pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Skanūs namų prieskonių receptai

Mūsų šventės jau senai pavirto į balius skrandžiui.

Varškės užtepėlė

Dažnai pirkdavau įvairių rūšių varškės užtepėlių. Rekomenduoju paragauti šios varškės užtepėlės, įdėtos į pusiau perpjautą ir išskobtą pomidorą.

Receptas:

  • Į varškę smulkia trintuve įtarkuojame morką, česnaką.
  • Suberiame smulkiais kubeliais pjaustytus pomidorus ir sėklų mišinį.
  • Masę gerai išmaišome ir įdedame porą šaukštų majonezo.
  • Dar kartą išmaišome.

Majonezas „Vilnius" Neriebus išsiskiria itin švelniu skoniu. Jo sudėtyje nėra garstyčių ar garstyčių ekstrakto, o actas dalinai pakeistas švelnesne pieno rūgštimi.

Graikiška užtepėlė

Graikų virtuvės užtepėlė gali būti puikiu padažu prie mėsos, žuvies patiekalų. Kvapiųjų žolelių baziliko, krapų, petražolių padažas su aliejumi ir česnaku.

Špinatai - nauda sveikatai

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kad tinkamai paruošti špinatai yra puikus vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų šaltinis. Prekybos tinklo duomenimis, špinatų populiarumas auga kasmet - pernai šių žaliųjų gėrybių pardavimai buvo beveik ketvirtadaliu didesni negu užpernai. Daugiausia nuperkama „Tasty home“ špinatų 70 g pakuotėse - šios prekės kaina (0,99 eur) išlieka nepakitusi jau trečius metus iš eilės. Iš viso pernai prekybos tinklo klientai įsigijo apie 100 tonų šviežių ir šaldytų špinatų, o šiemet - jau daugiau kaip 34 tonas.

Špinatų nauda

V.Kurpienė sako, kad špinatuose esantis vitaminas K širdis ir kaulus išlaiko tvirtus, o moterys, kurios ruošiasi pastoti, turėtų žinoti, kad šiose daržovėse yra gausu folio rūgšties - jos reikia formuojantis naujam DNR, susidarant bei bręstant naujiems raudoniesiems kraujo kūneliams, vykstant kitiems augimo ir vystymosi procesams.

„Vitamino K špinatuose yra itin gausu. 100 gramų daržovių yra 600 procentų rekomenduojamos šio vitamino paros normos. Vitaminas K yra svarbus įvairiems biologiniams procesams, o didžiausią naudą suteikia širdies kraujagyslių sistemai, nes gali apsaugoti kraujagyslių sieneles nuo kalkėjimo. Taip pat vitaminas K gerina kaulų struktūrą“, - sako V.Kurpienė.

Kartu su vitaminu K špinatuose yra ir kaulams svarbaus mineralo kalcio. Apskritai žaliuose lapuose sukauptas ištisas mineralų kompleksas: geležies, magnio, fosforo, kalio, natrio, cinko, vario, seleno ir net 45 proc. rekomenduojamos mangano dienos normos. Ne ką mažiau ir vitamino C - šimte gramų špinatų yra 47 proc. rekomenduojamos dienos normos.

Dėl sveikatai palankaus mineralinių medžiagų derinio mitybos specialistai ir gydytojai rekomenduoja špinatus valgyti žmonėms, kuriuos kamuoja aukštas kraujospūdis. Mineralinės medžiagos gali sumažinti kraujo spaudimą ir atpalaiduoti kraujagyslių sieneles - sumažėja kraujotakos sistemos apkrova, organus lengviau pasiekia deguonis, dėl to pagerėja savijauta.

Mokslininkai yra įrodę, kad špinatuose esantis natūralus flavonoidas, antioksidantas kaempferolis teigiamai veikia širdies būklę, padeda organizmui kovoti su uždegimais ir išvengti diabeto. „O antioksidantai liuteinas ir zeaksantinas - špinatų dovana jūsų akims. Kembridžo universiteto mokslininkė Helen M. Rasmussen ištyrė, kad špinatuose esančios medžiagos saugo akių sveikatą ir regėjimą - yra efektyvi kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos (AMD) prevencijos priemonė“, - pabrėžia V.Kurpienė.

Svarbu tinkamai paruošti

Mitybos specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kuriems žmonėms daug špinatų valgyti nerekomenduojama. „Jeigu vartojate kraują skystinančius vaistus, pavyzdžiui, varafiną, špinatų geriau vengti. Špinatai, kaip ir kiti produktai, kuriuose yra daug vitamino K, tirština kraują“, - dėsto V.Kurpienė.

„Jeigu gydytojai yra nustatę, kad jūsų organizme yra linkę formuotis inkstų akmenys, turėtumėte vengti produktų, kuriuose yra daug oksalatų. Nors su šia problema susiduria mažai gyventojų, tačiau būtent jie špinatais turėtų mėgautis rečiau“, - sako mitybos specialistė.

Geležį iš špinatų organizmas geriau pasisavins, jei juos lengvai pagarinsite ar naudosite karštuose patiekaluose. Nuo karščio suyra didelė dalis oksalo rūgščių, kurios trikdo šių mineralų pasisavinimą. Taigi jei labiau reikia vitamino C - rinkitės šviežius, dėkite į salotas, o jei reikia daugiau geležies pasikrauti - dėkite špinatus į sriubą ar kiaušinienę.

V.Kurpienė taip pat pažymi, kad daugiausia naudingųjų medžiagų špinatuose išlieka tada, kai daržovės yra tinkamai laikomos ir paruošiamos. „Špinatus geriausia plauti ne grynu vandeniu, o su vandenyje ištirpinta soda. Geriausia juos ne virti vandenyje, o tik trumpai patroškinti.

Fermentuoti produktai

Fermentacija nėra naujiena - naudojama Lietuvoje nuo senų senovės. Tradiciškai rauginami kopūstai ir agurkai, taip pat obuoliai, kriaušės, burokėliai, pomidorai.

Fermentuotų produktų nauda

Konsultuoja VDU Žemės ūkio akademijos docentė dr. Rauginant pagerėja mitybinė vertė, t. y. padaugėja biologiškai aktyvių junginių, padidėja produktų virškinamumas. Lieka dideli vitaminų, ypač C, kuris reikalingas imunitetui, mineralinių medžiagų kiekiai.

Daugelyje daržovių ir vaisių yra antimaistinių medžiagų, pvz., oksalatų, proteazių ir α-amilazių inhibitorių, lektinų, taninų, fitino rūgšties. Fermentuotame maiste yra pieno rūgšties bakterijų, kurios daugindamosi apsaugo nuo nepageidautinų mikroorganizmų ir palaiko mikrobiologinį produktų stabilumą. Virškinimo trakte jos atlieka gerųjų bakterijų - probiotikų - funkciją, dalyvauja virškinimo procesuose. Valgant fermentuotus produktus stiprinama natūrali žarnyno mikroflora, slopinamas patogenų dauginimasis.

Fermentavimo procesas

Rūgimo procesas - nestabilus. Pienarūgščio rūgimo bakterijos skaido sacharidus į pieno rūgštį gana žemoje temperatūroje, todėl kopūstus geriausia rauginti 18-22 °C, obuolius - 12-15 °C, agurkus ir pomidorus - 1-5 °C temperatūroje. Daugumai „gadintojų“ netinka rūgšti terpė, todėl svarbu, kad fermentuojami produktai kuo greičiau įrūgtų.

Rūgšti aplinka ir valgomoji druska slopina puvimo bakterijas. Į fermentuojamus produktus druskos dedama tiek, kad jos būtų 1,5-2 %. Toks kiekis neslopina pienarūgščio rūgimo, tačiau pagerina fermentuojamų produktų skonį ir atlieka konservanto vaidmenį. Tam, kad nesidaugintų pelėsių grybai ir kai kurios mielės, fermentuojamus produktus būtina prislėgti, prispausti, jog prie jų nepatektų oro.

Fermentuojant daržoves ir vaisius, šalia pienarūgščių procesų vyksta alkoholinis rūgimas. Produktuose susikaupia 0,5-0,7 % etilo alkoholio. Reaguojant alkoholiams su rūgštimis, susidaro esteriai, dėl kurių rauginti produktai įgauna malonų aromatą.

Tara turi būti pagaminta iš medžiagų, kurios nereaguoja su maisto produktuose esančiomis rūgštimis. Tinka maisto produktams skirti plastikiniai indai, nerūdijančiojo metalo, emaliuotos (tik be įdaužų ir įskilimų), stiklinės ir medinės talpos. Statinaitės dažniausiai gaminamos iš ąžuolo, buko, liepos, drebulės. Svarbiausias reikalavimas - lengvai plaunami ir dezinfekuojami indai.

Daržovių paruošimas fermentavimui

Fermentuoti sveikas ar smulkintas daržoves - šeimininkės pasirinkimas. Jeigu kopūsto gūžė ar žiedynas, burokėlis yra dideli, reikėtų supjaustyti į mažesnius gabalus. Paruoštas daržoves, ypač supjaustytas ar jų mišinius, pvz., kimčius, pirmiausia rekomenduojama pabarstyti druska ir palikti, kol išsiskirs skystis. Natrio chloridas sukelia augaliniuose audiniuose ląstelių plazmolizę. Išsiskiria sultys, kuriose yra ištirpusių sacharidų, azotinių, taip pat mineralinių medžiagų. Tai puiki terpė pieno rūgšties bakterijoms daugintis.

Vėliau pjaustytų daržovių mišinį reikia gerai suslėgti, kad sultys visiškai apsemtų produktą. Jeigu daržovės nesmulkintos, išsiskyrusias sultis supilti ant fermentuojamų daržovių, sudėtų į tarą. Prireikus įpilti sūrymo. Ląstelių plazmolizė vyksta taip pat, tik procesas būna ilgesnis. Su druska palaikytos nepjaustytos daržovės susitraukia ir suminkštėja, sumažėja tūris, dėl to lengviau sutalpinti į tarą. Daržoves būtina suspausti, kad apsemtų sūrymas, ir paslėgti.

Supjaustyti kopūstai dedami sluoksniais su druska ir kitais priedais, papildomai sumušant mechaniškai, kad greičiau išsiskirtų ląstelių sultys ir jų būtų daugiau. Daržovės įrūgsta skirtingai, bet proceso greitis visada priklauso nuo aplinkos temperatūros. Kopūstai 18-22 °C aplinkoje rauginami 10-14 dienų. Kai įrūgsta, turi būti laikomi žemoje temperatūroje. Agurkus galima laikyti 18-22 °C temperatūroje 3-4 dienas, paskui dėti į šaldytuvą. Žiemai, kad ilgiau laikytųsi, agurkai ir pomidorai iškart nešami į vėsią patalpą ar dedami į šaldytuvą.

Prieskoniai ir žolelės fermentavimui

Prieskoninių žolelių ir lapų rinkinys - gaminančiojo pasirinkimas. Į kopūstus tradiciškai dedama smulkiai pjaustytų morkų, kmynų, smulkintų rūgščių obuolių ir spanguolių. Į agurkus, pomidorus ir kitas daržoves tinka pridėti įvairesnių žolelių ir krūmų ar medžių lapų. Naudojami tradiciniai priedai: česnakai, krapų šakelės, įvairūs pipirai, kmynai, krienai, truputis medaus… Aštresnį skonį suteikia imbieras, česnakai ar svogūnų laiškai, aitriosios paprikos.

Smulkūs prieskoniai dedami į indo apačią, kad rūgstant daržovėms neiškiltų į paviršių ir nepradėtų pelyti. Medžių ar krūmų lapai pagerina skonį, aromatą ir apsaugo nuo nepageidaujamų mikroorganizmų. Ant dugno ir tarp daržovių įterpiama juodųjų serbentų, vyšnių lapų.

Pirmiausia reikia nuskabyti kotelius, žoleles truputį pavytinti arba užšaldyti, kad suminkštėtų. Vėliau pažeisti jų struktūrą trinant tarp delnų arba susukant į vamzdelius. Taip atsiranda šiek tiek sulčių. Sutrintas žoleles sumaišyti, jei ruošiamas mišinys, arba išrūšiuoti į atskirus stiklinius indus. Svarbu, kad tarp suspaustų žolelių neliktų oro. Taip paruoštas žoleles laikyti šiltai ne trumpiau kaip parą, bet ne ilgiau kaip tris paras.

Fermentuotos žolelės laikomos ne medžiaginiuose ar popieriniuose maišeliuose, o moliniuose ar stikliniuose sandariai uždarytuose induose. Taip arbata išsaugo aromatą ir vaistines savybes.

Kiti receptai

Tirpstantys burnoje savaitgalio pietūs !!!

Steiko kepimo būdas:

  1. Mėsą nusausinkite ir patepkite aliejumi.
  2. Įkaitinkite storapadę keptuvę, su trupučiu aliejaus, iki maksimumo. Kol pradės rūkti dūmai.
  3. Dedame steikus ir nevartydami kepame 3-4 min. kiekvieną pusę. Bus MEDIUM WELL, vidutiniškai iškepęs. Jeigu valgyčiau tik aš kepčiau 3 min. kiekvieną pusę, MEDIUM, man tokie labiausiai patinka. Kepimo laikas priklauso ir nuo mėsos storio.
  4. Tik apkeptą pusę barstome druska ir šviežiais maltais pipirais. Iškeptai mėsai duokite 10 min.

Antį dėkite į kepimo maišą ir dėkite kepti į 180 * C įkaitintą orkaitę.