Lietuvos vandenyse nuolat gyvena ar veisiasi 66 žuvų rūšys (porūšiai, formos). Dar 11 žuvų rūšių kartais pasitaiko Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrante, 2 rūšys išnyko, 4 nevietinės rūšys veisiamos dirbtiniu būdu.
Pagal gyvenamąją vietą skiriamos jūrinės ir gėlavandenės (upinės, ežerinės) žuvys, pagal migraciją - praeivės (lašišos, šlakiai, perpelės, Baltijos sykai, unguriai, žiobriai) ir sėsliosios žuvys.
Kai kurios žuvys prisitaikiusios gyventi ir maitintis prie dugno (vijūninės, plerninės, grundalinės, plekšninės žuvys, gružliai, šamai, vėgėlės, skersasnukiai, ūsoriai, gyvavedės vėgėlės ir kitos). 4 rūšių žuvys (vandens ožkos, paprastosios aukšlės, salačiai, vėjažuvės) gyvena ir maitinasi tik paviršiniuose vandens sluoksniuose.
Vienos žuvys (lydekos, salačiai, šamai, vėgėlės, otai, vėjažuvės, starkiai, ešeriai) yra plėšrios - minta žuvimis, kitos (unguriai, upėtakiai, šlakiai, lašišos, perpelės ir menkės) iš dalies plėšrios arba (skersasnukiai, kartuolės ir baltieji amūrai) minta tik augaliniu maistu, dar kitų rūšių žuvys - bestuburiais arba yra visaėdės.
Vandens kokybei labai jautrūs margieji upėtakiai, lašišos, šlakiai, kiršliai, kūjagalviai, srovinės aukšlės, mažiausiai jautrios - kuojos, paprastosios aukšlės, lynai, devynspyglės ir trispyglės dyglės, paprastieji ir sidabriniai karosai, plakiai.
8-10 rūšių vietinės žuvys (lašišos, šlakiai, seliavos, vėgėlės, lydekos, starkiai, lynai, šamai) veisiamos žuvininkystės ūkiuose. Lietuvos žuvys priskiriamos 10 būrių, 22 šeimoms ir 55 gentims.
Lietuvos Raudonoji Knyga
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 7 žuvų rūšys: skersasnukis, ežerinis sykas, vijūnas, ežerinė rainė, atlantinė lašiša, iš jų 2 rūšys - atlantinis eršketas (Acipenser sturio; eršketinių Acipenseridae šeima) ir sparis (Abramis ballerus; karpinių šeima) Lietuvos vandenyse išnyko.
Žuvų Būriai ir Šeimos
Silkiažuvių (Clupeiformes) Būrys
Yra 3 silkinių (Clupeidae) šeimos rūšys: atlantinė perpelė (Alosa fallax), strimelė (Clupea harengus membras) ir bretlingis (Sprattus sprattus balticus).
Lašišažuvių (Salmoniformes) Būrys
Yra 11 rūšių (porūšių, formų):
- Lašišinių (Salmonidae) šeimos - atlantinė lašiša (Salmo salar), šlakis (Salmo trutta trutta) ir margasis upėtakis (Salmo trutta marinus fario).
- Sykinių (Coregonidae) - europinis sykas (Coregonus lavaretus lavaretus), ežerinis sykas (Coregonus lavaretus holstatus) ir seliava (Coregonus albula).
- Stintinių (Osmeridae) - praeivė europinė stinta (Osmerus eperlanus eperlanus), Kuršių marių stintelė (Osmerus eperlanus marinus spirinchus) ir ežerinė stintelė (Osmerus eperlanus marinus relicta).
- Kiršlinių (Thymallidae) - europinis kiršlys (Thymallus thymallus).
- Lydekinių (Esocidae) - lydeka (Esox lucius).
Unguriažuvių (Anguilliformes) Būrys
Yra 1 upinių ungurių (Anguillidae) šeimos rūšis - europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla).
Karpžuvių (Cypriniformes) Būrys
Įvairovė pati didžiausia - 26 rūšys, beveik visos gyvena gėluosiuose vandenyse. Iš karpinių (Cyprinidae) šeimos sutinkamos 22 rūšys: didžiausias - salatis (Aspius aspius), mažiausia - saulažuvė (Leucaspius delineatus), gausiausios - kuojos (Rutilus rutilus), paprastosios aukšlės (Alburnus alburnus), karšiai (Abramis brama), plakiai (Blicca bjoerkna); gyvena ežeruose ir didesnėse upėse.
Europinis šapalas (Leuciscus cephalus), strepetys (Leuciscus leuciscus), meknė (Leuciscus idus), ūsorius (Barbus barbus), srovinė aukšlė (Alburnoides bipunctatus), paprastasis skersasnukis (Chondrostoma nasus; įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą), paprastoji rainė (Phoxinus phoxinus) gyvena tik upėse, gružlys (Gobio gobio), kartuolė (Rhodeus sericeus) - upėse ir pratakiuose ežeruose.
Žiobris (Vimba vimba) gyvena jūroje, neršti plaukia į upes, vandens ožka (Pelecus cultratus) - tik Kuršių mariose, dalis jų neršti plaukia į upes. Lynas (Tinca tinca), raudė (Scardinius erythrophthalmus), auksinis karosas (Carassius carassius) ir ežerinė rainė (Phoxinus percnurus; pirmą kartą Lietuvos vandenyse aptikta 2006, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą) sutinkami ežeruose. Sidabrinis karosas (Carassius auratus) į Lietuvos vandenis buvo įvežtas ir aklimatizuotas.
Ešeržuvių (Perciformes) Būrys
Sutinkama 20 rūšių, iš jų 15 gyvena jūroje. Iš ešerinių (Percidae) šeimos - pūgžlys (Gymnocephalus cernuus), ešerys (Perca fluviatilis) ir sterkas (Sander lucioperca) gyvena ir veisiasi gėluosiuose vandenyse.
Iš žvynagalvinių (Eleotrididae) šeimos nuodėgulinis grundalas (Percottus glehni) į Lietuvos gėluosius vandenis pateko atsitiktinai ir aklimatizavosi; nuo 21 a. pradžios - invazinė žuvis. Iš plerninių (Cottidae) šeimos Baltijos jūroje gyvena builis (Myoxocephalus scorpius), ragys (Triglopsis quadricornis), upėse - kūjagalvis (Cottus gobio).
Netikrųjų vėgėlių (Zoarcidae) šeimos yra 1 rūšis - gyvavedė vėgėlė (Zoarces viviparus); po neršto žūva. Tobinių (Ammodytidae) šeimos yra 2 rūšys: didysis tobis (Hyperoplus lanceolatus) ir mažasis tobis (Ammodytes tobianus).
Grundalinių (Gobiidae) šeimos - 3 rūšys: smėlinis grundalas (Pomatoschistus minutus), paplūdiminis grundalas (Pomatoschistus microps) ir juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus); pastarasis į Baltijos jūrą pateko atsitiktinai ir aklimatizavosi, pirmą kartą užregistruotas 2002 metais.
Plekšniažuvių (Pleuronectiformes) Būrys
Sutinkamos 4 rūšys: iš otinių (Scophthalmidae) šeimos - otas (Psetta maxima), plekšninių (Pleuronectidae) - Baltijos upinė plekšnė (Platichthys flesus trachurus), Baltijos jūros plekšnė (Pleuronectes platessa baltica) ir paprastoji gelsvapelekė plekšnė (Limanda limanda; Lietuvos pakrantėje reta).
Retos Žuvys Lietuvos Priekrantėje
Šiemet Baltijos priekrantėje sugautos kelios retenybės. Apie šią žuvį geriau žinojome iš gastronominės pusės. Jos prekybinis pavadinimas yra hekas. Šventosios žvejas Antanas Valiukas atsiuntė „nežinomos“ žuvies nuotraukas kolegai Žilvinui Kregždžiui ir pasiūlė atvažiuoti paimti priekrantėje sugautą heką. Ši žinia mus, žuvų tyrėjus, nustebino.
Rugsėjo 10-ąją į menkinius tinklus įkliuvo liesų, po neršto dar neatsigavusių upinių plekšnių, ešerių, karšis ir žiobris - būdingi rudens pradžios laimikiai. Iš tinklo ištraukta pusgyvė jūrinė lydeka dar trūkčiojo raumenis. A.Valiukas iš karto atpažino „heką“ ir nustebo. 51 cm ilgio ir 901 gramą svėrusi jūrinė lydeka buvo gerai įmitusi. Pagal žvynus nustatyta - trijų su pusę metų. Tai buvo dar nė karto neneršęs patinas.
Kol kas neturime šių metų pranešimų iš kaimyninių šalių apie sugautas jūrų lydekas ir kitas retenybes. Galima teigti, kad tai kol kas vienintelis žinomas pranešimas apie šią rūšį nuo pietryčių Gotlando. Artimiausia vieta kur ši žuvis yra sugaunama - Kategato sąsiauris ir Šiaurės jūra.
Apie retų jūrinių sūrių vandenų žuvų gyvenimą Šiaurės ir Baltijos jūroje menkai žinoma. Jos aprašomos pagal žinias apie gentaines iš Šiaurės Atlanto vandenų. Čia jų gyvenimo būdas ir biologija gerai ištirta. Kiekviena Lietuvos ar aplinkinių šalių vandenyse sugauta reta žuvis užklydėlė praplečia mūsų žinias apie Baltijos jūros žuvų santalkas ir sudėtingus sąsajas su tolimais vandenimis.
Jūros lydekos mėgsta laikytis Atlanto silkių būriuose. Dažnai jos sugaunamos kartu su silkėmis. Jūrinės lydekos yra išplitusios Šiaurės rytų Atlanto vandenyne, Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Pietvakarinėje Baltijoje sugaunamos pavienės žuvys. Kategato sąsiauris yra jų veisimosi vietų pakraštys.
Kartais jos sugaunamos ir už Kategato sąsiaurio, ties Bornholmo sala. Nuo mūsų priekrantės artimiausios jūrų lydekų nerštavietės yra kaip tik Kategatas. Patinai pirmą kartą neršia keturių, patelės virš 8 metų amžiaus. Nerštas tęsiasi nuo kovo iki rugpjūčio, kartais lapkričio.
Jaunos žuvys pirmus tris metus gyvena ant dugno. Suaugusios dieną laikosi prie dugno, pavakarę ir naktį pakyla į vidutinius sluoksnius, ryte vėl leidžiasi prie dugno. Pagal gyvenimo būdą tai žuvys vienišės. Plaukioja paskui ančiuvių, skumbrių ir silkių (strimelių) būrius.
Šiaurės jūroje ir Kategate jūrų lydekų jaunikliai minta vėžiagyviais (eufauzidais) ir kirmėlėmis. Vėliau renka, rečiau persekioja, didesnius vėžiagyvius, minkštakūnius (galvakojus moliuskus sepijas) ir mažas žuvytes.
Šventojiškis A.Valiukas šiais metais dar sugavo ledjūrio menkių, europinių gleivių ir jūrų laputę. Lietuvos priekrantėje ir atviruose vandenyse iki šio atvejo turėta duomenų apie 72 rūšis. Iš jų 42 yra retos jūros sūrių ir posūrių vandenų užklydėlės.
Per pastaruosius tris dešimtmečius iš esmės atnaujintas jūrinių sūrių-posūrių vandenų žuvų grupės rūšių sąrašas. Įtraukta istoriniai ir šių dienų abejonių nekeliantys dokumentuoti pranešimai apie retų sūrių ir posūrių vandenų jūroje žuvų sugavimus (apsilankymus).
Tuo pat metu tiriami jūrinių sūrių vandenų kirmėlės ir vėžiagyviai, jų gebėjimas prisitaikyti gyventi nepalankioje aplinkoje. Tai padeda pažinti vietines (sėslias) ir atklydusias žuvis.
Vertinant retų žuvų sugavimus, kol kas būtų neatsakinga juos sieti su bendrais jūros pokyčiais ar klimato kaita. Dar menkai pažintos pietryčių Baltijos žuvų santalkos. Atskirų retų žuvų sugavimai dažnai priklauso nuo laimingų atsitiktinumų ir išskirtinai negausūs.