“Trejos devynerios” - tai originalus vaistažolių mišinys, kurio istorija siekia XIX a. pabaigą. Lietuvos vaistinės pradėjo gaminti šį mišinį, o išlikę dokumentai rodo, kad jis atsirado Žemaitijoje.
Istorinis Kontekstas
Pirmiausia “Trejos devynerios” pradėtos gaminti Palangos vaistinėje. Etiketėje buvo nurodoma, kad “pakelį vaistažolių mišinio užpilti 1 bonka monopolinės degtinės ir laikyti 8 paras”. Tai atitinka dabar gaminamo ekstrakto technologiją.
“Trejos devynerios”, gamintos Lietuvos vaistinėse, nebuvo vienodos sudėties vaistažolių mišiniai. Daugelis vaistinių turėjo savas receptūras, kurios skirdavosi keliomis dalimis. Tai matyti iš laikraščio “Farmacijos žinios” (1925 m. kovo mėn. Nr.2), kuriame rašoma, kad prieš karą Palangos vaistinėje gamintos “Trejos devynerios” susilaukė konkurentų.
Reikia pasakyti, kad didžioji dalis vaistinių augalų, esančių “Trejų devynerių” sudėtyje, buvo nuo seno naudojami medicinoje bei liaudies medicinoje. Juos savo raštuose, nurodydami veikimo pobūdį bei taikymą, aprašė žymūs praėjusių laikų mokslininkai: Teofrastas, Dioskuridas, Virgilijus, Hipokratas, Galenas ir kt.
Naudojimas Medicinoje
Gydytojai ir provizoriai rekomendavo gerti “Trejas devynerias” sutrikus virškinimui, viduriuojant, esant migrenos priepuoliams, persišaldžius, pervargus, užkimus ir t.t. “Trejų devynerių” vartojimas tarpukario Lietuvoje buvo įteisintas, nes šis vaistas buvo įtrauktas į “Patentuotų vaistų, leistų gaminti Lietuvoje, sąrašą” (“Farmacijos žinios”). Taip buvo gaminamos ir realizuojamos patentuotos A.Švambario (Vilkija), V.Bertingo (Palanga) receptūros, “Trejos devynerios Vaistija” ir kt.
Receptūros Istorija
Manoma, kad lietuviška “Trejų devynerių” receptūra siekia XV-XVI a. ir keliavo į Vakarų Europą. Tai matyti iš užrašo ant Leipheime (Vokietija) gamintų “Krauter Mieke” (karčiųjų žolių), kur nurodyta, kad tai 27 (3x9) žolių receptūra, pagaminta pagal senovės lietuvių vienuolyno originalų receptą (įpakavimas saugomas minėtajame muziejuje).
Vienas iš pirmųjų trejų devynerių receptų iš Vilkijos A.Švambario vaistinės.
Fitoterapijos Renesansas
Fitoterapijos sąvoka atsirado XIX a., nors gydymas augalais kur kas senesnis, naudotas prieš tūkstančius metų kinų, tibetiečių, indų, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos tautų. Daugelis vaistinių augalų vartoti senovės Egipte, Graikijoje, Romoje, dabar vartojami kaip standartiniai fitoterapiniai vaistai. Tų senųjų laikų naudota, taikyta bei puoselėta augalų terapija šiandien vis plačiau grindžiama šiuolaikine moksline mąstysena bei metodais. Šitaip fitoterapija tampa veiksminga ir pagrįsta.
Tačiau jau dabar daugelyje Vakarų Europos šalių lygiaverčiais laikomi cheminiai (sintetiniai) ir augaliniai (fito) preparatai. Fitoterapijos renesansas siejamas su 1978 m. Vokietijoje vykdyta įstatymų korekcija, kuri padėjo fitoterapijai vis labiau įsilieti į šiuolaikinę mediciną ir tapti savarankiška mokslo šaka.
Šiuolaikiniams augaliniams preparatams galioja ir taikomi tie patys tyrimo metodai, kaip ir sintetiniams vaistams. Šie metodai įrodo, kad senųjų gydytojų sukaupta ilgametė patirtis taikant vaistinius augalus įvairioms ligoms gydyti buvo teisinga ir veiksminga.
Gydymo augalais pagrįstumą įrodo visos fitoterapijos sritys: fitochemija (augalų veikliosios medžiagos), fitofarmacija (vaisto iš augalo paruošimas vartojimui), fitofarmakologija (augalinio vaisto poveikis žmogui ir vartojimas) bei fitoterapija (gydymo augalais galimybės ir nurodymai).
Sugretinus senąją patirtį ir dabartinį požiūrį į augalinį gydymą, galima ir net būtina papildyti Asklepijaus iš Tesalijos jau prieš 3000 metų suformuluotas svarbiausias senovės medicinos tiesas, kurios šiandien skambėtų taip: pirmiausia - Žodis, paskui - Augalai, dar paskiau - Cheminiai vaistai, paskiausia - Peilis!
Tarptautinė Fitoterapijos Asociacija
Kaip tik šiuo tikslu 1989 m. Europoje atsirado ESCOP (European Scientific Cooperative on Phytotherapy) kaip organizacija, atstovaujanti Europos šalių (Austrija, Belgija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Švedija, Šveicarija, Anglija) ir JAV nacionalines fitoterapijos asociacijas. Jos tikslas: plėtoti fitomedicinos mokslą perkeliant į aukštesnį lygį, ypač pagrindinės medicinos praktikos viduje; organizuoti fitoterapijos srities klinikinius ir eksperimentinius tyrimus; remti ir suderinti su Europos lygiu sudarymą visų tinkamų normų, kurios patikimai ir optimaliai atspindi bei gina visa tai, kas naudojama fitomedicinoje; rengti trejosmonografijas (straipsnius) apie augalinių vaistų naudojimą.
Šiuolaikinis Požiūris į "Trejos Devynerios"
Žvelgiant į lietuvišką originalią fitoterapiją pirmiausia dėmesį atkreipia senas originalus preparatas “Trejos devynerios”, esantis šiandien vaistinėse ekstrakto pavidalo ir nieko bendro neturintis su alkoholio pramonės gaminama ir parduotuvėse platinama to paties pasisavinto pavadinimo trauktine. “Trejų devynerių” perregistravimas 1996 m. bei tarptautinė fitomedicinos plėtra Europoje (taip pat ir ESCOP veikla) įpareigoja į šį seną mūsų vaistą žvelgti ir jį tirti šiuolaikiškai.
Šitaip ekstrakto “Trejos devynerios” farmakopėjinis straipsnis, atspindintis šio vaisto kokybę, buvo suderintas su europiniais standartais: gamyboje naudojamos augalinės žaliavos, tara ir tyrimo metodai atitinka European Pharmacopea, Deutsches Arzneibuch ir naujausius lietuviškus farmakopėjinius straipsnius pagal Europos standartus. Be to, standartizuojant šį seną preparatą, panaudoti nauji kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, kurių anksčiau nebuvo farmakopėjiniame straipsnyje, - kartumo skaičius (turi būti ne mažesnis kaip 2900 - pagal vokiečių ir lenkų farmakopėjas) bei chromatografiniai tyrimo metodai (originali metodika, sukurta tik šiam vaistui KMU Skystinės chromatografijos laboratorijoje).
Kadangi sudėtyje esantys augalai kaupia daug įvairių cheminių junginių (flavonoidai, kartumynai, terpenai, glikozidai, alkaloidai, vitaminai ir kt.), kurių daugelis ekstrahuojant patenka į ekstraktą bei kuriuos identifikuoti paprastais cheminiais metodais yra sudėtinga (cheminis panašumas ir palyginti nedideli kiekiai), todėl tokių mišinių analizę galima atlikti tik chromatografiniais metodais. Cheminių junginių identifikavimas bei kartumo skaičiaus nustatymas dar kartą įrodo ir patvirtina mūsų tėvų ir senelių patirtį bei teisumą plačiai vartojant “Trejas devynerias” liaudies medicinoje. Taip pat atveria ekstraktui kelius į Europos valstybes, pradedant jose registracijos procesus.
Poveikis ir Vartojimas
- Virškinimą gerinantis veikimas.
- Virškinimo trakto pažeidimus šalinantis veikimas.
- Antimikrobinis, antiparazitinis, virškinimą reguliuojantis veikimas.
- Persišaldymą slopinantis veikimas.
- Tonizuojantis veikimas.
- Širdies veiklą reguliuojantis veikimas.
Rekomendacijos
Apibendrinus tyrimų duomenis bei istoriškai susiklosčiusį “Trejų devynerių” vartojimą, kaip ir anksčiau rekomenduota ekstraktą vartoti nuo virškinimo sutrikimų bei organizmui tonizuoti, visų sistemų funkcijoms gerinti ir stiprinti. Ekstrakte esantys augalai skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, aktyvina fermentus proteazę ir lipazę, skatina ir gerina tulžies išsiskyrimą ir nutekėjimą bei slopina skrandžio ir žarnyno uždegimus.
Vartojant nuo 20-40 lašų (1-2 ml) iki vieno arbatinio šaukštelio (5 ml) ekstrakto po valgio, nuslopinama: pilnumo jausmas skrandžio srityje, apetito stoka, pilvo skausmingumas, pykinimas, meteorizmas, vidurių užkietėjimas. Visiems turbūt aišku, kad vienokie ar kitokie virškinimo sistemos sutrikimai neigiamai atsiliepia viso organizmo normaliam funkcionavimui. Trūkstant pepsino ir skrandžio sulčių, netolygiai skaidomi baltymai, todėl plonajame žarnyne susikaupia daug stambių molekulių. Jos net ir vėliau neskaidomos iki aminorūgščių, todėl prasideda puvimo procesas, dėl kurio susidaro poliaminai (baltyminiai nuodai).
Vartojant ekstraktą organizmo jėgoms bei imuninei sistemai atkurti ir sustiprinti (po sunkių darbų, artėjant nepalankioms oro sąlygoms bei infekcinių peršalimo ligų pavojui), reikėtų vartoti ekstrakto nuo 20-40 lašų iki vieno arbatinio šaukštelio tris kartus per dieną. Imunitetas bus stiprinamas per organizmo makromolekulinių junginių (virškinimo fermentų) aktyvinimą, taip pat kitais cheminiais junginiais tonizuojamas ir vitaminizuojamas visas organizmas ir švelniai gerinama jo atskirų sistemų (širdies ir kraujagyslių, nervų ir kt.) veikla.