Orientuotis - tai atrasti pasaulio šalių kryptį ir savo padėtį aplinkos objektų bei reljefo elementų atžvilgiu, mokėti nustatyti atstumus iki jų ir išlaikyti kryptį (judant uždara vietove ar blogo matomumo atveju) nuo vieno objekto - orientyro - iki kito. Pasaulio šalių kryptis galima nustatyti pagal saulę, žvaigždes ir kt.
Krypties nustatymas naudojant kompasą
Tai prietaisas, padedantis orientuotis pagal pasaulio (horizonto) kryptis. Kompasą sudaro korpusas, laipsniais sugraduota skalė ir galinti laisvai suktis įmagnetinta rodyklė. Žemės magnetinis laukas kompaso rodyklę orientuoja šiaurės kryptimi.
Svarbu atsiminti, jog kompaso adatos raudonoji pusė - šiaurės rodyklė - visada rodo beveik tiksliai į šiaurę. Manoma, kad kompasą išrado kinai XI amžiuje. Jie pastebėjo, kad skeveldrėlė magnetito (mineralo, kuriam būdingos magnetinės savybės), sukdamasi ant adatos galiuko, visuomet rodo šiaurės kryptį. XII-XIII a. Europos jūreiviai, plaukiodami Viduržemio jūroje, jau naudojosi kompasais su magnetitu. Ant kamščio gabalėlio jie pritaisydavo magnetito ir kamštį įdėdavo į indą su vandeniu.
Yra kelių rūšių kompasų, kurie skiriasi pagal formą ir dydį iš tiesų nėra dviejų vienodų kompasų! Turime nykščio kompasus, sulankstomus kompasus, riešo kompasus, išmaniųjų telefonų kompasus, daugiafunkcinius kompasus ir t.t.
Gerai, kai turi kompasą ir žinai kaip juo naudotis (vaikai išsiaiškino kuriomis kryptimis jiems žinomi objektai). O ką daryti jeigu neturi kompaso?
Azimutas
XIV a. Nesu tikra ar lietuviškai azimutas reiškia angl. rossete. Tačiau tai simbolis, naudojamas žemėlapiuose nurodyti pasaulio kryptis bei kaip orientuotis žemėlapyje. Tada parodžiau keletą senų žemėlapių, kuriuose buvo matyti “rossete” (kryptys). Apžvelgėm simbolių įvairovę. Vėliau bandėme nupiešti savo azimutą. Papildėme jį aiškinamąja informacija.
Krypties nustatymas pagal gamtos ženklus
Sakoma, kad pasiklydęs miške žmogus pats to nesuprasdamas visada eina ratu ir galiausiai atsiduria toje pačioje vietoje, iš kurios išėjo. Dažniausiai miškuose pasiklysta ir išėjimo žmonės neranda, kai miškas nepažįstamas, juose retai lankomasi, o gamtos ženklai nieko nesako. Ypač dažnai žmonės pasiklysta kalvotuose miškuose.
Vaikštant miške dėmesį reikia atkreipti į kelis dalykus. Kryptį nurodo keliai, taip pat miškų kvartalinis tinklas, kuris susideda iš kvartalinių linijų. Tai iškirstos iki keturių metrų pločio linijos miškuose. Jos visada kertamos iš šiaurės į pietus ar iš vakarų į rytus.
- Suprasti, kur yra Šiaurė, gali padėti medžių žievė. Šiaurinėje pusėje žievė dažnai yra grubesnė ir tamsesnė. Tai ypač gerai pastebima ant beržų kamienų, ypač po lietaus, nes ta jų pusė patamsėja.
- Iš eglių ir pušų kamienų pietinės pusės išsiskiria daugiau sakų.
- Samanos ir vijokliai ant medžių žievės taip pat dažniausiai želia šiaurinėje pusėje.
- Lyginant kelis medžius pagal šį požymį galima pakankamai tiksliai nustatyti liniją šiaurė-pietūs.
- Susiorientuoti miške gali padėti net skruzdėlynas. Jie statomi beveik visada į pietus nuo artimiausių medžių, kelmų ar krūmų. Pastebima, kad pietinė skruzdėlyno pusė dažniausiai būna nuožulnesnė už šiaurinę.
Krypties nustatymas pagal saulę
Padėti nustatyti kryptį gali ir paprastas rankinis laikrodis. Jis turi turėti valandinę ir minutinę rodykles. Tiesa, juo pasinaudoti galėsite tik saulėtą dieną. Norint nustatyti kryptį pirmiausiai laikrodį reikia padėti ant lygaus paviršiaus, o valandinę rodyklę nukreipti į Saulę. Centras tarp valandinės rodyklės ir 12 valandos žymi šiaurės-pietų liniją.
Jei nežinote, kurioje pusėje pietūs, o kurioje šiaurė, prisiminkite, kad Saulė visuomet teka rytuose, o leidžiasi vakaruose. Šiaurės pusrutulyje Saulė vidurdienį būna pietuose. Jeigu laikrodis nustatytas pagal vasaros laiką, tada kampą dalinkite tarp valandinės rodyklės ir pirmos valandos žymės.
Vienas tiksliausių krypties nustatymo metodų yra pagal šešėlį. Tiesa jis reikalauja ir nemažai laiko bei giedro dangaus. Jam reikia turėti lazdą, kurios viršutinis galas nuo žemės paviršiaus iškiltų 1-1,5 metro ir virvutės. Paprastai šis metodas naudojamas sustojus pietums. Jis reikalauja 2-3 valandų laiko (gana daug). Matuoti pradedama apie valandą prieš vidurdienį. Apie lazdą apibrėžiamas apskritimas, kurio spindulys- lazdos šešėlis. šešėlio galas, liečiantis apskritimą pažymimas. Saulei kylant iki zenito, šešėlis trumpėja. Po pietų jis vėl ima ilgėti, nes saulė leidžiasi.
Turint laikrodį su rodyklėmis šiaurę nustatyti pagal saulės padėtį galima daug greičiau. Tačiau šis metodas ne toks tikslus. Šiam metodui reikia žinoti vieną priklausomybę- saulė apie žemę apsisuka per 24 val, o laikrodžio rodyklė apie ašį apsisuka per 12 val. Metodo esmė: pasukame laikrodį taip, kad valandinė rodyklė rodytų į saulę. Tada išvedame vidurkį tarp valandinės rodyklės ir 12 valandos. Šio būdo tikslumas nedidelis, apsirikti galima iki 20-25°. Be to, tam reikia kad laikrodis rodytų gamtinį laiką. Dažnai vietovėse naudojamas ne gamtinis laikas, o laikrodžio rodyklės pasukamas į priekį arba atgal.
Krypties nustatymas pagal žvaigždes
Miške ypač sunku orientuotis naktį. Geriausiai nustatyti kryptį padės Šiaurinė žvaigždė. Jos ieškoti reikia pagal didžiuosius ir mažuosius Grįžulo Ratus. Šiaurinė žvaigždė rodo šiaurę, tačiau ji nėra labai didelė ir lengvai pastebima. Reikėtų Didžiųjų Grįžulo ratų kraštines „vežimo“ žvaigždes sujungus tiese pratęsti ją penkis kartus. Tuomet ji atsirems tiesiai į Šiaurinę žvaigždę. Atsistojus veidu į Šiaurinę žvaigždę, dešinėje bus rytai, kairėje - vakarai, o už nugaros - pietūs.
Naktį galima orientuotis pagal žvaigždes. Visi žino kad šiaurinė žvaigždė rodo šiaurę. Tačiau ji nėra tokia didelė kad lengvai būtų randama. Paimama linija tarp dviejų nuotraukoje pažymėtų žvaigždžių ir pratęsiama dar 5 tokio pat ilgio atstumais.
Šiaurės-pietų kryptį galima susekti ir pagal kitas žvaigždes, jei tik mokama jas atpažinti danguje ir žinomas jų kulminacijos (perėjimo per dangaus meridianą) laikas. Ryškiausių žvaigždžių kulminacijos laiką nesunku atrasti astronominiuose kalendoriuose ar metraščiuose. Orientavimosi būdas toks pat, kaip ir Saulės bei Mėnulio atveju, tik laiko pataisa čia lygi kulminacijos momento skirtumui nuo vidurnakčio.