Šį kartą palieku jus su gabalėliu kakavinio pyrago. Receptas išbandytas daugybę kartų, ir nuo paties pirmojo, tapęs vienas mėgiamiausių. Tiesą pasakius šį pyragą kepu dažnai ir tais atvejais, kai ir svečius norisi palepinti, o laiko pritrūkta verstis per galvą su įmantriais saldumynais. Dar nė kart nenuvylė: purus ir minkštas, kiek sausesnis ir nepaprastai kvapnus.
Ingredientai
- 100 g miltų
- 100 g sviesto + kepimo formai ištepti
- 100 g cukraus
- 50 g kakavos
- 100 g lazdyno riešutų
- 2 kiaušiniai
- 1 šaukštelis kepimo miltelių
- 1/2 šaukštelio vanilino
- 1 stikliukas romo
- 2 šaukštai pieno
Pyrago paruošimas
- Elektriniu plakikliu išsukite kambario temperatūros sviestą su cukrumi iki purios ir šviesios masės.
- Įmuškite po vieną kiaušinius nuolatos plakdami.
- Persijokite miltus kartu su kepimo milteliais ir kakava.
- Sumažinkite elektrinio plakiklio greitį ir įmaišykite persijotus miltus bei vaniliną į sviesto mišinį. Išsukite iki kol gausite vientisą masę.
- Supilkite romą ir porą šaukštų pieno.
- Suberkite skaldytus lazdynų riešutus ir gerai išmaišykite.
- Ištepkite sviestu 22 cm skersmens kepimo formą, sukrėkite masę ir išlyginkite paviršių mentelės pagalba.
- Kepkite 180° įkaitintoje orkaitėje apie 30 min.
Paruošimo laikas: 40 min.
Porcijos: 8
Patarimai ir pastebėjimai
Cukiniju metas, receptas kaip tik laiku- pagalvojau as siandien:) Sumazinau cukru iki 75 gr, alieju iki 45 gr. Visa kita kaip autore liepe:) Likus 20 min iki kepimo pabaigos man pasirode, kad pyragas atrodo per daug iskepes. Virsus pasidenge pluta, net skilo per viduri, graziai „pasipute”, todel sumazinau tempertura iki 190C. Rezultatas labai geras! Subalansuotai saldus, dregnas, net toks sveikuoliskas sakyciau. truputi cukinijos, truputi riesutai ant dantu spragsi, kakava viska sujungia, net prie pusryciu kavos tinka. Suvalgiau dvi riekeles.
Kažkada tai buvo mano šeimos mėgstamiausias pyragas ir vienas iš mano pirmųjų, kuris daugiau nei dešimtmetį karaliavo ant vaišių stalo. Prisimenu, kai neturėdama patirties, keletą jų sugadinau - nesuprasdavau, kodėl jie vis sukrenta. Tačiau, kai pradedi kepti bent kartą į savaitę ir ne vieną ir tą patį, supranti, ką ir kaip reikia daryti, kad taip nenutiktų. Pirma - minkštus pyragus reikia kepti žemesnėje temperatūroje. Antra - miltų kiekį reikėtų susireguliuoti pačiam, o ne aklai sekti receptą. Be to, daug kas priklauso nuo miltų, grietinės, cukraus kokybės. Trečia - neturi būti jokios skubos, reikia viską gerai apgalvoti, o tik po to imtis veiksmų.
Lengviausiai pagaminamas varškės pyragas! Tikrai. Jei turite virtuvinį kombainą, tiesiog nebus ką veikti. Paruošti jį kepimui užtrunku apie 15 min. Tada jau orkaitė ir kantrybė turi atlikti likusią darbo dalį. O pats pyragas primena cheesecake (sūrio tortą), tik jį vadinčiau lietuviškąja versija. Čia vietoje tepamojo riebaus sūrio, kurį naudojame klasikiniuose cheesecake receptuose (pvz.: Philadelphia), naudoju lietuvišką 9% riebumo varškę. Nesuskaičiuočiau, kiek kartų esi jį kepusi. Taigi gaminimo eiga yra paprasčiausia pasaulyje: pirmiausia kombaine sumalu visus pagrindo ingredientus. O tada, net neišplovusi kombaino indo, malu kremo ingredientus. Viską susluoksniuoju kepimo inde ir kepu.
Varškės pyrago ingredientai
- Pagrindui:
- 250 g kvietinių miltų
- 50 g kakavos
- 50 g cukraus
- 1 šaukštelis druskos (nubrauktu kaupu)
- 1 šaukštelis vanilinio cukraus
- 180 g šalto sviesto
- Įdarui:
- 750 g 9% rieb.
- 2 v.š.
- 6 v.š.
- 1 a.š.
- 2 v.š.
- 1 a.š.
- 3 v.š.
- 1 v.š.
Varškės pyrago gaminimo eiga
- Įjungiu orkaitę, kad įkaistų iki 170 laipsnių (be vėjelio). Pasiruošiu kepimo formą: naudoju apvalią atsegamą 22 cm skersmens torto formą ARBA kvadratinę stiklinę kepimo formą, maždaug 25×20 cm. Jei naudoju atsegamą torto formą, jos dugną iškloju kepimo popieriumi, o kraštus ištepu sviestu. Stiklinei formai kepimo popieriaus nenaudoju, tiesiog ištepu sviestu.
- Į maisto kombaino indą su peiliu apačioje sudedu visus pagrindo ingredientus. Malu: pirmiausia kelissyk kombainą jungiu pulsuodama, t.y. įjungiu sekundei ir išjungiu, vėl įjungiu ir išjungiu… Vėliau įjungiu malimą, kol masė tampa šlapio smėlio konsistencijos. Nelaukiu, kol ji sušoks į stambius grumstus. Masę atidedu į atskirą dubenį, kad atlaisvinčiau kombaino indą.
- Dabar į kombaino indą su peiliu apačioje (net neišplovusi jo), sudedu visus kremo ingredientus. Sumalu juos iki vientiso šilkinio kremo.
- Į kepimo formą suberiu du trečdalius pagrindo masės. Ranka ar mentele išlyginu paviršių. Tuomet supilu visą kremą ir vėl išlyginu mentele. Galiausiai ant viršaus suberiu likusią pagrindo masę ir išlyginu ją.
- Pyragą dedu į jau įkaitusią 170 laipsnių orkaitę be vėjelio. Kepu valandą. Pasibaigus kepimo laikui išjungiu orkaitės kaitrą, bet pyragą palieku neatidarytoje orkaitėje dar valandą.
- Vėliau pyragą ataušinu išėmusi iš orkaitės iki kambario temperatūros ir perkeliu į šaldytuvą.
Į grietinę sudedame acto rūgštimi nugesintą sodą, supilame į anksčiau paruoštą masę. Gerai išmaišome elektriniu maišytuvu.
Kakavos istorija
Turinas, Pjemonto regiono sostinė, ir anot daugelio istorikų - taip pat ir šokolado. Pasidomėjus kaip kakava atkeliavo ir įgavo tokią reikšmingą vietą būtent čia, paaiškėjo, kad ispanai konkistadorai pargabeno šį saldųjį dievų gėrimą, kuris greitai paplito visuose karališkuosiuose rūmuose. Tačiau šokoladą, kokį valgome dabar, pasirodo, būtent Turine, “išrado” iš Pjemonte regiono kilęs p. Caffarel.
Nuo jo sukurto pirmojo šokoladinių saldainių recepto atsirado ir kiti variantai, kaip ir pats žymiausias šiose apylinkėse, lazdyno riešutų kremo saldainiai, vadinami Gianduia. Užuot šveicarai, atvykę išmokti technikos pas patį jo kūrėją, vėliau pirmieji pradėjo gaminti pienišką šokoladą.
Lazdynų riešutai čia užima svarbią vietą, mat pagal senas tradicijas netoliese Turino, Albos miesto apylinkėse tarp kalvų yra iki šiol auginami ir vertinami.
O jei lankysitės Turine, nepraleiskite progos paragauti patentuoto šokolado ir kavos gėrimo su grietinėlės puta - Bicerin.
