Nors vegetarų, veganų bei pesketarų gretos kiekvienais metais auga, daugelis mitybos specialistų pripažįsta, kad mėsa yra žmogaus organzimui itin naudingas produktas ir ją valgyti verta dėl įvairių priežasčių. Visgi, nesunku pastebėti, kad mėsos rūšys yra labai įvairios, tad dauguma žmonių susimąsto: o kokią mėsą valgyti yra sveikiausia? Ar žinote kokia mėsa pati sveikiausia, kuri turi mažiausiai teigiamų savybių, o kuri gal visai netinkama kai kurių žmonių racionui. Triušiena, antiena, paukštiena, jautiena, kuo jos skiriasi?
Sveikiausios mėsos rūšys
Šių trijų rūšių mėsos tikrai turėtų būti įtrauktos į jūsų valgiaraštį ir jų turėtumėte įtraukti bent kartą per savaitę. Dėmesį verta atkreipti į tai, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl vertėtų rinktis būtent šių rūšių mėsas, yra ta, kad jos - labai liesos. Dar keli itin vertingi pasirinkimai, kurie irgi turėtų būt įtraukti į jūsų mitybos racioną, yra vištiena bei kalakutiena. Belieka tik pridurti, kad būtent šie produktai puikiai tinka tuo atveju, jei norite numesti svorio ar turite sveikatos problemų.
Taigi, kaip matyti, jei mėgstate mėsą ir jus domina tik sveiki pasirinkimai, tikrai turite iš ko pasirinkti. Būtinai įtraukite triušieną, veršieną, nutrijų mėsą, kalakutieną bei vištieną į savo racioną ir mėgaukitės nauda savo sveikatai. Na, o pabaigai belieka tik pridurti, kad, jei norite ypač sveiko pasirinkimo, tai reikėtų rinktis ekologišką mėsą.
Triušiena
Triušieną dažnai renkasi tie, kuriems reikia laikytis dietos. Ją organizmas gerai virškina ir, svarbiausia, ji nesukelia žarnyno diskomforto. Ypač tinka vaikams, krūtimi maitinančioms mamoms, pagyvenusiems žmonėms, bei tiems, kurie nori išvengti viršsvorio. Šioje mėsoje yra daugiau baltymų nei kiaulienoje, avienoje ir net jautienoje, tačiau ji turi labai mažai riebalų ir joje beveik nėra cholesterolio. Triušienoje gausu vitaminų ir mineralų, ypač fosforo ir kalcio druskų, ir beveik du kartus daugiau vitamino PP negu jautienoje.
Kalakutiena
Kalakutienoje gausu vitaminų ir mineralų. Įdomu tai, jog kalakutai - labai išrankūs maistui paukščiai, jie nelesa sugedusio ar nepažįstamo maisto, todėl jų mėsa yra švari ir sveika. Kalakutienoje gausu baltymų, aminorūgščių, B grupės ir PP vitaminų, cinko, geležies, fosforo ir magnio mikroelementų. Šioje mėsoje yra mažai riebalų ir cholesterolio. Ji lengvai virškinama, labai tinka žmonėms, kurie turi virškinimo sutrikimų.
Vištiena
Vištienoje yra daug baltymų ir fosforo. Be to, iš vištienos ir kalakutienos galite paruošti labai daug puikių patiekalų - troškinių, sriubų, kepsinių, maltinukų, įdaro lietiniams, pyragėliams ir t.t.
Veršiena
Tai dar viena dietinės mėsos rūšis, turinti daug baltymų ir mažai riebalų. Joje gausu fosforo, magnio, kalio, seleno, cinko, B grupės vitaminų, vitamino D ir geležies. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.
Aviena
Avienoje gausu fluoro, kuris saugo dantis nuo ėduonies, o šios mėsos riebaluose yra mažai cholesterolio, todėl ji neužkemša kraujagyslių. Aviena naudinga norint išvengti diabeto, nes ji puikiai stimuliuoja kasos darbą. Šioje mėsoje gausu kalio, magnio, jodo, geležies, B grupės vitaminų, o taip pat - karotino, fosforo, geležies, vario, seleno ir cinko. Naudingiausia valgyti avienos šonkaulius ir nugarinę.
Jautiena
Tai kone populiariausia mėsa pasaulyje, joje gausu naudingų medžiagų. Jautienoje daug aminorūgščių, ji teigiamai veikia žarnyną ir virškinimo traktą. Šioje mėsoje gausu geležies, cinko, B grupės vitaminų, E, PP ir kitų organizmui naudingų medžiagų. Mėsos ekspertai „Baltic Foods“ pataria jautieną valgyti žmonės, kurie dirba sunkų fizinį darbą ar užsiima sportu. Riebalų šioje mėsoje netgi mažiau ne vištienoje: 100 g jautienos yra 218 kcal.
Antiena
Antienoje yra didelis kiekis vitamino D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį, gerina imunitetą bei stiprina raumenis ir kaulus. Mėsoje yra vitamino E, B grupės vitaminų, taip pat kalio, seleno, cinko, kalcio. Ši mėsa naudingiausia dėl Omega 3 riebalų rūgščių gausos, bet ji yra gana kaloringa.
Mėsos pasirinkimas vaikams
Atsakymą į klausimą, kokia mėsa yra saugiausia vaikams, jau seniai pateikė mitybos specialistai. Jie pataria vaikams duoti triušieną, vištieną ir kalakutieną. Triušienoje ir kalakutienoje beveik nėra cholesterolio.
Tinkama ir stirniena, elniena, nutrijos mėsa, tačiau mažai kas turi galimybių ją įsigyti. Vėliau galima įvesti neriebios jautienos ar kiaulienos išpjovą, naminių paukščių mėsą, tačiau kaip pagrindinis pasirinkimas iki trijų metų vis dėl to turėtų išlikti triušiena, veršiena ir kalakutiena.
Jei kūdikiui trūksta geležies (per mažas feritinų kiekis) tuomet vis dėl to rinkčiausi jautieną su didžiausiu kiekiu geležies ir pertrinčiau ja mėsmale du kartus, kad mažyliui būtų švelnesnis skonis. Jei trūksta geležies atsargų valgydami paukštieną rinkitės šlaunelių mėsą.
Mėsos įvedimas į kūdikio racioną
Pasak specialistų, mėsą reikėtų pradėti duoti nuo šešių mėnesių, jeigu vaikas yra maitinamas mišinukais ir jau yra ragavęs daržovių. Jei mažylis žindomas, šis laikas gali būti nukeltas keliais mėnesiais vėliau, tačiau irgi jau po daržovių ir kruopų įvedimo. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas mažylis auga ir vystosi individualiai, todėl laikas, kada vaiko valgiaraštyje turi atsirasti mėsa, tėra rekomenduojamas.
Pirmam kartui visai pateikite mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos. Padarykite pertrauką ir vėl bandykite. Teigiama, kad vaiko iki metų amžiaus mėsos porcija yra 30-50 gramų per dieną, o vyresnio vaiko iki 100 g mėsos per dieną.
Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Mano nuomone prastas pasirinkimas, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.
Kaip tinkamai paruošti mėsą vaikams?
Taigi pirmiausia pasakysiu ko reikėtų vengti: perkeptos sausos mėsos. Ypatingai venkite grilyje skrudintos mėsos. Ji ne tik sunkiai virškinama, bet ir skrudėsiai kupini toksinių kancerogeninių (vėžinių) medžiagų. Taigi rinkitės natūralią mėsą.
Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Aš asmeniškai mėsą maldavau su mėsmale du kartus ir tuomet troškindavau su daržovėmis. Vaikai iki trijų metų gimtadienio vis dar pavargsta ilgai kramtyti. Žinoma, juos to mokyti reikia, tačiau vis dėl to rekomenduočiau labiau gaminti maltinukus.
Dar vienas būdas, puikiai tinkamas ir vaikams, ir suaugusiems , tai ilgas kepimas orkaitėje +130-150 C temperatūroje. Procesas užtrunka apie tris valandas ar ilgiau, priklausomai nuo mėsos rūšies bei gabalo dydžio. Bet juk prie viryklės stovėti nereikia. Labai mėgstu taip gaminti savaitgaliams. Pamarinuojame mėsą, prieš pat kepimą ištriname druska ir sudedame į kepimo uždarą indą ar kepimo maišą. Paprastai tokį gaminimo būdą renkuosi savaitgaliams. Mėsa tampa minkštutėle, net ir natūraliai augintų gyvūnų. Net nuo kaulų krenta.
Panašus, bet dar geresnis būdas - ilgai virti. Jei gyvūnas, buvo augintas pakankamai natūraliai, tai nuvirusį koncentruotą buljoną supilkite į mažus, šaldymui skirtus indelius. užsišaldykite ir panaudokite daržovienėms ar sriuboms virti. Iš tinkamai pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys (baltymai). Išvengiame sunkaus virškinimo bei apsunkimo, kurio taip vengia vaikai.
Patarimai renkantis mėsą kūdikiams ir vaikams:
- Pradėkite nuo mažiau alergizuojančios mėsos: triušienos.
- Venkite riebios mėsos: paukštienos odelės.
- Ankstyvame amžiuje venkite mėsos subproduktų: plaučių, kepenų, liežuvių ir kt.
- Griežtai venkite pramoniniu būdu apdorotų mėsos produktų: virtų kumpių, rūkytų gaminių, dešrelių.
Apdirbta mėsa ir jos poveikis
Jei anksčiau mėsa buvo apdirbama natūralioje aplinkoje, o kaip skonio priedai buvo naudojamos natūralios žolelės, česnakai, pipirai, druska - šiandien įvairūs mėsos gaminiai apdirbami nenatūraliose sąlygose, su gausiu druskos kiekiu, nitratais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, pavojingomis sveikatai.
Pavyzdžiui, pasak E.Sabonaitytės, 20 studijų apžvalgoje, kur iš viso buvo stebima virš milijono žmonių, nustatyta, kad apdirbta mėsa yra vienas iš rizikos veiksnių kardiovaskulinių ligų ir II tipo cukrinio diabeto atsiradimui. Be to, apdirbta mėsa dėl joje esančio gausaus druskų kiekio didina kraujospūdį.
„Taip pat raudona apdirbta mėsa yra įtraukta į tą pačią kancerogenų grupę, kaip ir tabakas“, - nurodė E.Sabonaitytė, pabrėždama, jog dėl šios priežasties pagrįsta manyti, jog apdirbta mėsa skatina vėžio vystymąsi organizme.
Mėsos nauda
Mėsa - nepakeičiamų aminorūgščių, visaverčių, gerai žmogaus organizmo pasisavinamų baltymų, vitaminų (B1, B2, B3, B6, B12, folio rūgšties), mineralinių medžiagų (geležies, cinko, kalio, fosforo, magnio, vario, sieros) šaltinis. Ypač daug šių medžiagų yra kepenyse.
Vitamino B12 žmogus gauna tik iš gyvūninės kilmės produktų. Geležies kiekis mėsoje, palyginti su jos kiekiu žuvyje, daržovėse, vaisiuose, kruopose, yra didžiausias. Taigi mėsa yra pagrindinis maisto produktas, padedantis išvengti geležies stokos mažakraujystės.
Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie dar nevalgo tiek daug ir įvairių maisto produktų kaip suaugusieji, mėsa yra būtina. Svarbu pradėti kūdikius maitinti mėsa ne per vėlai. Jos jau galima duoti nuo šešto ar septinto mėnesio.
Kiekviena šeima sprendžia - ar jai valgyti mėsą, kokią valgyti, kaip dažnai ją valgyti. Mėsos reikia vartoti saikingai. Pvz., kūdikiui per parą užtenka 30-40 g liesos mėsos, mažam vaikui - 50-60 g.