Švelnumas - tai jausmas, emocija, kuri apibūdinama kaip jautrumas, meilė, rūpestingumas ir atjauta. Tai gebėjimas suprasti ir reaguoti į kito žmogaus poreikius, būti švelniam ir rūpestingam. Švelnumas yra svarbus tarpusavio santykiuose, nes jis padeda kurti stiprius ir artimus ryšius. Tai dvasinės kultūros išraiška, parodanti pagarbą kitam žmogui.
Švelnùmas - nor akin kišk. Švelnùmas - nor ronon dėk. Švelnumas - nors į ausį kišk. Gulbė Dunojaus kraštuose - švelnumo ir ištikimybės simbolis. Švelnumas nugali viską, bet pats yra nenugalimas.
Švelnumo Apraiškos
Švelnumas gali pasireikšti įvairiais būdais, tiek žodžiais, tiek veiksmais. Tai gali būti šiltas apkabinimas, rūpestingas klausimas, atidus išklausymas, supratingas žvilgsnis ar tiesiog buvimas šalia, kai žmogui to reikia.
- Balso švelnùmas.
- Melodijos švelnumas.
- Mergaitės švelnùmas.
- Jausmo švelnùmas.
Ramiu švelnumu dvelkia ankstyvas pavasario rytmetys. Toks neregėtas oro švelnumas, tarsi glostantis, myluojantis! Širdį jai užliejo švelnumas, viską jam atleido.
Švelnumo Svarba Santykiuose
Nors tuokiantis viliamasi, jog patirsime tikrą artimo žmogaus švelnumą, kuris lydės mus visą gyvenimą, dažnai pasirodo, jog realybė visai kitokia. Kodėl? Jį reikia ugdyti Pasaulio psichologai sako, jog žmonės net nesuvokia, kiek daug jie praranda, neugdydami šio bruožo. Tokią nuomonę jie paremia tyrimais. Deja, ne kiekvienoje šeimoje augantys vaikai turi sąlygas puoselėti tokį jausmą. O žmogus, kuris pats to nepatyrė šeimoje nuo vaikystės, suaugęs ir pats negalės jo duoti savo artimiesiems.
Stebint tokių šeimų gyvenimą, dažnai kyla klausimas: ar tų pačių komanduotojų širdys nepasiilgsta švelnumo, užuojautos? Ar toks troškimas nerusena po tuo grubumo kiautu? Ypač sunkią valandą. Tikriausiai, jei tokie žmonės išdrįstų atvirai prisipažinti, dažnas pasakytų: „Taip, rusena, tačiau mano tėvų šeimoje bet koks švelnumas, sentimentalumas buvo laikomi nereikalingais, tik gadinančiais vaikus, trukdančiais ugdyti juose drausmingumą, tvirtą charakterį“.
Svarbu prisiminti, kad švelnumas nėra silpnumo ženklas. Tai stiprybė, leidžianti mums būti atviriems, pažeidžiamiems ir tikriems su kitais žmonėmis. Švelnumas padeda kurti pasitikėjimą, supratimą ir palaikymą santykiuose.
Švelnumas ir Dvasinė Kultūra
T R O D O, kad dvasinė žmogaus kultūra yra labiausiai kasdieniniame gyvenime pastebima, taktiškai ar netaktiškai jam elgiantis. Taktingas žmogus visada ir visur yra saikingas bei atsargus, kai susiduria su kitais žmonėmis. Jis žino, kaip nekartą žmonių širdis yra trapi ir lengvai pažeidžiama. Štai dėl ko jis stengiasi išlaikyti pusiausvyrą ir ramybę, kai susiduria su kitų pikta valia, nesupratimu, nekantrumu ir nervingumu. Jis moka skirti žmogų nuo jo pasaulėžiūros ir jo politinių pažiūrų. Moka skirti žmogų nuo jo išsiauklėjimo, sąmoningą melą nuo nesąmoningo apsigavimo ar jame įstrigusių prietarų.
Taktingas žmogus skaitosi su faktu, kad kiti egzistuoja, kad jie yra skirtingi nuo jo, kad reikia juos suprasti ir pagal tai su jais elgtis. Jis moka prisiderinti prie visų žmonių, neatsižadėdamas savo nusistatymų ir įsitikinimų, moka prisiderinti prie skirtingos jų padėties, išsiauklėjimo ir nuotaikos, darniai su jais bendraujamas.
Taktingas žmogus, kad ir pripuolamai pamatęs tai, ko artimas nenori, kad jo gyvenime būtų pastebėta, neparodo, kad matė. Panašiai jis "neišgirsta" tai, kas artimui būtų skaudu, jei žinotų, kad tai yra išgirsta. Jis "nemato" ir nestebi kito invalidumo, nes anam ir be kitų stebėjimo pakankamai skaudu, kad jis yra sužalotas. Jis negalės sakyti nelaimingam apie savo laimę, džiaugsmus ir pasisekimus, nes nujaus, kad anam asmeniui tada gyvenimas atrodytų dar juodesnis. Tad nėra dienos, įvykio ar asmens, su kuriais susiduriame, kad neturėtume progos parodyti širdies švelnumo.
Netaktingas yra toks elgesys ar žodis, kuris, nesiderindamas su reikalaujamu saikingumu, atsargumu ir švelnumu, užgauna artimą. Tai atbukusios širdies ir nejautrumo padarinys. Netakto šaltinis - tai egoizmas, kurs į viską žiūri iš savo matymo ir patogumų taško, kurs neįsigilina į kitų padėtį ir neįsižiūri į jų reakcijas, į savo elgesį ir žodžius. Kovoti prieš netakto pasireiškimus mus ragina ir artimo meilė, nes mūsų netaktai užgauna artimo širdį, ją randais paženklindami, jie stingdo jo veido šypseną, ją grimasomis paversdami ir jų veido giedrą liūdesio debesimis pridengdami.
Švelnumas ir Meilė
Švelnumas yra neatsiejamas nuo meilės. Tai viena iš meilės išraiškų, parodanti mūsų rūpestį ir atsidavimą kitam žmogui. Meilė niekada nesibaigia. Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Meilėje nėra baimės, nes tobula meilė išveja baimę.
Kai eini su trūkumu, patiri dar daugiau trūkumo... kai daliniesi iš pilnatvės, patiri dar daugiau pilnatvės.
Pateikiame keletą Biblijos citatų, pabrėžiančių meilės ir švelnumo svarbą:
- Jėzus tarė: “Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro”.
- Bet mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami.
- Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu duos jums į užantį.