Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias vietas, kuriose galima paragauti šaltibarščių Vilniuje, bei pasidalinsime įspūdžiais apie dienos pietus restorane „Salvete City“ ir maistą Palangoje.
Šaltibarščiai Vilniuje: Kur Ragauti Rožinę Sriubą?
Vos tik išlenda pirmieji pavasario saulės spinduliai, ant lietuvių virtuvės stalo atsiranda šaltibarščiai. Kiekviena šeima turi savo geriausią receptą, tačiau verta paragauti šaltibarščių ir mieste. Pateikiame keletą vietų Vilniuje, kur galite atrasti naujų skonių:
RoseHip Vegan Bistro
Kaina: 4,5 Eur
Adresas: B. Radvilaitės g. 7
Šaltibarščiai veganams su sojų pienu, sojų jogurtu ir keptu tofu. Puikus pasirinkimas norintiems palyginti skirtingus patiekalo variantus.
SAY CHEESE
Kaina: 2,90 Eur
Adresas: Gedimino pr. 3A
Šaltibarščių autorius Arnas Raulinaitis įtraukė juos į vasaros meniu. Slaptas ingredientas - kreminis ožkų pieno sūris su čiobreliais ir rozmarinais „Campagnard“ iš Nyderlandų. Patiekiama su bulvėmis, keptomis ant sviesto.
Gringo pub / Piano Man bar
Kaina: dienos pietų metu 2,50 Eur, a la carte meniu 3,00 Eur
Adresas: Vilniaus g. 31 / Islandijos g. 1
Šefas Ramūnas sukūrė šaltibarščius, kuriuos mėgsta ir jo sūnus, nemėgstantis burokėlių. Naudojami tik laisvai laikomų vištų kiaušiniai.
Špunka
Kaina: 4,00 Eur
Adresas: Savičiaus g. 9
Šaltibarščiai patiekiami su orkaitėje kepta bulve su lupena. Receptas nesikeičia jau nuo praeito vasaros sezono.
The Great Tit
Adresas: J. Basanavičiaus g. 7
Šaltibarščius patobulino kartu su šaltibarščių dievaite Evelina Stundžiene. Kartu su šaltibarščiais patiekiamos dailios formos bulvių rožytės.
The Owls
Kaina: 5,00 Eur
Adresas: Visų Šventųjų g. 5
Šefas gamina taip, tarsi gamintų sau, naudodamas aukščiausios kokybės ingredientus iš vietinių ūkininkų. Jaučiamas tinkamas rūgštelės bei saldumo balansas dėl naudojamų dviejų rūšių burokėlių. Bulvytės vakuumuojamos kartu su sviestu bei čiobreliu, cirkuliuoja žemoje temperatūroje pusantros valandos, o prieš patiekiant pagrilinamos.
Keulė Rūkė
Adresas: Pylimo g. 66
Šaltibarščiai su 12 valandų rūkyta plėšyta kiauliena - neįprasta, bet įdomi patirtis.
Dienos Pietūs Restorane „Salvete City“: Apžvalga
Restoranas „Salvete City“ anksčiau buvo įtrauktas į „Salvete City“ sąrašą, todėl buvo įdomu stebėti, ar restoranas išlaikys savo pozicijas. Tačiau, „Salvete City“ pradėjo rinkti minusus dėl dienos pietų valgiaraščio, kuris nesikeitė bent jau nuo birželio pradžios. Jame buvo tos pačios trys sriubos: apkeptų morkų ir čiobrelių (2,5 Eur), jūrų gėrybių ir pomidorų (3 Eur), ėrienos su žirneliais ir mėtomis (4 Eur), antrieji patiekalai irgi menkai varijuoja. Antrą mėnesį matau tuos pačius „gnocchi“ su pomidorų padažu (5 Eur), lašišą su šviežių daržovių salotomis (7 Eur), prieš ją buvo panašiai tiek pat kainavęs šamas ir veršiuko kepenėlės su raudonaisiais svogūnais, keptais raudonajame vyne (8 Eur). Įdomus savininkų sprendimas, turint galvoje, kad dienos pietūs čia brangesni nei vidutiniai.
Jų kaina varijuoja priklausomai nuo derinių. „Baziniai“ kainuoja 8,50, 11,50 arba 13,50 Eur. Jeigu restoranas orientuojasi į lojalius lankytojus, kurie ateitų dienos pietų čia maždaug kartą ar du per savaitę, jų įvairovė nepakankama - kiek gali brangiai valgyti tą patį. Be abejo, restorano kainų politika yra paties restorano reikalas ir, matyt, ji pasiteisina.
Apie Sriubas ir Pagrindinius Patiekalus
Daugiausia balų gavo morkų ir ėrienos sriubos. Pirmoji - tiršta, soti ir sykiu lengva, aiškaus morkų ir čiobrelių skonio, buvo justi ir žemės riešutų - šie suteikė papildomą kreminį skonį ir teksturą. Ėrienos su žirneliais ir mėtomis - gardi, tvirta, gera, ypač tokią vėsią ir lietingą liepą kaip ši. Rugpjūtį, kurį klimatologai spėja būsiant karštą, gal vertėtų pereiti prie šaltibarščių, juolab kad ir ėriukai pradedami skersti rudenį. Lašiša nuvylė. Palinkusi virš lėkštės mano pašnekovė svarsto, ar ne paprasčiau tokiai žuviai kaip lašiša tiesiog leisti kepti savo sultyse, palikus šalin kulinarines išmones. Nežinia, kaip su ta išmone apskritai, bent jau tądien, bet šviežios salotos irgi buvo per riebios, matyt, neprisirpusių pomidorų skonį siekta užmaskuoti šaukštu kitu tyriausio alyvuogių aliejaus. Toliau apie žuvį - šamas su kuskusu buvo lygiai taip pat nekas, kaip ir lašiša. Ir atsitik tu man taip, kad kaip tik prieš kelias dienas pas draugus sodyboje išsikepėme tik ką pagautą šamą - orkaitėje, į foliją tiesiog suvyniotus gabalus. Greičiausiai taip atsitinka su šaldytomis žuvimis.
Jokios tragedijos, kad mūsų jūrinėje valstybėje žuvų patiekalai gaminami iš šaldytų žuvų. Bent jau veiklos pradžioje „Salvete“ ir neslėpė, kad kai kurie žuvų patiekalai ruošiami iš šaldytos žaliavos. Tokių patiekti nesibodi maitinimo įstaigos Nidoje ar Juodkrantėje, esančiose tarp dviejų didelių vandenų, ką jau kalbėti apie sausumos miestus. Tačiau ir šaldytas žuvis šeimininkės paruošia puikiai, neišmaudo jų aliejuje. Vėlgi kolegė pasakoja ankstyvą pavasarį valgiusi čia „tobulą jautienos didkepsnį“ dienos pietų.
Kai dienos pietų valgiaraščio patiekalai išragauti, prašau „ko nors lengvo“ iš ilgojo. Štai, apetitą žadinanti eilutė: smidrai, Parmos kumpio ir krevečių suktinukas su žolelėmis, kiaušinis (10 Eur). Smidrų nėra, sako padavėjas. Dar geriau - sutaupysiu eurą, ir baksteliu į buratą su karamelizuotais svogūnais ir saulėje džiovintais pomidorais.
Apibendrinimas
Aptarnavimas - puikus. Restoranas „Salvete City“ įsikūręs Gedimino pr.
Įspūdžiai Apie Maistą Palangoje
Palanga yra šventas miestas su visais savo trūkumais, tačiau turi didelį privalumą - ji yra sava. Paprastai nenuvilianti vieta pavalgymui yra „Vandenis“. Ir sriuba, ir salotos, kokios geros buvo, su lęšiais ir burokėliais bei morkomis. Tai mama salotas, o dukra? CEPELINĄ. Ir tas cepelinas rimto dydžio ir tikrai skanus, toks tikras. Truputį pilkas, o tai yra vis tiek gero cepelino požymis, ir vienas tas cepelinas su tona grietinės ir spirgučių kainavo padorius 3,5 euro.
Visa laimė, kad gatvėje galima ne tik ledų nusipirkti (kai kurių kainos pvz., 2 eurai), o va, „Rigas Eksellence” fabrikiniai ledai (sakau fabrikiniai, nes gaminti dideliame fabrike, o ne mažuose ledų aparatuose kaip Italijoje, kaip yra gaminami mano ledai) 1,2 euro už burbuliūkštį. Bet yra ir kukurūzų, tai super nuostabus saldumynas - daržovė iš gamtos. Tai nusiraminau ir nekritikuoju, nes noriu, kad pasisektų ir kad visi galėtų užsidirbti. Tik va taip būna, kad kai per daug nori užsidirbti, tai nieko nebeuždirbi, nes tokie jau tie dėsniai ir ekonomika.
Tai va, klausimas, kaip nustatytą tą kainą? Ar geriau brangiai ir mažiau, ar pigiai ir daugiau? Klausimas be atsakymo. Aišku, kai kurie dalykai yra brangūs, nes jie tiesiog brangiai kainuoja. Jei kalbėtume apie restoranus, tai jų įrengimas, tada visi darbuotojai, o kur dar mokesčiai ir visos kitos išlaidos.
Manau neretai Lietuvoje kažkodėl yra sunkumai su pavadinimais. „4” jis vadinasi. Lakoniška, bet kodėl „4” - nesupratau, nes adresas nėra keturi, tai vis tiek turbūt yra kažkoks užmanymas ? Nes jų puslapis yra 4Palanga, o FB yra 4kopa, tai iki galo ir nesupratau kaip ten yra. Prie pavadinimų kabinėtis nereikia, bet pvz gal galima buvo pavadinti Vytauto Bistro (nes Vytauto gatvėje), tai tada man būtų aišku, dabar spėju, kad gal įkūrėjai yra keturi? o gal ten kažkur yra ta 4 kopa?
Vieta yra toliau nuo epicentro (aka Basanavičiaus gatvės), bet prie kitos arterijos - Vytauto gatvės, kur kažkada buvo boulingas (antrame aukšte). Jame buvau prieš ketverius metus, o už kampo ten parduotuvė ir biblioteka priešais. Restoranas viduje tikrai gražus moderniškas ir jaukus. Izabelei iš karto buvo pasiūlyti blyneliai su klevų sirupu, morengais ir braškėmis, to dalyko meniu nėra, bet čia specialiai vaikams padaro. Su mumis atėjo paplepėti šefo padėjėjas Valdas, aš su juo buvau mačiusis mano Kulinarijos studijoje, nes ten jis ateidavo su vienos mokyklos vyresnių klasių moksleiviais maisto kultūros pamokai. Valdas labai malonus, kaip ir padavėjai, labai išmaniai apie vyną ir maistą pasakojo. Haris nusprendė atsibusti ir užsiprašė ant rankų, tai pradėjo krykštauti taip sugraudindamas jautriąją padavėją…Va, kaip miela. Tikrai atmosfera labai draugiška.
Apie Meniu ir Patiekalus
Meniu lakoniškas, kaip ir būna moderniuose restoranuose, aišku, nei cepelinų, nei keptos duonos čia nebuvo ir nebus. Aštuonkojis sėdėjo ant salotų, su pomidorčiukais, marinuotais svogūniukais, keptomis bulvytėmis ir garstyčių - medaus padažu. Aštuonkojis minkštas ir gardus, gerai apskrudintas ant keptuvės. Žodžiu, puikus patiekalas. Izabelės lėkštėje pastarnokų piurė, gausiai špinatų ir du triušio ballotine, tai yra suktinukai, labai minkštučiai ir apsukti šonine ir paskrudinti gražiai. Daržovės pradžiugino, nes įvairiausių spalvų kalafiorai ir brokoliai, ir net šparagai, viskas tobulai išvirta, ne pervirta, bulvės taip pat gražiai apskrudintos, tik man truputį tą daržovių džiaugsmą gadino saldūs padažai ir prie daržovių, ir prie bulvyčių. Nes pakeptos svieste su medumi, meškos svajonė. Tai siūlyčiau virtuvei tą saldumą nuimti, nes kai žmonės užsisako daržovių, tai nori džiaugtis jų natūraliu skoniu ir jam atsiskleisti padeda nebent sviestas ir druska, o medaus ar garstyčių daržovėms nereikia. O šiaip tai maloni, moderni vieta. Nueikite, jei norite smart vakarienės.
Tiesa, kainos (kaip ir reikėtų tikėtis) vilnietiškos, ir suprantu, kodėl aukštos… Aštuonkojis 18 eur., triušis - 16 eurų… Oi, jei norite piktintis kainomis, tai skaitykite mano rašinėlį iš naujo.