Nežinau kaip jums, bet man salotos asocijuojasi su pirma pavasario žaluma ir iš po žiemos miego pabundančia gamta. Sutikime, pirmosios savo darže ar šiltnamyje užaugintos salotos yra tikra atgaiva ne tik kūnui bet ir sielai. Jau nekalbant apie jų sudėtį, kurioje apstu mūsų organizmui labai reikalingų medžiagų.

Salotos - tai vienas seniausiai auginamų lapinių daržovių, kurio ištakos siekia senovės Egiptą ir Romą. Dėl švelnaus skonio, maistingumo ir lengvo auginimo jos greitai paplito visame pasaulyje. Šiandien salotos užima svarbią vietą tiek namų soduose, tiek pramoninėje daržininkystėje.

Salotos vertingos ne tik todėl, kad yra vienos iš mažiausiai kaloringų daržovių (100 g grynų lapų svorio tenka tik 16 kcal). Jos yra lengvai virškinamų skaidulinių medžiagų, baltymų ir organinių rūgščių, įskaitant folio rūgštį, šaltinis.

Kada sėti salotas?

Nuo to, kokiomis sąlygomis dygsta sėklos, labai priklauso būsimas derlius. Geriausiai salotas daiginti +8 - +15°C temperatūroje. Jeigu salotas pirmiausia daiginsite, jas geriausia sėti likus maždaug mėnesiui iki sodinimo į nuolatinę vietą.

Sėjant iš karto į lauką, įsivertinkite kiek laiko jos dygs ir kada sulauksite derliaus. Visas salotas šiltnamyje arba namuose ant palangės galima sėti nuo kovo mėnesio.

Anksčiau nepatartina, nes dar per daug trumpa diena ir jūsų salotos negaus pakankamai šviesos, nebent naudosite specialas lempas. Tiesiai į dirvą salotas galite sėti jau nuo balandžio mėnesio.

Daržininkystėje, kada ką sėti, jums puikus patarėjas gali būti sėjos kalendorius pagal mėnulį. Informaciją kada geriausiai sėti jūsų pasirinktas salotas taip pat visada rasite ant sėklų pakelio.

Populiariausios salotų rūšys:

Salotos yra viena populiariausių daržovių, kurios skirstomos į kelias pagrindines rūšis pagal lapų struktūrą ir augimo būdą: lapinės, gūžinės („Iceberg") ir romėniškos („Romaine") salotos.

Lapinės salotos

Šios rūšies salotoms būdingi švelnūs lapai ir laisva jų rozetės augimo forma. Jų lapai gali būti paprasti arba raukšlėti, stebinantys pačia įvairiausia spalvų palete - nuo šviesiai žalios iki gelsvos, melsvos, violetinės ar net rudos. Lapinės salotos - gana ankstyvos, nebijančios šalčio. Gali augti beveik bet kokioje dirvoje. Šių salotų priežiūra minimali.

• Aficion (Rijk Zwaan) - aukštos kokybės lapinių salotų veislė, pasižyminti stipriai banguotais, traškiais lapais, kurie ilgai išlieka švieži net po derliaus nuėmimo. Ši veislė atspari pagrindinėms ligoms ir puikiai tinka tiek auginimui atvirame grunte, tiek šiltnamiuose. Optimalios augimo sąlygos - vidutinė temperatūra ir pakankamas laistymas, siekiant išvengti per ankstyvo žydėjimo.
• Funly (Syngenta) - minkštesnių, tačiau tvirtų lapų lapinė salota, tinkama tiek profesionalams, tiek mėgėjams. Ji greitai auga ir gali būti skinama palaipsniui, todėl tinka nuolatiniam derliui rinkti. Dėl geros struktūros ir atsparumo ji dažnai naudojama prekybai.
• Maximus (Rijk Zwaan) - dideliais, puriais lapais pasižyminti veislė, atspari ligoms ir lengvai prisitaikanti prie įvairių auginimo sąlygų. Ji tinkama tiek auginimui lauke, tiek šiltnamiuose. Dėl didelio lapų kiekio ir minkštos struktūros ši veislė populiari tiek restoranų virtuvėse, tiek prekyboje.

Gūžinės salotos

Salotos, augančios ne lapų rozetėmis, bet sukančios įvairaus tankumo galvutes, paprastai vadinamos gūžinėmis. Daržininkų tarpe jos taip pat populiarios kaip ir lapinės salotos. Sėjant gūžines salotas būtina pagalvoti apie tai, kad jos yra reiklesnės šilumai ir auga ilgiau.

• Challenge (Syngenta) - kompaktiška gūžinių salotų veislė, atspari temperatūros svyravams ir ligoms. Ji formuoja tvirtas, apvalias galvas, kurios išlaiko traškumą net po derliaus nuėmimo. Dėl savo savybių ši veislė tinka tiek profesionaliam, tiek mėgėjiškam auginimui.
• Crispagio (Syngenta) - unikali veislė, kuri yra „Iceberg" ir „Romaine" salotų hibridas. Ji paveldėjo „Iceberg" traškumą ir „Romaine" pailgus lapus, todėl yra itin universali. Tinka tiek šviežioms salotoms, tiek sumuštiniams, kur reikalingos tvirtesnės salotos.
• Frillice (Seminis) - gūžinė salota su garbanotais, itin traškiais lapais, kurie puikiai tinka mišrainėms. Ši veislė yra atspari ligoms ir ilgai išlieka šviežia net po pjaustymo. Dėl savo savybių dažnai naudojama prekyboje ir restoranų virtuvėse.
• Ice Wave (Syngenta) - viena atspariausių „Iceberg" veislių, kuri gerai toleruoja šilumą ir lėtai perauga į žydėjimą. Jos gūžės didelės, itin traškios, todėl tai vienas populiariausių pasirinkimų prekybai.

Romėniškos salotos

Legendines romėniškas salotas nesunku atpažinti ne tik iš pailgos formos, bet ir iš unikalaus skonio. Kodėl legendinės? Būtent šių salotų pagrindu gaminamos visiems puikiai žinomos Cezario salotos. Pailgi, beveik lygūs, tamsiai žalios spalvos, šių salotų lapai yra vertikaliai išsidėstę ir suformuoja dideles, bet laisvas, iki 40 cm aukščio ir iki 250 g svorio gūžes.

Nusprendę užsiauginti romėniškųjų salotų, jas, kaip ir gūžines salotas, pirmiausia daiginkite.

• Crispagio (Syngenta) - unikali veislė, kuri sujungia „Iceberg" traškumą su „Romaine" aukštesne forma. Ji išsiskiria stipriais lapais, kurie puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek sumuštiniams. Dėl savo struktūros ir atsparumo Crispagio yra mėgstama tiek augintojų, tiek vartotojų.

Gražgarstės

Šie žalumynai taip pat sėjami ir auginami kaip salotos. Gražgarstės lapai yra išskirtinio skonio. Jie turi aštrumo ir aitrumo, tačiau juose esančios ryškios riešutinės natos dera su kartoku poskoniu. Gražgarstės yra atsparios šalčiui, nereiklios šviesai. Sėkite jas lengvoje, vidutinio drėgnumo dirvoje ir auginkite kaip ir kitas lapines salotas. Kadangi gražgarstės auga gana greitai, galite sėti jas kelis kartus per sezoną.

Salotų auginimas ant palangės

Lapinės salotos - puikus pasirinkimas norintiems mėgautis šviežiomis ir sveikomis daržovėmis net ir neturint nuosavo sodo ar daržo. Jei neturite pakankamai vietos ant palangės, galite naudoti kelių aukštų vazonų sistemas arba pakabinamus krepšelius.

• Sėklų: įvairių lapinių salotų veislių sėklas galite įsigyti sodo prekių parduotuvėse. Rinkitės veisles, tinkamas auginti vazonuose.
• Dirvožemio: naudokite lengvą ir purią dirvą, skirtą daržovėms auginti.
• Vazonų: rinkitės pakankamai didelius vazonus, kad salotos turėtų vietos augti.

Sėklas pasėkite tolygiai ant dirvožemio paviršiaus. Laikykite vazonus šiltoje ir šviesioje vietoje.

• Šviesa: salotoms reikia daug šviesos, bent 4-6 valandas per dieną.
• Laistymas: reguliariai laistykite salotas, ypač karštomis ir sausomis dienomis.
• Retinimas: pernelyg tankiai suaugusios salotos gali pradėti pūti.
• Derliaus nuėmimas: salotas galima skinti, kai lapai pakankamai dideli (paprastai po 30-45 dienų nuo pasėjimo).

Be šių veislių, galite auginti ir kitas lapines salotas, skirtas vazonams. Vasarą vazonus su salotomis galite išnešti į lauką ar balkoną. Reguliarus salotų lapų skinimas skatina tolimesnį augimą.

Lapinių salotų auginimas ant palangės - tai ne tik paprastas, bet ir naudingas būdas turėti šviežių daržovių po ranka.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Lapines salotas galite skinti praėjus maždaug 4-6 savaitėms po pasodinimo, kai lapai bus pakankamai dideli ir sultingi. Nupjaukite išorinius lapus aštriomis žirklėmis arba tiesiog nuskinkite juos rankomis. Taip pat galite naudoti „skinti ir leisti ataugti” metodą.

Skintas salotas laikykite sandariai uždarytame inde šaldytuve. Laikomos tokiu būdu, jos išliks šviežios maždaug savaitę.

Šviežios, namuose užaugintos lapinės salotos - puikus būdas papildyti savo mitybą vitaminais ir mineralais.

Salotų auginimas hidroponiniu būdu

Norėtumėte užsiauginti salotų namuose, tačiau neturite sodo, o namuose tam nėra vietos? Puikiai Jus suprantu, salotas ir pats labai mėgstu, tačiau taip pat žinau, kad šioje vietoje, išeitis gali būti hidroponinė augalų auginimo sistema, skirta namams. Viskas ko reikia, norint pradėti auginti, tai šiek tiek žinių, kuriomis tuojau pat su Jumis ir pasidalinsiu.

Yra priežastis, dėl kurios salotos yra viena iš populiariausių hidroponinių kultūrų pradedantiesiems ir ekspertams. Salotos yra viena populiaresnių hidroponinėse sistemose auginamų daržovių rūšių. Jos turi didelę maistinę vertę ir dažniausiai valgomos žalios. Tai nepakeičiama daržovė salotoms ir mėsainiams. Yra daugybė salotų rūšių, tinkančių auginti hidroponinėse sistemose.

Sąlygos, kurias turėtumėte užtikrinti augindami salotas:

• Optimali temperatūra: Optimali salotų auginimo hidroponinėse sistemose temperatūra yra nuo 15°C iki 21°C, atsižvelgiant į auginimo stadiją.
• Žydėjimo prevencija: salotos yra šaltesnio sezono pasėlis, kuris, labiau atšilus yra linkęs žydėti. Patartina nuolatos tikrinti temperatūrą ir esant poreikiui ją sureguliuoti, kad užtikrintumėme, jog salotos tiesiog bujoti augdamos joms palankiausioje temperatūroje.
• Apšvietimas: Auginant salotas hidroponiniu būdų, būtina užtikrinti pakankamai natūralios arba dirbtinės šviesos (LED apšvietimas). Paprastai joms reikalinga 12 -14 valandų šviesos per parą, kad augalai galėtu atlikti jiems reikalingą fotosintezę. Skirtingiems augimo tarpsniams, reikiamo apšvietimo trukmė skirtinga. Daiginimo laikotarpiu salotų sėkloms suteikite ilgesnį apšvietimą.
• pH lygis: Daugumos tyrimų duomenimis, hidroponinių salotų pH yra 5,5-6,5, o pH išlaikymas šiame diapazone yra palankus augalų maistinėms medžiagoms pasisavinti.

Maistinis tirpalas

Žinoma, reikia atkreipti dėmesį ir į maistinio tirpalo koncentraciją.

• Azotas (N): Azoto koncentracija vegetatyvinio augimo fazėje turėtų būti palaikoma tarp 100 ir 200 ppm (milijoninių dalių).
• Fosforas (P): Fosforas yra būtinas šaknų vystymuisi ir bendrai augalų sveikatai.
• Kalis (K): Kalis vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį augalų augimui ir atsparumui ligoms.
• Kalcis (Ca) ir magnis (Mg): Kalcis ir magnis yra antrinės maistinės medžiagos, reikalingos augalų augimui.
• Mikroelementai: Mikroelementai, tokie kaip geležis (Fe), manganas (Mn), cinkas (Zn), varis (Cu), molibdenas (Mo), boras (B) ir nikelis (Ni), paprastai pateikiami nedideliais kiekiais, pradedant nuo kelių ppm iki dešimčių ppm.

Derliaus nuėmimas hidroponiniu būdu

Kai salotos bus paruoštos derliaus nuėmimui, paruoškite žirkles arba genėjimo peiliuką, kurių pagalba nupjauname lapus, tačiau taip, kad liktu nepažeisti vidiniai lapai. Jie ir toliau augs teikdami derlių.

Jei laikysitės aukščiau pateikto derliaus nuėmimo būdo, nesunaikindami daržovių šerdies ir šaknų, jūsų salotos galės toliau augti.

Nuėmę salotų derlių, laikykite jas vėsioje, drėgnoje vietoje arba šaldytuve, tokiu būdu laikomos salotos ilgiau išliks šviežios.

Išėmus salotas iš hidroponinės sistemos pamerkite jų šaknis į vandenį ir laikykite ant virtuvės stalo, kad daržovės gautu pakankamai vandens ir dar kurį laiką turėtu sąlygas, tinkančias augimui. Taip šviežias salotas išlaikysite ilgesnį laiką.

Visgi salotas rekomenduojama vartoti tik nuskintas, taip visuomet galėsite mėgautis šviežiomis salotomis.

Hidroponinių salotų maistinė vertė

Hidroponinėse salotose gausu maistinių medžiagų. Jų lapuose gausu vitaminų, mineralų ir skaidulų. Salotos gali papildyti žmogaus organizmą reikalingais vitaminais K, C, A ir folio rūgštimi. Hidroponinėse salotose taip pat yra mineralų, tokių kaip kalis, geležis ir kalcis.

Dažniausios klaidos auginant salotas namuose

Salotų auginimas namuose yra puikus būdas užtikrinti šviežius ir sveikus ingredientus savo kasdieniam maistui. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas sodininkystės projektas, salotų auginimas gali būti iššūkis, ypač pradedantiesiems.

1. Per didelis trąšų kiekis
2. Nepakankamas laistymas
3. Netinkamas saulės šviesos kiekis
4. Per didelis vandens kiekis
5. Netinkama dirvožemio kokybė
6. Per tankus sodinimas
7. Kenkėjų ir ligos nepastebėjimas

Klaidų išvengimas:

1. Nors trąšos gali padėti augalams augti stipriau ir greičiau, per didelis jų kiekis gali pakenkti salotoms. Pertręštos salotos gali tapti kartaus skonio ir netgi sukelti lapų nudegimus.
2. Salotos mėgsta drėgną dirvožemį, tačiau per mažas laistymas gali sukelti lapų vystymąsi ir augalų nudžiūvimą. Svarbu užtikrinti, kad dirvožemis būtų nuolat drėgnas, bet ne permirkęs.
3. Salotos mėgsta dalinį pavėsį ir netoleruoja tiesioginių saulės spindulių ilgą laiką. Per daug saulės gali sukelti lapų dehidraciją ir nudegimus.
4. Nors salotos mėgsta drėgmę, per daug vandens gali sukelti šaknų puvimą ir kitus grybelinius susirgimus.
5. Salotų auginimas namuose reikalauja derlingo, gerai drenuojančio dirvožemio. Prastos kokybės dirvožemis gali sukelti prastą augalų augimą ir mažą derlių.
6. Per tankiai pasodintos salotos gali konkuruoti dėl šviesos, vandens ir maistinių medžiagų, todėl jos gali augti silpnesnės ir mažesnės.
7. Salotos yra jautrios įvairiems kenkėjams ir ligoms, tokiems kaip amarai, sraigės ir miltligė. Reguliariai tikrinkite savo augalus ir imkitės prevencinių priemonių, kad išvengtumėte šių problemų.

Vengiant šių dažniausių klaidų, galite užtikrinti, kad jūsų salotų auginimas namuose bus sėkmingas, o salotos bus šviežios, traškios ir skanios.

Naudingos salotų savybės

Salotos - lengvas, gaivus ir maistingas produktas, turintis daugybę naudingų savybių. Jos yra puikus vitaminų ir mineralų šaltinis.

Pavyzdžiui, 100 g romėninių salotų yra apie 174% rekomenduojamos vitamino K paros normos, kuris svarbus kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai, bei 148% vitamino A normos, reikalingos regėjimui ir odos būklei. Taip pat jose yra 38 mcg folio rūgšties (10% paros normos), būtinos ląstelių augimui ir imunitetui stiprinti.

Iš mineralų salotose randama 247 mg kalio, kuris palaiko normalią širdies veiklą, 35 mg kalcio, reikalingo kaulams, 0,86 mg geležies, svarbios kraujodarai, ir 13 mg magnio, kuris prisideda prie raumenų bei nervų sistemos veiklos.

Salotų skonis priklauso nuo rūšies - nuo švelnaus iki kartoko ar riešutų poskonio. Salotos puikiai tinka tiek kaip pagrindinis patiekalas, tiek kaip garnyras.

Salotų auginimo sąlygos

Salotos yra vienmečiai, šalčiui atsparūs augalai. Sėklos pradeda dygti esant 4-5°C temperatūrai, tačiau geriausios augimo sąlygos yra 10-20°C. Lapinės salotos geriausiai auga esant 15-20°C temperatūrai, o gūžinėms salotoms labiau tinka keliais laipsniais žemesnė temperatūra.

Salotos geriausiai auga esant vidutinei oro drėgmei ir reguliariam laistymui. Joms nepalankūs ilgi sausros periodai, nes trūkstant drėgmės lapai gali tapti kartūs, o per didelis karštis skatina ankstyvą žydėjimą. Tinkama ventiliacija ir pakankamas atstumas tarp augalų padeda sumažinti grybelinių ligų riziką.

Salotos mėgsta šviesą, tačiau per stiprus saulės spinduliavimas gali pakenkti lapų kokybei, todėl karštomis dienomis verta jas šiek tiek pridengti.

Salotos gerai auga lengvose, derlingose dirvose, kurios yra gerai drenuojamos. Dirva ruošiama rudenį, ją patręšiant mineralinėmis trąšomis - 40 g superfosfato ir 15 g kalio chlorido 1 kv. m arba 1-1,5 kibiro komposto 1 kv. m. Rūgštūs dirvožemiai turėtų būti kalkinami dolomitmilčiais arba kreida. Kadangi salotos linkusios kaupti nitratus, nerekomenduojama naudoti azotinių trąšų ar šviežio mėšlo.

Priešsėliai salotoms

Geriausi priešsėliai salotoms yra ankštinės daržovės, svogūnai, morkos, ridikėliai ir bulvės. Šie augalai padeda praturtinti dirvą ir mažina ligų bei kenkėjų plitimą.

Salotoms galima naudoti sideralinius augalus - tarp jų geriausi yra garstyčios, facelijos ir dobilai. Jie gerina dirvos struktūrą, praturtina ją organinėmis medžiagomis ir padeda sumažinti piktžolių plitimą. Prieš sėjant salotas, sideraliniai augalai užariami arba supjaustomi ir įterpiami į dirvą kaip natūrali trąša.

Salotų sėja

Salotų sėja pradedama ankstyvą pavasarį, paprastai šalpusniui pražydus. Norint nuolat turėti šviežių salotų, sėjama kas 10-15 dienų iki gegužės vidurio.

Salotos sėjamos negiliai į griovelius, paliekant tam tikrus atstumus tarp eilių: pjaunamosios lapinės salotos - eilutėmis kas 15 cm, skinamosios lapinės salotos - eilutėmis kas 25-30 cm.

Svarbu pasirinkti tinkamą sėjos vietą - salotos mėgsta saulėtą, bet ne per daug karštą vietą, todėl geriausia jas sėti ten, kur būtų dalinis pavėsis karštomis dienomis. Dirva turėtų būti lengva, gerai drenuojama ir turtinga organinėmis medžiagomis.

Salotų sėklos yra smulkios, todėl jos sėjamos negiliai - 0,5-1 cm gylyje. Pasėjus lengvai prispaudžiama dirva ir laistoma nestipria srove, kad nesuslūgtų paviršius. Daigai sudygsta per 5-10 dienų, priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės. Geriausia dygimo temperatūra - 12-18 °C.

Salotų retinimas atliekamas, kai daigai pasiekia 3-4 cm aukštį. Paliekami stipriausi augalai, kad turėtų pakankamai vietos vystytis. Salotos yra greitai augantis augalas, todėl derlių galima imti jau po 30-50 dienų nuo sėjos, priklausomai nuo veislės.

Salotų daiginimas

Salotų daiginimas leidžia anksčiau pradėti jų vegetaciją ir užtikrina geresnį derlių. Salotos sėklos sudygsta per 5-10 dienų, priklausomai nuo temperatūros. Optimaliausia daiginimo temperatūra yra 15-20 °C, tačiau jos gali dygti ir esant žemesnei temperatūrai - apie 5-10 °C, tik procesas truks ilgiau.

Daigams sudygus, svarbu užtikrinti pakankamai šviesos - bent 12-14 valandų per parą, kad jie neištįstų ir išliktų stiprūs.

Salotoms daiginti tinka lengva, puri, gerai drenuota žemė, geriausia durpių substratas su šiek tiek smėlio ar perlito. Sėklos gali būti sėjamos į daigyklas arba atskirus indelius, kad persodinant nesužeistų šaknų. Į lauką salotų daigus geriausia sodinti, kai praeina stiprių šalnų pavojus - dažniausiai tai būna balandžio-gegužės mėnesiais, priklausomai nuo klimato.

Gužinės salotos sodinamos 30-40 cm tarpais, kad galėtų suformuoti dideles galvas, o lapinės gali būti tankiau - 15-25 cm atstumu tarp augalų.

Salotų priežiūra

Salotų priežiūra gana paprasta, tačiau norint užauginti sveikus ir vešlius lapus, reikia tinkamai pasirūpinti ravėjimu, laistymu ir tręšimu.

Lengviausia ravėti, kai aiškiai matosi eilė - tuomet nesunku atskirti salotų daigus nuo piktžolių. Kad eiles būtų lengviau atpažinti, sėjant galima įmaišyti ridikėlių - jie sudygsta greičiau ir parodo eilės vietą. Tokiu būdu tarpueilius galima kelis kartus praeiti kauptuku, nukapojant tik prasikalusių piktžolių šaknis. Tai sumažina rankinio ravėjimo poreikį, nes liks tik išravėti tarpus tarp pačių salotų ir tuo pačiu praretinti daigus.

Laistyti reikėtų reguliariai, ypač sausringais laikotarpiais, nes drėgmės trūkumas gali paskatinti lapų kartumą ar ankstyvą žydėjimą. Optimalu laistyti ryte arba vakare, kad vanduo spėtų įsigerti į dirvą.

Tręšimas taip pat svarbus - pradiniame augimo etape tinka azoto trąšos, skatinančios lapų formavimąsi, o vėliau galima naudoti kompleksines trąšas su kaliu ir fosforu, stiprinančiais augalą.

Ligos ir kenkėjai

Salotos yra populiarus lapinis augalas, tačiau jų auginimą dažnai apsunkina įvairios ligos ir kenkėjai.

• Pilkasis puvinys (Botrytis cinerea) yra viena dažniausių salotų ligų. Ligos požymiai pasireiškia pilkšvu pelėsiu ant lapų ir kotų, taip pat rudomis puvinio dėmėmis. Norint išvengti šios ligos, būtina vengti per didelės drėgmės ir tankiai susodintų augalų, taip pat užtikrinti gerą vėdinimą šiltnamiuose.
• Bakterinis lapų puvinys (Xanthomonas campestris) pasireiškia tamsiomis, vandeningomis dėmėmis, kurios vėliau išdžiūva.
• Miltligė (Erysiphe cichoracearum) yra dar viena dažnai pasitaikanti problema, kurios požymis - baltas miltuotas sluoksnis ant lapų.
• Šaknų puvinys (Pythium spp.) gali sukelti augalų skurdimą, šaknų parudavimą ir puvimą.
• Amarai (Aphididae) sukelia lapų susisukimą, augalo silpnėjimą ir lipnių išskyrų atsiradimą.
• Tripsai (Thripidae) sukelia lapų dėmėtumą, deformaciją ir lėtą augimą.
• Sraigės ir šliužai dažnai nugraužia lapus ir palieka gleivėtas pėdsakų linijas.
• Kapsukės (Delia radicum) pažeidžia šaknis ir sukelia augalų vystimą.

Derliaus nuėmimas

Salotų derliaus nuėmimas priklauso nuo jų rūšies ir augimo trukmės. Lapinės salotos gali būti skinamos dalimis - nupjaunant išorinius lapus ir paliekant augalą toliau augti arba nupjaunant visą kerą prie pagrindo. Gužinės salotos skinamos tik tada, kai susiformuoja tvirta, tanki galva. Priklausomai nuo veislės, tai gali užtrukti 50-75 dienas. Geriausia jas pjauti ryte, kai lapai yra traškiausi. Svarbu salotų neperlaikyti lauke, nes jos greitai vysta ir gali sukartėti. Surinkus derlių, lapus rekomenduojama nedelsiant atvėsinti - nuplauti šaltu vandeniu ir laikyti šaldytuve, kur jos išsilaiko šviežios iki 7-10 dienų.

---