Šylantys orai primena, kad artėjantis vasaros švenčių ir kelionių sezonas gali padovanoti ne vien malonias akimirkas - netinkamai laikomi maisto produktai gali sukelti sveikatos sutrikimų. Neseniai pasklido žinia, kuria pasidalino ir „Maisto bankas“ bei persakė dauguma žiniasklaidos, kad pusė pasaulyje pagaminamo maisto yra išmetama.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet dėl maisto produktų sulaukia apie tūkstančio pranešimų, iš kurių pasitvirtina tik apie trečdalis. Daugiausiai vartotojai skundžiasi maisto produktų kokybe - pakitusiu produkto kvapu, skoniu ar konsistencija - taip pat tinkamumu vartoti ar pasibaigusiu galiojimo laiku, galimais ženklinimo pažeidimais.

Kaip gi ten yra su ta galiojimo data iš tikrųjų? Štai va „Lietuvos vartotojų institutas“, kuris netgi labai naudingą ir priverčiantį susimąstyti filmuką šia tema sukūrė, sako, kad dauguma žmonių neskiria formuluočių „geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“ Tik antrasis ženklinimas reiškia, kad jame nurodytai datai praėjus maisto produktas jau nebetinkamas vartoti. Todėl kartais išmetamas dar tinkamas suvartoti maistas.

Pasak VMVT Maisto skyriaus l. e. p. vedėjos Indrės Stoškuvienės, vartotojai turi teisę įsigyti tinkamos kokybės, saugius maisto produktus, taip pat gauti teisingą ir visapusišką informaciją apie juos valstybine kalba. Itin svarbus nurodytas tinkamumo vartoti terminas, dar vadinamas produkto galiojimo laiku.

„Kiekvienas maisto produktas turi savo mikrobiologinį, cheminį, funkcinį ir juslinį tinkamumo vartoti terminą, kuris nurodo, kiek maisto produktas išliks saugus jį laikant nurodytomis sąlygomis. Būtent produktų galiojimo datos žymėjimas ant maisto pakuočių nurodo orientyrą, kaip ilgai laikyti maistą, kol jo kokybė pradeda kisti ar maistas tampa nesaugus valgyti. Svarbi tinkama temperatūra“, - sako ji.

Produktų galiojimo datos žymėjimas ant maisto pakuočių nurodo, kaip ilgai galima išlaikyti maistą saugų ir kokybišką. Už šios datos nustatymą yra atsakingas gamintojas.

Terminu „Tinka vartoti iki“ yra ženklinami maisto produktai, kurie mikrobiologiniu požiūriu greitai gendantys, jiems nustatytos specialios temperatūrinio laikymo sąlygos. Nurodoma data turi būti rašoma taip: diena, mėnuo ir metai. Nurodyta diena yra priskiriama galiojimo terminui imtinai. Tai reiškia, jei produkto tinkamumo vartoti terminas nurodytas pvz.: 17 02 2023, 17 dieną produktas vis dar tinkamas vartoti.

Terminas „Geriausias iki“ yra siejamas su maisto kokybe - maistas išliks saugus valgyti ir po nurodytos datos, tačiau gali būti nebe toks kokybiškas. Pavyzdžiui, jo skonis, kvapas ar tekstūra gali būti nebe tokie geri. Taip ženklinami negreitai gendantys produktai tokie kaip arbata, sausainiai, kruopos ir pan.

Sviesto Tinkamumo Vartoti Terminai

Sviestas - daugelio kasdien naudojamas produktas. Prekybos vietose jis parduodamas šaldytuvuose, tačiau grįžę namo vartotojai pasidalija į dvi stovyklas: vieni sviestą laiko šaltoje vietoje, o kiti kambario temperatūroje. Prekyboje yra įvairaus riebumo sviesto.

Įprastai gamintojai nurodo jį laikyti temperatūroje nuo 0°C iki 6°C. Galiojimo laikas priklauso nuo gamybos proceso, riebumo ir pakavimo medžiagos. Todėl sviestas geriausiai išsilaiko savo pakuotėje ir šaldytuve ar šaltoje patalpoje.

Pienas, grietinė ir sviestas nėra tokie labai jautrūs kaip žuvis ar mėsa. Ir priklauso nuo kiekio, kurį suvartosite - jei paragavę sviesto, sūrio, jogurto ar varškės nepajusite apkartusio skonio, greičiausiai produktas yra saugus vartoti ir tinkamo skonio. Bet turite žinoti, kad pieno produktas gali būti sugedęs ir, pavyzdžiui, paskutinę galiojimo dieną, jei jis buvo netinkamai transportuotas, nebuvo laikomasi būtinųjų laikymo sąlygų. Abejones keliančius produktus geriau termiškai apdoroti, nes juose gali būti mikroorganizmų.

Kaip Atpažinti Tikrą Sviestą?

Galime pasikliauti reklama ir tuo, ką mums sako sviesto prekeiviai arba gamintojai, tačiau žinios ir atsarga gėdos nedaro. Norėdami įsitikinti, kad įsigijote sviestą, o ne riebalų mišinį, ištirpinkite gabalėlį produkto šilto vandens stiklinėje. Tokį tyrimą galima padaryti ir su šilta degtine.

Eksperimentas arba kaip atpažinti, ką iš tikrųjų nusipirkote:

• 82 % riebumo sviestas: Stiklinėje ištirpdžius tikrą sviestą, riebalai susikaups vandens paviršiuje, o pats vanduo liks gana skaidrus.
• 69 % riebumo tepus riebalų mišinys: Stiklinėje ištirpdžius riebalų mišinį, joje esantis vanduo susidrums.
• Ghi sviestas: Stiklinėje ištirpdžius Ghi sviestą, gaunamas pats skaidriausias mišinys. To priežastis - beveik 100 % Ghi sudaro riebalai, kurie yra netirpūs vandenyje, todėl jie susikaupia vandens paviršiuje.

Kokybiško Sviesto Požymiai

• Pardavimo vieta: Sviestas neturi būti laikomas šviesoje, todėl geriau rinktis sandariai įpakuotą. Tokiu būdu produktas apsaugomas nuo oksidacijos, kuri gali suteikti sviestui kartumo. Toks sviestas jau netinkamas maistui.
• Tinkamumo vartoti terminas: Jei vartojimo terminas yra pasibaigęs - sviestas jau nėra kokybiškas.
• Išvaizda: Jei sviesto spalva išorėje ir viduje yra vienoda, tai - šviežias produktas. Jei išorėje spalva tamsesnė nei viduje - įvykęs oksidacijos procesas. Vadinasi, sviestas jau nėra kokybiškas. Kiti nekokybiško sviesto rodikliai: išsiskyrusi drėgmė, sviestas yra sluoksniuotas, dryžuotas, margas, dėmėtas, grūdėtas, su pašalinėmis priemaišomis, supelijęs ir kt. Kokybiškas sviestas turėtų būti geltonos arba šviesiai geltonos spalvos.
• Skonis ir aromatas: Šviežumo indikatoriai - švelnus saldumas ir turtingas aromatas be pašalinių kvapų. Pasenusio sviesto indikatoriai: šalutinis pelėsio, pašarų, chemikalų ar mielių prieskonis, rūgštus, kartus, aliejaus ar lajaus skonis.
• Konsistencija: Geras požymis - tepumas tik ką išėmus iš šaldytuvo, blogas - kietas, minkštas, tąsus, trapus, panašus į tešlą ir pan.

Patarimas

Sviestą laikykite įvyniotą popieriuje, folijoje arba laikykite uždarame inde, kad nebūtų kontakto su šviesa.

Lydytas Sviestas (Ghee)

G. Čereška nurodo: „Jeigu ant pakuotės randame tik žodį - „sviestas“ (su nurodytu riebalų kiekiu procentais), vadinasi nurodomas pieno riebalų kiekis. Kuo šis procentas didesnis, tuo sviestas „tikresnis“, tuo jame mažiau drėgmės. Lydytas sviestas yra produktas, kuriame yra daugiau kaip 85 proc. pieno riebalų. Šiuo terminu taip pat gali būti vadinami panašūs produktai, iš kurių pašalinta drėgmė - dehidratuotas sviestas, bevandenis sviestas ir pan. Prekyboje pasitaiko ir sūdyto sviesto.

Lydytas sviestas (ghee) nėra šių laikų išradimas, šis produktas yra žinomas visame pasaulyje. Nuo senų laikų lietuviai gamino lydytą sviestą tam, kad ilgiau jį išlaikytų ir galima būtų naudoti vietoje taukų kasdienei maisto gamybai. Maistas, gaminamas su lydytu sviestu, įgauna puikų skonį ir kvapą, taip pat jį galima kaitinti iki 250 laipsnių temperatūros. Įprastu sviestu (82 proc.) geriau pagardinti košę ar užsitepti ant duonos, nes jis malonesnio skonio, lengvai tepasi, o termiškai apdorojant labai aukštoje temperatūroje (pavyzdžiui, kepant kiaušinį keptuvėje) - dega.

Lydytas sviestas yra ilgiau galiojantis ir tinkamas termiškai apdoroti maistą aukštesnėse temperatūrose, t. y. galima kepti su lydytu sviestu, nes nesusidaro kancerogeninių medžiagų. Lydytas sviestas gali tikti tiems, kurie yra alergiški pieno baltymams, netoleruoja pieno cukraus laktozės.

Kaip Pasigaminti Lydytą Sviestą (Ghee) Namuose?

Jums reikės:

• 2 kg sviesto - gausite 1,5 kg lydyto sviesto (rinkitės kokybišką sviestą 82 proc. ar didesnio riebumo, rekomenduojamas saldžios grietinėlės sviestas);
• storasienio puodo (paprastame ploname puode gali prisvilti), šaukšto;
• marlės;
• stiklainio ar uždaro indo sviestui laikyti.

Gaminimas:

1. Sudėkite sviestą į storasienį puodą ir vis pamaišydami kaitinkite silpnoje kaitroje 10 min., kol ištirps. Užvirinkite sviestą ir vėl sumažinkite kaitrą, užvirusio sviesto paviršiuje atsiradusių baltų putų nugraibyti nereikia. Putų nugraibymas nesutrumpina sviesto virimo laiko, šiek tiek pavirus ir išsproginėjus oro/vandens burbuliukams jo išnyksta. Jei virimo metu graibome putas, jose lieka šiek tiek baltymų, riebalų ir kitų priemaišų. Rekomendacija: negraibyti putų dėl didesnės išeigos, jei norite nepervirti, laiku pastebėti iškritusias nuosėdas, vėliau taip pat patogiau nugrėbti.
2. Virkite apie 15 min. Virimo laikas priklauso nuo paimto sviesto kiekio, puodo dydžio, temperatūros. Ghee pagaminimo požymiai: iškrito rudos nuosėdos ant puodo dugno, putų labai sumažėjo, jų spalva tapo lengvai rusva.
3. Kai ghee spalva tampa šviesiai gintarine, įpilkite šaukštelį vandens (atsargiai), kad putos išsisklaidytų, dar truputį pavirkite. Tuomet galite įmerkti popieriaus lapą ir uždegti. Jei dega, lydytas sviestas pagamintas (vanduo išgaravo), bet jei popierius „sproginėja“, neužsidega, vadinasi, vanduo iki galo neišgaravęs. Nosį turėtų kutenti malonus riešutų aromatas.
4. Atvėsinkite iki 50 laipsnių temperatūros ir išpilstykite į švarius stiklinius indus. Ghee pilamas per marlės audinį į švarų stiklainį, kad nepatektų nuosėdų (marlėje susirenka vaikiško kumščio dydžio nuosėdų gabalėlis).
5. Lydytas sviestas sustingsta kambario temperatūroje per 12 val. Spalva - gelsva. Laikykite 0-6 0C temperatūroje.

Lydytas sviestas, pagal teisinę bazę tinkamas vartoti 3 mėnesius nuo pagaminimo, ant pagaminto ghee pakuotės parduotuvėje taip pat rašoma „galioja 3 mėnesius“. Visgi praktiškai iki metų lydytą sviestą galima išlaikyti laikant kambario temperatūroje, tačiau būtina neužteršti - imti iš indo tik su švariu įrankiu. Galima laikyti šaldytuve, tačiau jo konsistencija bus kietesnė.

Jei sviestas ataušęs tampa tamsus, pilkas, rudas ar net juodas, sviestą perkaitinote, susidarė kenksmingos medžiagos ir tokio maistui nenaudokite. Net ir puodą su sviestu nukėlus nuo viryklės, jis verda toliau, todėl jį reikia atvėsinti kuo greičiau, pavyzdžiui, įstatyti į kriauklę su šaltu vandeniu.

---