2025 metų vasarą Lietuvos kaimo bendruomenės vėl sugrįžo į vieną iš svarbiausių savo metų renginių - tradicinį Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydį, kuris vyko Karklėje. Telšių rajono ir Rietavo savivaldybių kaimo bendruomenės paskutinį kartą Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydyje dalyvavo prieš 15 metų.
Tarp konferencijos dalyvių buvo galima sutikti ir Telšių rajono Upynos kaimo bendruomenės pirmininką Andrių Norkūną, kuris pristatė bendruomenės įgyvendintą vietos projektą „Upynos kaimo bendruomenės verslo pradžia sukuriant darbo vietą rajono kaimo gyventojui“, įgyvendintą pagal „Telšių rajono ir Rietavo savivaldybės 2014-2020 metų vietos plėtros strategiją“.
Įgyvendinus projektą, Upynos kaimo bendruomenėje pradėjo veikti konsultavimo kabinetas, kuriame teikiamos administracinių dokumentų tvarkymo ir mokymų paslaugos. Šios paslaugos padeda vietos gyventojams lengviau vystyti savo veiklą, skatina aktyvesnį dalyvavimą bendruomenės gyvenime ir gerina gebėjimus naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.
Rūdupių kaimo bendruomenė - tikras grožio ir jaukumo pavyzdys. Vienu iš ryškiausių akcentų Telšių ir Rietavo savivaldybių kaimo bendruomenių kiemelyje tapo Rūdupių kaimo bendruomenės sukurta erdvė, kuri stebino savo skoningumu, natūralumu ir išskirtiniu jaukumu.
Bendruomenės nariai ne tik papuošė erdvę, bet ir sukūrė tikrą šventinį paveikslą, atspindintį kaimo dvasią ir grožį. Visa kiemelio aplinka buvo dekoruota natūraliais ąžuolo vainikais, lubinais ir putino puokštėmis, kurie simbolizuoja stiprybę, klestėjimą ir ryšį su gamta. Dekoracijos ne tik puošė aplinką, bet ir perteikė gilią pagarbą lietuviškoms tradicijoms bei gamtos grožiui.
Žaluma, natūralūs augalai ir subtilios puošmenos kūrė šiltą, kviečiančią atmosferą, kurioje kiekvienas praeivis norėjo stabtelėti, pabendrauti ar tiesiog pasigrožėti. Ne mažiau įspūdingai atrodė ir stalai, nukrauti gardžiausiais kaimo gėrybėmis. Rūdupių bendruomenės moterys dosniai dalijosi savo ruošta produkcija: naminiu sūriu, kepiniais, žemaitišku kastiniu, šmakalu, spirgyne bei kitais tradiciniais lietuviško stalo patiekalais.
Prie bendro kiemelio kūrimo aktyviai prisidėjo ir Viešvėnų bei Ubiškės kaimo bendruomenių atstovai, kurie parodė tikrą bendruomeniškumo dvasią. Jų pagalba buvo neįkainojama - nuo praktinių darbų iki geros nuotaikos kūrimo. Viešvėniškiai ir ubiškiečiai aktyviai talkino įrengiant kiemelio erdvę - padėjo puošti aplinką, rūpinosi, kad netrūktų reikalingų smulkmenų, o svarbiausia - parūpino malkų, kurios buvo reikalingos jaukiai laužavietei ar šilumai vakaro metu.
Tačiau jų indėlis tuo nesibaigė. Visą renginio laiką jie nuoširdžiai bendravo su lankytojais, juokavo, kvietė praeivius užsukti į kiemelį, ragauti vaišių ir pabūti kartu. Sąskrydis dar kartą įrodė, kad kaimo bendruomenės yra gyvybingos, kūrybingos ir svarbios Lietuvos ateičiai. Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungai už galimybę pabūti kartu ir pasijausti didelės bendruomenės dalimi!!! Dėkojame Telšių rajono savivaldybei už skirtas lėšas, kurios leido mūsų bendruomenėms dalyvauti Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydyje.
Telšių rajono vietos veiklos grupė įgyvendina projektą - sumanių sprendimų atradimo mokomąjį renginį „Sumanaus kaimo modelis VVG „Pajūrio kraštas“ teritorijoje“ (Nr. NPKB-25-R-448) pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles.
Sumanaus kaimo mokomojo renginio tikslas - suorganizuoti sumanių sprendimų atradimo mokomąjį renginį „Sumanaus kaimo modelis VVG „Pajūrio kraštas“ teritorijoje“, skirtą Telšių rajono ir Rietavo savivaldybių kaimo bendruomenių, valdžios ir verslo atstovams.
Sumanaus kaimo idėjos yra sėkmingai vystomos ir įgyvendinamos Pajūrio krašto vietos veiklos grupės teritorijoje, kurie apima tiek infrastruktūros modernizavimą, tiek inovatyvių technologijų diegimą, tiek bendruomenės narių įtraukimą į veikimo procesus.
Birželio 4 Telšių rajono ir Rietavo savivaldybių bendruomenių, verslo ir savivaldos atstovai dalyvavo visos dienos trukmės išvykoje - mokymuose po Klaipėdos rajoną.
Brožių kaimo bendruomenė yra vienas iš sėkmingiausių sumanaus kaimo pavyzdžių Lietuvoje, įgyvendinusi kelis reikšmingus vietos projektus, kurie prisidėjo prie tvarios vietos ekonomikos plėtros, bendruomeniškumo stiprinimo ir gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo.
Sveikatai palankių maisto produktų gamyba - Brožių bendruomenė įsteigė modernų daržovių perdirbimo cechą, kuriame gaminami natūralūs ir sveikuoliški produktai - daržovių sultiniai, troškiniai, pagardai.
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimas - bendruomenė aktyviai bendradarbiauja su vietos ūkininkais ir perdirbėjais, kurdama trumpąsias tiekimo grandines. Maisto laboratorijos bendradarbiavimas - partnerystė su Tado Mockaus maisto laboratorija padeda vystyti ekologiškų produktų kūrimą ir tiekimą.
Bendruomenės telkimas ir edukacinės veiklos - įgyvendinami projektai dažnai įtraukia vietos gyventojus į praktinius mokymus, diskusijas ir kūrybines dirbtuves. Tai stiprina bendruomenės socialinį audinį, skatina naujų idėjų generavimą ir aktyvų dalyvavimą vietos plėtroje.
Maloniai nustebino unikali Brožių bendruomenės organizuota sultinių skanavimo edukacija, kurioje dalyviai buvo kviečiami ne tik ragauti, bet ir atspėti, kokios rūšies sultinį jie skanauja. Tai tapo smagia ir įtraukiančia patirtimi - daugelis mūsų supratome, kaip nelengva iš skonio atpažinti, ar tai daržovių, jautienos, kiaulienos, ar grybų sultinys.
Sultiniai gaminami vietiniame Brožių daržovių perdirbimo ceche, naudojant tik natūralius ingredientus be konservantų, o skoniai - išties išskirtiniai ir gurmaniški. Edukacijos metu sužinojome ne tik apie gamybos procesą, bet ir apie sveikos mitybos svarbą bei trumpųjų maisto tiekimo grandinių naudą. Ši veikla puikiai atskleidė, kaip bendruomenės iniciatyva gali tapti ir edukacine priemone ir kulinariniu nuotykiu, kuriame susilieja vietos ištekliai, inovacijos ir skonis.
Po Brožių bendruomenės sultinių skanavimo edukacijos dalyviai turėjo progą susipažinti su įkvepiančia asociacijos „Gėrybė“ kūrėjos veikla. Pristatyme buvo galima ne tik paragauti natūraliais ingredientais praturtintų saldėsių, bet ir sužinoti daugiau apie jų sudėtį, gamybos procesą bei idėją, kaip paprastais produktais galima kurti skanius ir sveikus alternatyvius desertus.
Renginio pabaigoje Drevernoje dalyviai susipažino su kultūros, kaip ekonomikos variklio, potencialu. Drevernoje vykstanti vikinginio maisto edukacija - tai unikali patirtis, leidusi dalyviams pasinerti į IX-XII amžiaus kulinarinį pasaulį. Šią programą organizuoja edukatorė Edita Nurmi, kuri, remdamasi archeologiniais radiniais iš Lietuvos piliakalnių ir Birkos miesto Švedijoje, atkuria senovinius patiekalus bei jų gamybos būdus.
Edukacijos metu dalyviai susipažino su to laikmečio maisto gaminimo ypatumais, naudojamais įrankiais ir prieskoniais. Be kulinarinės dalies, edukacijoje pristatyti ir archeologiniai kostiumai bei radiniai iš Žvilių, Tytuvėnų ir Laivių kapinynų, suteikiantys platesnį kontekstą apie to meto gyvenimą. Ši edukacija ne tik praturtina istorines žinias, bet ir suteikia galimybę praktiškai išbandyti senovinius maisto gaminimo būdus, leidžiant dalyviams tiesiogiai pajusti vikingų laikų skonį ir gyvenimo būdą.
Drevernoje vykdoma vikinginio maisto edukacija - tai išskirtinis pavyzdys, kaip istorinių žinių pagrindu galima sėkmingai vystyti kultūrinę ir edukacinę veiklą kaimo vietovėje. Ši edukacija ne tik atskleidžia senųjų laikų maisto gaminimo subtilybes, bet ir tampa patraukliu turizmo objektu, stiprinančiu vietos tapatybę ir ekonomiką.
Dienos pabaigoje vykusioje refleksijoje dalyviai aktyviai dalinosi įžvalgomis, įgytomis žiniomis ir asmeninėmis patirtimis. Tai buvo svarbi mokymų dalis, leidusi sustoti, apibendrinti dienos veiklas ir įvertinti, kokios idėjos ir praktikos labiausiai įkvėpė. Dalyviai akcentavo, kad gautos žinios nebuvo vien teorinės - kiekviena veikla turėjo aiškų praktinį pritaikymą.
Grupinių užduočių metu sukurtos sumanaus kaimo schemos, partnerystės modeliai ir kultūrinės plėtros idėjos parodė, kad vietos veiklos gali būti kuriamos remiantis realiomis bendruomenės stiprybėmis. Ši išvyka dar kartą patvirtino, kad tokie renginiai ne tik suteikia žinių, bet ir skatina dalyvių bendradarbiavimą, motyvaciją veikti ir tikėjimą savo vietovės potencialu. Renginys sustiprino kaimo bendruomenių gebėjimą kurti sumanius, tvarius projektus, kurių pagrindas - vietos resursai, tradicijos, inovacijos ir žmonių bendrystė.
Telšių rajono vietos veiklos grupės administracija su savo nariais apie Sumanaus kaimo sampratą diskutavo ne vieną kartą. Pirmąkart „Sumanaus kaimo“ sąvoka buvo pristatoma 2022 m. balandžio 26 d. visuotiniame Telšių rajono vietos veiklos grupės narių susirinkime. Per 2023 metus vyko pavieniai susitikimai, kurių metu vis buvo svarstomos galimybės ir idėjos, tame tarpe ir problemos bei jų sprendimo būdai, kurie galėtų tapti Sumanaus kaimo strategijos rengimo pagrindu.
Telšių rajono vietos veiklos grupė 2024 metais buvo pasiryžusi teikti paraišką gauti finansavimą „Sumanių Kaimų“ Strategijai įgyvendinti. Tuo tikslu, Telšių rajono vietos veiklos grupės valdyba 2024 m. liepos 30 d. posėdyje pritarė parengtiems „Sumanių kaimų“ strategijos projektinių paraiškų konkurso (toliau - Konkursas) nuostatoms, kurie nustatė konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką. Konkurso organizavimo tikslas - atrinkti vietos projektų vykdytojų paraiškas, pagal kurias, atrinkus tinkamus projektus, būtų rengiama „Sumanių kaimų“ Strategija.
Konkursas vyko nuo 2024 m. Galimybėmis dalyvauti konkurse domėjosi bendruomenės, verslo atstovai, kurie buvo pasiryžę teikti socialinio, bendruomeninio verslo sumanių idėjų projektus, tačiau, konkursui pasibaigus, paraiškų nebuvo gauta.
Veikiausiai buvo įvardytos šios priežastys, stabdžiusios paraiškų teikimą: sumanių idėjų pavyzdžių įgyvendinimo praktikoje stoka (kaip tai veiks praktiškai, ar pasiteisins ir pan.), drąsos stoka dėl darbo vietų sukūrimo ir išlaikymo (ar užteks veiklos pajamų darbo vietai išlaikyti), bendruomenės lyderio idėjos nepalaikymas bendruomenėje ir kt.