pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Dienos Pietų Apžvalga Lietuvoje

Ši apžvalga skirta populiarioms maitinimo įstaigoms, siūlančioms dienos pietus Lietuvoje. Aptarsime ne tik meniu, bet ir interjerą, aptarnavimą bei kainas.

Restoranas „Skonis“ (Forum Palace) Apžvalga

Šį kartą lankausi prabangiajame Forum Palace pramogų centre. Restoranas „Skonis“ siūlo dienos pietus nuo 11:00 iki 16:00 valandos. Pietų meniu dažniausiai sudaro 2 dienos sriubos, salotos, 3 pagrindiniai patiekalai ir dienos desertas.

Interjeras

Restorano interjeras šiltas ir jaukus, su gamtos elementais. Sienas puošia medienos apdaila ir dideli veidrodžiai, bendra erdvė tarsi atskiriama nuo įėjimo ir baro tropiniais augalais. Lempos, apgaubtos tamsiu stiklu sukuria romantišką atmosferą. Taip pat, puikus egzotinis elementas - jūrinis akvariumas.

Užkandžiai ir Pagrindiniai Patiekalai

Užkandžiui užsisakiau maki sušių Sake ihatteiru (3,2€). Jų skonis išties geras. Mano pasirinkimas pagrindiniam patiekalui - Tori ramenas (6,3€) ir karamelizuota vištienos krūtinėlė (9€). Sulaukus rameno, vaizdas buvo daug žadantis - salotos, vištiena, puikiai paruošta marinuota kiaušinio puselė, pilnas dubuo makaronų ir sodrios, geltonos spalvos sultinio.

Deja, skonis nesužavėjo. Vištiena buvo per kieta ir šaltoka, norėjosi, jog ji būtų bent kiek pajautusi sultinio šilumą. Sultinys, kaip ir kiaušinis, buvo stipriai per sūrus. Makaronai - šio patiekalo stiprioji dalis. Netrukus po rameno sulaukėme ir karamelizuotos vištienos krūtinėlės su petuku, patiekiamos su lengvai džiovintu „Pesto“ pomidoru, šviežiomis daržovėmis, aplietomis „Provance“ žalumynų padažu ir Basmati ryžiais. Nuostabus patiekalas.

Nėra nei ką pridėti, nei ką atimti. Minkšta, sultinga vištiena, puikiai derėjo su garnyru.

Desertai

Po įdomių pietų pasirinkau desertus - tiramisu (4€) ir sūrio tortą su plikytais pyragaičiais bei karamele (4€). Puiki išvaizda, sodrus ir kartu gaivus skonis, taip galima apibūdinti „Skonio“ Tiramisu. Tą patį galima pasakyti ir apie sūrio tortą - šviežias, ypatingai minkštas ir gardus.

Įvertinimas

  • Interjeras: 5/5
  • Aptarnavimas: 4/5
  • Maistas: 4/5
  • Bendras įvertinimas: 4/5

Sąskaita

  • Maki sušiai - 3.2 €
  • Tori ramenas - 6.3 €
  • Vištienos krūtinėlė - 9 €
  • Tiramisu - 4 €
  • Sūrio tortas - 4 €

Aptarnavimas

Pradžioje jautėmės kiek pasimetę, nors prie baro stovėjo trys padavėjos, visos pasižiūrėjusios į mus, į mūsų „laba diena“ nesureagavo. Būtų smagu, jeigu nereikėtų sedėti tarp dviejų staliukų, nukrautų indais, dirbant trims padavėjoms. Ant stalo buvo palikti tik dienos pietų pasiūlymai, po 15 minučių gavome ir įprastą valgiaraštį. Geras patiekalas atsvėrė blogą ir atvirksčiai.

Lietuvos kulinarinio paveldo muziejaus smuklė „Sultiniai“ Apžvalga

Pačioje Senamiesčio širdyje jau nuo 1969 (!) metų veikia viena unikali vieta - „Sultiniai“. Ruošdama šią apžvalgą legendinius „Sultinius“ aplankiau dar kartą ir pietums pasirinkau Kijevo kotletą su salotų garnyru (galima pasirinkti ir bulvių košę, grikius ar kt.) už 2,9 Eur ir vištienos sultinio puodelį už 0,7 Eur. Kitų patiekalų kainos panašios, brangesnio nei 2,9 Eur kainuojančio karšto patiekalo čia nėra, o įvertinus šių patiekalų porcijas, neretai tik jo pietums ir pakanka, tad čia labai realu papietauti iki 3 Eur!

Maistas

Pietus pradėjau nuo sultinio puodelio, nes norėjau sušilti. Tą ir pavyko padaryti, o ir sultinys man patiko - natūralus, nepersūdytas ir ne per daug riebus. Kijevo kotletas tikrai gardus, minkštas ir sultingas. Kartu pateiktos salotos tradicinės, bet šviežios ir mano mėgstamos, tad nusiskundimų dėl to neturiu. Kas vis dėlto galėtų būti geriau, tai saikingesnis padažo kiekis, žinodama tokią jų pateikimo madą, kitą kartą tiesiog paprašysiu jo mažiau arba išvis nepilti. Tokiose vietose labai svarbi komunikacija su aptarnaujančiu personalu, kuris visuomet linkęs atsižvelgti į kliento poreikius.

Aptarnavimas ir Atmosfera

Atvykus čia, maistą užsisakyti ir jį atsiimti reikia prie baro, tad viskas įvyksta labai greitai. Apsilankę čia, lengvai nusikelsite į praeitį, nes „Sultinių“ interjeras liko beveik nepakitęs nuo pačios darbo pradžios. Tiesa, iš tų laikų liko ir vienas klientams nepatogus aspektas - šioje kavinėje nėra tualeto.

„Sultiniai“ - Jogailos g. 6, Vilnius. Dirba šiokiadieniais 9-19 val., šeštadieniais 10-18 val., o sekmadieniais ilsisi.

Valgyklos „Grynas maistas“ (Klaipėda) Apžvalga

Šią apžvalgą skirsiu vienai Klaipėdos valgyklai, pasivadinusiai „Grynas maistas“. Nors iškaba ant pastato fasado skelbia, jog tai kavinė, bet tai, spėju, tik dėl to, kad ją kūrę žmonės tiesiog nesusigaudo terminuose. Jei aš, užėjęs į maitinimo įstaigą ir pasiėmęs padėklą, stovėdamas gyvoje eilėje susirenku tai, ką tą dieną valgysiu, aš puikiai žinau, jog esu valgykloje, o jei užėjęs į maitinimo įstaigą atsisėdu prie stalelio, o mano užsakymą priima padavėja, tuomet šią vietą galiu vadinti kavine. Net prekyba kava valgyklos statuso nepakeičia į kavinės.

Maisto Kokybė

Kol ant mano padėklo neatsidūrė šioje valgykloje gaminami patiekalai, aš vis dar tikėjau ta reklama, kurią ne kartą mačiau feisbuke šmėžuojant šios maitinimo įstaigos patiekalų nuotraukoms.

Patiekalas Kaina (€ur)
Silkė 2,50
Burokėlių sriuba su pupelėmis 1,30
Vištienos filė su padažu 4,50
Kompotas 0,30
Cepelinai su mėsa 4,20

Silkė - 2,50 €ur Gal žodis „degustacija“ ir ne vietoje, nes pamatęs ją valgyklos savitarnos lentynėlėje paėmiau iš gailesčio - mintis, kad ta silkė ir su ja lėkštėje džiūvantys pomidorai bei agurkai čia guli jau ne pirmą dieną, sukėlė gailestį mano mėgstamam patiekalui. Negalėčiau man patiekto patiekalo vadinti sriuba, greičiau tik tuo, kas liko nuo sriubos. Toks jausmas, kad ji buvo skiesta ne kartą ir ne du. Nes tai labiau priminė burokėlių nuovirą, kuriame bulvių ir visų kitų daržovių gabaliukus galėjai suskaičiuoti ant rankų pirštų. Vištienos kepsniukas buvo eilinės valgyklos lygio ir su kavine ar pavadinimu „Grynas maistas“ nieko bendro neturėjo.

Vienintelis patiekalas, kuriam jokių pretenzijų neturiu ir jį galiu vadinti valgomu, buvo cepelinai. Jie išties iš tų, kuriuos galėčiau valgyti kartą ar kelis savaitėje. Neperdžiūvę tarkiai, skani malta mėsa ir puikus spirgučių padažas.