Jei mintis nukreiptumėte į saldžiąją lietuviškos virtuvės pusę (ir vaikystę), neabejojame, kad be šakočių ir skruzdėlynų, galvoje imtų suktis grybukai šokoladinėmis kepurėlėmis. Vienas tradicinių kepinių reikalauja nemažai darbo, kantrybės ir kokybiškų produktų. Vis dėlto, juos pasiruošti patiems įmanoma!

Grybukų Istorija ir Populiarumas

„Žinote, dar mano vaikystės metais, kai tik būdavo vestuvės ar šiaip koks susibūrimas, ant stalo šalia kitų kepinių visada būdavo ir grybukai“, - sako „Radviliškių kaimo kepyklos“ savininkė Audronė Kisielienė ir mes su ja visiškai sutinkame. Anot kepyklos savininkės, grybukų populiarumas nemažėja, o užsakymų yra nuolatos. Tradicijos nesikeičia.

Keptuvės Pasirinkimas ir Alternatyvos

Siūlome gerai pasirausti močiutės sandėliuke: yra šansas, kad kažkur rasite 30 metų senumo grybukų keptuvę. Ji dvipusė ir suspaudžiama, ir ją vartant ant viryklės grybukai iškepa greičiausiai, tereikia šalimais turėti užmaišytą tešlą. Senosios grybukų keptuvės yra labai kokybiškos ir tvirtos, pagamintos iš tolygiai kaistančio ir lengvai šilumą tešlai perduodančio aliuminio. Jei naudosite kepyklę-senutę, jaudintis dėl to, kad ji gali būti nusidėvėjusi, neverta.

Tačiau nors tokia keptuvė neretai perduodama iš kartos į kartą, nenusiminkite, jei tokio virtuvės rakando nepaveldėjote. Įvairių keptuvių variantų nesunkiai rasite internete, didesniuose prekybos centruose ar tiesiog turguje. Pasidomėjome kainomis, o jos visur panašios - apie 20 eurų.

Visgi, kaip pasakojo pašnekovė, grybukus galima kepti ir rankomis. Taip daro ir jie patys kepykloje: „Viską formuojame atskirai: ir galvytes, ir kotelius. Tuomet juos iškepame, sujungiame glajumi ir dažome.“ Taigi, grybukus galima išsikepti ir paprasčiausioje virtuvės orkaitėje.

Tešlos Pasirinkimas: Meduolinė ar Biskvitinė?

Grybukai įprastai kepami arba iš meduolinės, arba iš biskvitinės tešlos. Telieka paragauti ir nuspręsti, kuris variantas jums patinka labiau. Biskvitinių grybukų tešla turi būti vidutinio tirštumo, nes grybukai iš per skystos tešlos pernelyg lips prie keptuvės, o dėl itin tirštos tešlos jau iškepę grybukai labai greitai sukietės.

Audronė išduoda, kad jai skanesnė yra meduolinė tešla, o iš tokios grybukus daro ir „Radviliškių kaimo kepykla“. Meduoliniai kepiniai lėčiau džiūsta ir kietėja, o net jei ir pakietėja, skoninių savybių nepraranda. Maišant tokią tešlą svarbu pamažu berti miltus ir sustoti tuomet, kai tešla nebebus lipni. Labai svarbu rinktis natūralų medų, nes jis daro poveikį grybukų tekstūrai. Meduolinį variantą dar galima pagardinti įvairiais prieskoniais, nuo cinamono iki kardamono ar malto imbiero.

Apskritai tešlai geriau rinktis natūralius, kaimiškus, riebesnius produktus - bandant rinktis sveikesnius ar liesesnius ingredientus skonis tikrai nukentės.

Dekoravimas ir Laikymas

Iškepusių grybukų dekoravimas reikalauja daugiausiai kantrybės. Paprastai tam skiriami net du vakarai: per vieną baltu glajumi su šiek tiek citrinos rūgšties aptepami koteliai, o kitą dieną grybukų kepurėlės nardinamos į šokoladą. Galimas grybukų variantas ir su spalvotomis kepurėlėmis - kodėl gi raudonų maistinių dažų pagalba nesukūrus kelių musmirių?

Priklausomai nuo to, kaip greitai grybukus ketinama suvalgyti, reikėtų apsvarstyti, kur juos laikyti. Po poros dienų grybukai ima kietėti, todėl tokiu atveju geriau juos perkelti į dėžutę ar užrišamą maišelį - taip išliks minkšti savaitę ar net ilgiau.

Receptai ir Ingredientai

Meduolinių Grybukų Receptas

Ingredientai:

• Medus (natūralus ar dirbtinis) - 100 g
• Margarinas - 100 g
• Kiaušinis - 1 vnt.
• Cukrus - 100 g
• Soda (nugesinta grietine) - 1 arbatinis šaukštelis
• Miltai - 450-500 g
• Meduoliniai prieskoniai
• Aguonos (grybukų koteliams)

Gaminimas:

1. Medų, margariną ir cukrų dedame į dubenį ir dedame ant puodo su verdančiu vandeniu, ištirpiname.
2. Nukėlus nuo puodo leidžiame truputėlį atvėsti ir dedame plaktą kiaušinį, prieskonius, grietine nugesintą sodą.
3. Viską išmaišome ir po truputį maišydami dedame miltus. Minkome tešlą grybukams. Tešla turi būti gana minkšta lengvai minkoma, kad grybukai nebūtų kieti.
4. Iš tešlos formuojame grybukų galvutes ir kotelius (atskirai). Kotelius galima formuoti ir iš dviejų sausainėlių, juos iškeptus sulipinant baltuoju glajumi.
5. Sausainiai standartinio dydžio grybukams kepami apie 10-12 minučių vidutinio karštumo orkaitėje, didesni ilgiau.
6. Dar šiltose grybukų galvutėse peiliu padarome griovelius koteliams įstatyti.

Baltas Glajus (Grybukų Koteliams)

Ingredientai:

• Cukraus pudra - tiek, kad glajus nebūtų skystas, ~ 1 stiklinė
• Kiaušinio baltymas - 1 vnt.
• Citrinos rūgštelė - pagal skonį

Į dubenėlį dedame ingredientus ir gerai išsukame. Kad laikytųsi ant grybuko, glajus turi būti gana tirštas. Jeigu glajus gavosi skystas, dedame dar cukraus pudros.

Rudas Glajus (Grybukų Galvutėms)

• Šokoladas. Jį tiesiog ištirpiname garų vonelėje.

Formavimo Būdai

• Kotelius ir galvutes sumauti ant medinių dantų krapštukų. Galvutes pamerkti į tirpintą šokoladą ir dantų krapštuką įsmeigti, pavyzdžiui, į duonos kepaliuką. Kotelius pamerkti į baltąjį glajų , o kotelio galiuką bakstelti į aguonas. Kai glajus sukietės, galvutėje padarytą duobutę ištepti glajumi ir sujungti su koteliu.
• Pirmiausia sujungti grybuko galvutę su koteliu, tada kotelį pamerkti į baltąjį glajų, bakstelti į aguonas ir grybuką pastatyti ant skardoje papiltų kruopų, koteliu į viršų.

Kiti Grybukų Receptai ir Patarimai

Ingredientai Grybukams:

• 200 g cukraus
• 3 kiaušiniai
• 200 g grietinės
• 1 šaukštelis vanilės ekstrakto
• 1 šaukštelis sodos + šiek tiek acto nugesinimui
• 400 g miltų
• 150 g tirpinto sviesto

Ingredientai Kotelių Dažymui:

• 2 kiaušinio baltymai
• 200 g cukraus pudros
• 1 šaukštelis citrinos rūgštelės arba pagal skonį
• Šiek tiek aguonų

Ingredientai Kepurėlių Dažymui:

• 100 g juodo ar pieniško šokolado
• 1 šaukštelis beskonio, bekvapio aliejaus

Gaminimo Eiga:

1. Cukrų išplakite su kiaušiniais.
2. Sudėkite grietinę, vanilę, nugesintą sodą. Viską išmaišykite.
3. Suberkite miltus, įmaišykite.
4. Sviestą ištirpinkite ir įmaišykite į tešlą.
5. Tešlą dėkite šaukštu į grybukų keptuvę ir kepkite, kol paruduos.
6. Koteliams dažyti, baltymus šluotele šiek tiek paplakite, kad pradėtų putoti. Palengva berkite cukraus pudrą ir toliau plakite, įberkite citrinos rūgšties ir plakite, kol baltymų masė bus standi ir nenubėgs nuo šluotelės.
7. Ant didelės kepimo skardos paskleiskite ryžių ar kitų panašių kruopų. Merkite grybukų kotelius į baltymų masę, kepurėlių apačią nudažykite teptuku. Grybukų apačią įmerkite į aguonas, pastatykite grybukus ant ryžių, kepurėlėmis žemyn ir palaukite, kol nudžius.
8. Šokoladą ištirpinkite garų vonelėje arba mikrobangų krosnelėje, įpilkite aliejaus ir išmaišykite.

„Grybukų Kovos“: Geriausių Grybukų Paieškos

Tąkart grybukų negavau, tačiau po savo sparnu priglaudžiau begalę patarimų iš savo skaitytojų, kur jų kitu metu nusipirkti pačių skaniausių. Žmonės rekomendavo dešimtis vietų ir kitą dieną aš nusprendžiau išbandyti kelias jų. Taip prasidėjo „Grybukų kovos“, transliuotos mano instagramo paskyroje nuo rugsėjo iki pat gruodžio mėnesio. Per tą laiką išbandžiau 27 skirtingus grybukus, o parduotuvėse pagal sudėtis ir išvaizdą išstudijavau dar didesnį skaičių grybukų.

Kepiniai kovojo vienas prieš kitą, prieš atsitiktinę tvarka surastą priešininką. Pavyzdžiui, „Monami“ kepyklėlės grybukai kovojo prieš „Šokolado meistrų“ grybukus, o „Pyraginės“ („Leoginta“) grybukai - prieš „Močiutės kepyklėlės“. Antrame etape iš pirmojo etapo nugalėtojų atrinkau 8 geriausiuosius ir į finalą grąžinau vieną pirmojo etapo neapraėjusį kovotoją.

Be minėtųjų išbandžiau „Kmyninės“ („Biržų duonos“), „Šakočio“ kepyklos, Radviliškių kaimo kepyklos, „Rugelio“, „Alkavos“, „Prezzo“, „Heydekrug“, „Rūtos“, „Vasauros“ (Šiauliai), „Injustos“ (Šiauliai), „UAB Riešutukas“ (Marijampolė), „Gingermour“ (Kaunas), Kuršėnų (kepama ten pat, kur Kuršėnų vyniotinis), „Močiutės meduolių“, nežinomo kepėjo iš kaimo greta Marijampolės, „Cluizel“ (Prancūzija), kepėjos iš Kelmės, pavarde Kasputytė, „Nupjauk grybą“, „Ramunės kepinių“, Vytauto Draugelio („Tymo“ turgus), „Laimutės Sadauskienės“, ir „Skonio ir kvapo“ grybukus.

Deja, nors buvo ne kartą rekomenduoti, atsisakiau pirkti „Saimetos“ grybukus, ant kurių pakuotės buvo užrašyta nesuvokiamai prasta sudėtis. Augaliniai riebalai, margarinas vietoje sviesto. Tai tikrai nebuvo vieninteliai prastos sudėties grybukai, tiesiog kai kurių sudėtį sužinojau jau po pirkimo arba dovanojimo fakto.

Sakau „dovanojimo“, nes kai kurie kovų stebėtojai ar patys kepėjai, išgirdę apie tokias kovas, ėmėsi siųsti jiems patinkančius ar savus grybukus. Kas iš tiesų gana gelbėjo, nes grybukų paieškos, kartu su transporto išlaidomis man atsiėjo kelis šimtus eurų (pasirodo, tai nėra pigus produktas), na o be dovanų - būtų atsiėję kone dvigubai. Tačiau esu tikra, kad dovanos rezultatų nepaveikė, nes kai kurie dovanotieji į kitą etapą nepateko.

Pavyzdžiui, Vytauto Draugelio grybukus padovanojo iš turgaus grįžęs kaimynas, šiauliečių „Vasauros“ ir „Injustos“ grybukus dovanų parvežė draugė, marijampoliečių „Riešutuko“ grybukus dukart dovanų siuntė skaitytojos marijampolietės, „Močiutės meduolių“ grybukus siuntė pati kepėja, kelmietiškus grybukus atvežė mama, „Cluizel“ grybukus padovanojo jų pardavėjai „Vyno klubas“, kauniečiai „Gingermour“ vienąkart grybukus dovanojo, kitą pirkau . Pusė šių kepinių nepraėjo pirmojo arba antrojo etapo, na o transliuodama kovas papasakodavau, kokios skoninės ar sudėties savybės paskatino vienokį ar kitokį mano verdiktą.

Prasidėjusios kaip juokas ar žaidimas, „Grybukų kovos“ man atnešė du įdomius supratimus: pirma, tai tautos pasiskirstymas, kokie grybukai yra tie tikrieji - meduolinės tešlos ar biskvitiniai? O gal šakočio tešlos? Man, vis dėlto, tikrieji ir nepakartojami - meduoliniai, na, o biskvitiniams man trūksta ugnelės. Pirmenybę teikiau tiems su šokoladine kepurėle ir saldžiarūgščiu baltu glaistu ant kotelio, bet pasitaikė įvairių improvizacijų.

Vieni saldžiu šokoladu nuliejo visą grybuką - ir dažniausiai tai buvo tiesiog per saldu. Kiti - nedėjo šokolado ant kepurėlės - tai nėra labai blogai, bet tradiciškai man jos norėtųsi. Kai kurie kotelio glaistą darė tiesiog saldų - man tai didžioji klaida, nes skonis jaučiasi nesubalansuotas. Na, o kur dar žaidimas su skoniais - prisiragavau braškinių, bananinių, apelsininių grybukų improvizacijų.

Antra, tai mano jau minėtosios sudėtys. Pasirodo, net tautiniu paveldu žymimi grybukai gali būti prastos sudėties, pavyzdžiui, naudojant šokoladą su palmių aliejumi. Palmių aliejus apskritai turėtų dingti iš mūsų lentynų vien dėl sveikatos, bet skonine prasme toks šokoladas jaučiasi tarsi muilinas. Margarinas vietoje sviesto - kita populiari opcija. Jau nekalbu apie ilgiausias ir nesuprantamas eilutes sudėties lapeliuose, kurie niekada nereiškia nieko gero. Kuo trumpesnė ir suprantamesnė sudėtis, tuo geriau. Tai yra esminė taisyklė.

Deja, prasta sudėtis akis badė ir „Šokolado meistrų grybukuose“, ir iš Kuršėnų atkeliavusiuose kepiniuose, ir šiauliečių „Saimetos“ bei Injustos“ grybukuose. „Ramunės kepiniai“ nustebino įkeptu plauku - ir pataikyk tu man taip, kaip tik tąkart, kai kepėjos Ramunės grybukų paragauti nusinešiau pas, ko gero, svarbiausius Lietuvos someljė.

Paskutiniame etape kovėsi „Radviliškių kaimo“, „Heydekrug“ pistacijų skonio grybukai, „Skonio ir kvapo“, „Riešutuko“, „Gingermour“, „Močiutės meduolių“, „Nupjauk grybą“ ir „Cluizel“ grybukai, o į finalinę kovą buvo grąžinti „Rugelio“ kepiniai, prieš tai pralaimėję labai stipriam varžovui.

Radviliškių kaimo grybukai man pasirodė labiausiai klasikiniai. Gana sunki meduolinė tešla, teisingo rūgštumo kotelis, „nemuilinas“ šokoladas. Kitas didelis pliusas - tai, kad jie randami „Maximose“, taigi, nereikia sudėtingai ieškoti. Tačiau internetu galima užsisakyti tiesiai iš kepyklos, ką aš ir rekomenduoju, nes taip galima gauti šviežesnių kepinių. Parduotuvėse grybukai gali ilgokai laukti savo pirkėjo. Na, o šviežumas juk lemia pusę skanumo. Kai paragavau šviežių „Radviliškių kaimo“ grybukų, nuomonė kilstelėjo pora balų.

„Heydekrug“ kepykloje man patiko būtent pistacijų skonio grybukas. Biskvitas, dengtas kokybišku pistacijų skonio šokoladu. Tai nėra klasikinis kepinys, tačiau skanus. Tobulybei dar trūktų kokios nors rūštelės ar kito skonius subalansuojančio junginio, bet manau, kad ateityje jų dar nusipirksiu.

„Skonis ir kvapas“ kepa nedidukus meduolinius grybukus, kurių viršūnėlė nepadengta šokoladu. Tešla - meduolinė, bet gana lengvutė, o prieskoniškumas stiprus. Kotelio glaistas - idealiai saldžiarūgštis. Sudėtis gera, bent jau mano vertinimu. Pirmą kartą nusipirkusi jų, gavau, ko gero, ilgiau stovėjusius grybukus, todėl jie nebuvo minkšti, antrasis kartas nustebino jau ir taip gerą įspūdį iškėlęs keliomis galvomis: pataikiau ant šviežių, minkštučių grybukų, kurie buvo dar skanesni.

Marijampoliečiai UAB „Riešutukas“ - priešingai. Pirmąjį kartą paliko geresnį įspūdį nei antrąjį, bet vis tiek nuo pat pradžių buvo ir liko vienais mano favoritų. Jų tešla - meduolinė ir gana stipriai prieskoniška, ką labai vertinu. Šokoladas - geros kokybės. O baltasis kotelis - irgi šokoladinis. Bet tas šokoladas yra, netikėta, saldžiarūgštis. Saldumo ir rūgštumo balansas buvo idealus, be to, šokoladas tešlai suteikia šlapumo pojūtį.

Kauniečių „Gingermour“ grybukai galėtų būti tituluoti gražiausiais. Jie kepa ir gražias musmires, ir tradicinius su šokoladinėmis kepurėlėmis, ir be jų, o taip pat ir riešutėlių formos meduolius. Kaip lengvą minusą išskirčiau tai, kad man jų koteliai buvo penelyg saldūs ir per mažai rūgštūs, tačiau apskritai kalbant, tai geri grybukai.

„Močiutės meduolių“ grybukai iš Šilutės rajono, Pagrynių kaimo, išsiskyrė savo meduolinės tešlos subtilumu. Ji lengvutė ir turi malonių karamelinių natų, o kotelis buvo idealiai saldžiarūgštis. Kepurėlė neturėjo šokolado ir nors man lyg ir norėtųsi, kad šokoladas būtų, iš tiesų nežinau, ar jis nepagadintų grybukų subtilumo. Jau ir iš skonio akivaizdu, kad grybukai kepami iš gerų ingredientų - kaip ir visų mano išrinktų finalistų.

Vilniečių „Nupjauk grybą“ grybukai išsiskyrė geriausiais netikėtais deriniais, apgalvota pakuote ir tuo, kad vieninteliai daro iš tikrųjų gerą komunikaciją. Akivaizdu, kad kažkas, besislepiantis už grybukų kepurių, apie komunikaciją išmano daugiau už gatvės praeivius. Bet svarbiausia man skonis, o jis - puikus. Tešla - meduolinė ir, ko gero, stipriausiai prieskoninė iš visų minėtųjų. Be klasikinių grybukų „Nupjauk grybą“ dar siūlo apelsininius ir čili skonio grybukus, kur meduolis sužaidžia su subtiliomis apelsinų arba šiltomis čili natomis. Ne visos improvizacijos atveda į gerą. Bet šios veda tiesiai prie rojaus vartų. Vieninteliu lengvu minusu išskirčiau tai, kad tešlos norėtųsi šlapesnės, mano skoniui ji buvo šiek tiek sausoka.

Prancūziškieji šokolado gamintojų „Cluizel“ „Vyno klubo“ parduodami grybukai į mano kovas pateko netikėtai, beveik juoko forma. Bet pagalvojau, kad jei jau vertinu pistacijų skonio grybukus, kodėl negalėčiau įvertinti ir kitų netradicinių variantų. Tai pasirinkimas kokybiško šokolado gamintojams. Viduje - karamelė ir traškutis. Ir valgydama pagalvojau, kad norėčiau, jog lietuviai savo grybukams aplieti naudotų būtent tokios kokybės šokoladą. Ko trūko? Meduolio, žinoma. Bet apjungus lietuvių kepėjų meduolius ir prancūzišką šokoladą, galėtų gautis puiki bendrystė.

„Rugelio“ grybukus, kurie randami „Maximose“, „Bobos darže“, „Bijoloje“ ir kitur, į kovas grąžinau, nes jie pralaimėjo vienam mano favoritų: Radviliškių kaimo kepyklos grybukams. Bet tiesa ta, kad jų tešla - viena skaniausių iš visų ragautų. Jų minusas - pernelyg saldus kotelis be jokios rūgštelės, kuris galiausiai nužudo nuostabiai skanią tešlą. Bet meduolinės tešlos subtilumas - puikus, kaip ir prieš tai minėtų „Močiutės meduolių“ grybukų - skonis šiek tiek karamelinis.

Nesugebėjau išskirti vienų geriausiųjų, todėl išrinkau geriausiųjų penketuką. Visi šie kepėjai ir jų grybukai ne tik nedaro gėdos grybukų vardui. Kepiniui, kuris drąsiai gali vadintis mūsų kulinariniu paveldu, jie daro reklamą ir skatina didžiuotis savo kultūra, kurią šitoje skonių gausoje nesunku užmiršti.

Grybukų Kepimo Patarimai

• Grybukų kepimas, kai atrandi sau tinkamą receptą, nieko baisaus, paprasta.
• Reikia pasistengti.
• Buvo patariama baltymus plakti su šluotele ar mediniu šaukštu, nes ale plakant mikseriu gausis trapūs koteliai.
• Į šokoladą pyliau šlakelį aliejaus, kad kepurėlės labiau blizgėtų ir būtų minkštesnės, šokoladas netrupėtų.

Grybukų sudėtis

Šie grybukai minkšti, aromatingi, šventiški ir be galo primenantys vaikystę! Mes jiems gaminti dažniausiai naudoju meduolių prieskonius, bet galite drąsiai juos keisti savo mėgiamu prieskonių deriniu, pvz. cinamonu, imbieru, gvazdikėliais, muskatu.

Gaminimo Eiga:

1. Į prikaistuvį sudėkite sviestą, cukrų, medų ir prieskonius. Maišant kaitinkite ant nedidelės ugnies iki cukrus ištirps. Nukelkite, įmaišykite sodą ir palikite truputį atvėsti (kad masė liktų šilta, bet jau liečiama pirštu).
2. Kai medaus masė pravės, įmaišykite grietinę bei prieskonius. Po vieną sudėkite kiaušinius bei trynį, gerai išmaišydami po kiekvieno.
3. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais. Po kelis šaukštus miltų berkite į tešlą ir vis maišykite. Turi gautis standi, minkštą plasteliną primenanti tešla. Ją dar turėtumėte galėti maišyti šaukštu, tačiau labai sunkiai. Nepadauginkite miltų. Tešla turi būti pakankamai tvirta, tačiau dar neminkoma.
4. Grybukų keptuvę įkaitinkite ir patepkite trupučiu aliejaus (arba tirpinto sviesto).
5. Nuimkite keptuvę nuo ugnies ir dėliokite į ją telšą. Imkite po šaukštelį tešlos, rankose suformuokite rutuliuką. Į kiekvieną grybuko „skyrelį“ dėkite po du rutuliukus, vieną rutuliuką dėkite į kepurės, o vieną - į kotelio vietą. Pirštais šiek tiek paspauskite, užpildydami tuščias ertmes.
6. Keptuvę tvirtai uždarykite, suspauskite, apverskite ir dėkite ant ugnies. Kepkite ant vidutinės kaitros viso 7-8 minutes, kas 1-2 minutes keptuvę apverskite.
7. Iškepusius grybukus išimkite iš keptuvės ir palikite truputį atvėsti. Vėsdami jie tvirtės.
8. Baltam glajui paruošti į baltymą per kelis kartus sukrėskite cukraus pudrą ir citrinos rūgštelę gerai išsukdami po kiekvieno dėjimo. Sukite iki glajus taps visiškai vienalytės konsistencijos. Tinkamo glajaus išsukimas trunka ilgai, apie 15-20 min. Jei turite virtuvinį kombainą, glajų galite sukti juo mažu greičiu naudodami maišymo antgalį (ne plakimo). Glajaus plakti miseriu nerekomenduojame, nes nors konsistencija bus panaši, jis blogau džius, o išdžiuvęs gali sutrūkinėti.
9. Baltu glajumi aptepkite grybukų kotelius, kotelių apačią pamirkykite aguonose. Grybukus kepurėlėmis žemyn sustatykite ant ryžių arba grikių pribertos skardelės. Palikite visiškai išdžiūti.
10. Šokoladą ištirpinkite (virš garų vonelės ar atsargiai mikrobangėje), įmaišykite šaukštą aliejaus, kad šokoladas taptų kiek skystesnis, lengviau tepamas. Grybukų kepurėles po vieną pamirkykite tirpintame šokolade.

---