Prieskonių ir arbatų pasaulis yra nepaprastai turtingas ir įvairus. Aromatai ir skoniai gali ne tik pagardinti mūsų patiekalus ir gėrimus, bet ir paveikti mūsų savijautą bei prisidėti prie geresnės sveikatos.

Arbata: nuo juodos iki Puer

Arbata yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, turintis daugybę rūšių ir paruošimo būdų.

Juodoji arbata

Juodoji arbata - tai fermentuoti arbatmedžio lapeliai, dėl fermentacijos patamsėję ir įgavę sodraus, salyklinio skonio. Ši arbatos rūšis yra populiariausia Lietuvoje ir Europoje. Pagrindinės juodosios arbatos gamintojos yra Indija, Šri Lanka, Kinija ir Kenija.

Indija arbatos mėgėjams žinoma dėl Darjeeling ir Assam arbatų. Arbata iš Šri Lankos vadinama Ceilono arbata. Kinija pagamina daugiau žaliosios nei juodosios arbatos, tačiau yra stiprus juodosios arbatos eksportuotojas. Kenija žinoma kaip didelė arbatos eksportuotoja, o jos arbata dažnai yra stipri ir tinkama arbatos maišeliams.

Dažnai manoma, kad kokybiška juodoji arbata užaugina kalnuotose vietovėse. Žinomi Himalajų kalnų regionai - Indijos Darjeeling'as ir Sikkim‘as, Nepale taip pat tradiciškai augina kokybišką juodąją arbatą. Tuo tarpu kylant aukštyn, arbata lengvėja, gaivėja, vaisiškėja, tačiau auga lėčiau ir duoda mažesnį derlių.

Gaminant juodąją arbatą, lapeliai specialiai maigomi, gniaužomi, ritinėjami, to tikslas - pažeisti lapo odelę bei ląsteles, kad deguonis vienodai pasiektų visas lapo vietas ir galėtų oksiduoti enzimus. Taip vyksta fermentacija juodoje arbatoje, ji pageidaujama greita ir tolygi.

Britai, išvystę arbatos industriją Indijoje bei Šri Lankoje įvedė ir aiškią gradavimo sistemą, paremtą dviem visiškai ne britiškais žodžiais „Orange Pekoe“. Jei lapelis gamybos metu sutrupa, atsijojus OP klasę, lieka BOP - Broken Orange Pekoe. Į arbatos maišelius dažnai pakuojami žemiausios klasės lapeliai, žymimi F (Fannings) arba D (Dust).

• Nilgiri FOP - pilno lapo juodoji arbata, kurioje yra jaunų pumpurėlių.
• Darjeeling Thurbo FTGFOP1 - pirmojo derliaus juodoji arbata, lengva, gaivi, žolynų ir vaisių aromato.

Juodoji arbata turi kofeino, o jos kiekis priklauso nuo paruošimo būdo. Ji taip pat turi daug antioksidantų. Juoda arbata su bergamote yra vienas populiariausių pasaulyje arbatos skonių, plačiausiai žinoma Earl Grey vardu. Juodoji arbata prieš miegą nebus geras pasirinkimas, nes turi stimuliuojančių savybių.

Puer arbata

Pueras yra specifinė arbata, kurios gamybos tradicijos siekia senus laikus. Yra dvi pagrindinės Puer arbatos rūšys:

• Shou Pueras - tai tamsi, stipriai fermentuota arbata, kurios lapeliai dažniausiai būna tamsiai rudi, o gėrimas - taip pat rudas arba tamsiai rudas. Ši arbata gaminama suverčiant arbatlapius į krūvas, sudrėkinant juos vandeniu, praturtintu įvairiomis mikrobinėmis kultūromis, apdengiant ir paliekant kompostuotis. Tai suteikia arbatai naują skonį, aromatą ir pojūtį burnoje.
• Sheng Pueras - tai senas tradicijas turinti arbata, kuri senstant gerėja. Ši arbata galėtų būti priskiriama ir žaliosios arbatos kategorijai. Arbatlapiai minimaliai apdorojami ir suslegiami į įvairias formas dar žali. Su laiku, deguonis pabai lėtai skverbiasi pro kietai supresuotus lapelius ir po truputį juos fermentuoja.

Laikoma, kad pueras padeda skaidyti riebalus ir yra tinkamas gerti po sunkaus maisto. Taip pat, pueras, kaip ir visa arbata skatina metabolizmą, tad kūnas greičiau degina kalorijas. Pueras yra gaminamas iš arbatmedžio camellia sinensis lepelių, tad jis turi kofeino.

Sheng pueras, tai presuoti žalios arbatos lapeliai, kurie lėtai keičia savo skonines savybes. Kol ši arbata jauna, rekomenduojame laikytis žalios arbatos ruošimo taisyklių: 70-80 laipsnių vanduo, nedidelis kiekis arbatžolių ir neplikyti ilgiau nei 2-3 minutes. Specifiškai fermentuojama puero arbata kinta ir praranda kitoms arbatoms būdingą kartumą, tad jo mėgėjai dažnai dedasi daug daugiau arbatlapių į tą patį kiekį vandens ir palieka arbatlapius vandeny gerokai ilgiau.

Ulong arbata

Ulong (oolong) arbatos - iš dalies oksiduotų arbatų rūšis, turinti ir juodajai, ir žaliajai arbatai būdingų savybių. Kinijoje ypač vertinamos ir mėgstamos. Tai labai plati arbatų grupė, po kuria slepiasi pačio įvairiausio skonio arbatos, nuo saldžių ir vaisiškų iki tamsių, medžio, skrudėsių. Kuo trumpesnė oksidacija, tuo daugiau arbata turės žaliajai arbatai būdingų skonio natų ir savybių. Kuo oksidacija ilgesnė, tuo artimesnis ulongas bus juodajai arbatai.

Dažniausiai ulongo arbata gaminama iš didelių arbatlapių, juos susukant į kamuolėlį ar suformuojant į ilgas "garbanas". Gerą ulongą galima plikyti keletą kartų, ir kiekvieną kartą tikėtis gurkštelėti vis kitokios arbatos, pajusti vis kitas skonines natas. Kiniečiai išmoko oolong‘us subtiliai aromatizuoti natūraliais aromatais: kokoso aliejais, pienu, osmanthus‘o žiedais. Karštą vasaros dieną puikiai derės vyšnių ar apelsinų sulčių ledukai kartu su pravėsusiu pusiau oksiduotu oolong‘u - toks gėrimas bus skanus, gerai malšins troškulį ir gaivins.

Prieskoniai: nuo druskos iki pipirų

Prieskoniai yra neatsiejama kulinarijos dalis, suteikianti patiekalams išskirtinį skonį ir aromatą.

Druska

Druska yra pagrindinis prieskonis, be kurio sunku įsivaizduoti daugelį patiekalų. Svarbu atkreipti dėmesį į druskos kokybę, nes rafinuota druska neturi jokio skonio, kvapo ar naudingų mineralų.

Pipirai

Pipirai yra vienas populiariausių prieskonių pasaulyje. Jų kokybė gali labai skirtis. Kokybiškų pipirų pakanka vos kelių malūnėlio pasukimų, kad patiekalas pakvimpa švelniu aštrumu. Pipirų skonis priklauso nuo pipiro vidinės dalies (piperino) ir žievelėje esančių eterinių aliejų derinio.

Populiariausios pipirų rūšys:

• Juodieji pipirai: Jau nuo senų laikų geriausiais pipirais pasaulyje laikomi būtent Indijos juodieji pipirai, o Teličerio apylinkėse pietų Indijoje užauginti pipirai ypač vertinami.
• Baltieji pipirai: Manoma, kad baltuosius pipirus reikia naudoti ten, kur neturi matytis juodųjų pipirų taškelių, pvz. baltame bešamelio padaže, naminiame majoneze ar olandiškame padaže.
• Žalieji pipirai: Tai dar ne visai sunokę to paties pipiro vaisiai, todėl jie yra kiek rūgštoki ir kvepia žolelėmis.
• Rausvieji pipirai: Jų skonis gėliškas ir kiek saldokas. Šiais pipirais ne tik gardinu, bet ir puošiu pikantiškus patiekalus.
• Kvapnieji pipirai: Be jų neįsivaizduojamas vasaros konservavimas, mamos marinuotų grybų, o žiemą be šildančio karšto vyno ar skandinaviškai ruoštos silkės bei aromatingų kalėdinių meduolių. O kvapniuosiuose pipiruose esanti medžiaga eugenolis yra stiprus antioksidantas.

---