiciškai ferganietiškas plovas gaminamas su aviena ar jauno ėriuko mėsa. Ne prasčiau gaunasi ir su jautiena, tik geriau parinkti ne pačią liesiausią, su trupučiu riebalo. Sunkiame puode įkaitiname aliejų ( arba ištirpiname lašinius, geriausia avienos lajų ). Kaitiname, kol pradės truputį rūkti. Truputį rūkti nereiškia “jau girdžiu gaisrinės sirenas”. Truputį. Atkreipiame dėmesį į tai, kokio stiprumo ugnis. Tai mūsų maksimumas, ir jį laikome, kol nepasakysiu, kad jau laikas ugnį mažinti.

Avienos plovas

Kad ir ką besakytų, geriausias ir teisingiausias plovas gaminamas iš ėrienos, todėl šiandien atsigręžiame į Uzbekijos virtuvę ir ruošiame šį patiekalą pagal geriausias tradicijas. Avienos plovas, jei ne juokai, tai geriausias plovas iš visų galimų variantų. Yra milijardai plovo gaminimo receptų, tačiau plovas su aviena yra pats geriausias iš jų! Linkiu malonaus gaminimo ir skanaus valgio!

Paskirtis: Pietų receptaiReceptai pagal ingredientus: # Mėsa / # DaržovėsReklama

Reikalingi ingredientai:

Ėriena900 gramųSvogūnai2 vntMorkos5 vnt (mažo dydžio)Česnako galvutė2 vntDruska, pipiraipagal skonįReklama

Gaminimo eiga

2. Svogūną supjaustyti pusžiedžiais.Reklama

3. Avieną kruopščiai nuplaukite, nusausinkite popieriniu rankšluosčiu ir supjaustykite kubeliais, kurių kraštinė yra 3 centimetrai.

4. Tada ėriuką dedame į ketaus puodą arba storu dugnu keptuvę. Atskirame dubenyje (aš tai dariau puode) stipriai įkaitinkite aliejų, bet taip, kad neužvirtų! Užpildykite juos ėriena, uždėkite ant vidutinės ugnies ir kepkite iki auksinės rudos spalvos.

---