Orientuotis - tai atrasti pasaulio šalių kryptį ir savo padėtį aplinkos objektų bei reljefo elementų atžvilgiu, mokėti nustatyti atstumus iki jų ir išlaikyti kryptį (judant uždara vietove ar blogo matomumo atveju) nuo vieno objekto - orientyro - iki kito.
Pagrindinės pasaulio kryptys
Pagrindinės keturios pasaulio kryptys yra šiaurė, pietūs, rytai, vakarai. Kryptims nurodyti naudojamas bendras terminas - pasaulio kryptys arba horizonto kryptys. Lietuvių kalboje jos atitinkamai žymimos Š, P, V ir R, tačiau dažnai vartojami sutrumpinimai anglų kalba: šiaurė - N (North), pietūs - S (South), vakarai - W (West) ir rytai - E (East).
Tarpinės pasaulio kryptys yra šiaurės rytai - kryptis tarp šiaurės ir rytų, šiaurės vakarai - kryptis tarp šiaurės ir vakarų, pietryčiai - kryptis tarp pietų ir rytų, pietvakariai - kryptis tarp šiaurės ir vakarų. Lietuvių kalboje jos atitinkamai žymimos ŠR, ŠV, PR ir PV.
Kaip orientuotis neturint kompaso
Pasaulio šalių kryptis galima nustatyti pagal saulę, žvaigždes ir kt. Saulė kyla ryte rytuose, o leidžiasi vakare vakaruose. Dieną per pietus saulė būna pietuose. Šios asociacijos labai padeda orientuotis neturint kompaso.
Orientavimasis pagal saulę
Vienas tiksliausių krypties nustatymo metodų yra pagal šešėlį. Tiesa, jis reikalauja nemažai laiko bei giedro dangaus. Jam reikia turėti lazdą, kurios viršutinis galas nuo žemės paviršiaus iškiltų 1-1,5 metro ir virvutės. Paprastai šis metodas naudojamas sustojus pietums. Jis reikalauja 2-3 valandų laiko (gana daug). Matuoti pradedama apie valandą prieš vidurdienį. Apie lazdą apibrėžiamas apskritimas, kurio spindulys - lazdos šešėlis. Šešėlio galas, liečiantis apskritimą, pažymimas. Saulei kylant iki zenito, šešėlis trumpėja. Po pietų jis vėl ima ilgėti, nes saulė leidžiasi.
Turint laikrodį su rodyklėmis, šiaurę nustatyti pagal saulės padėtį galima daug greičiau. Tačiau šis metodas ne toks tikslus. Šiam metodui reikia žinoti vieną priklausomybę - saulė apie žemę apsisuka per 24 val., o laikrodžio rodyklė apie ašį apsisuka per 12 val. Metodo esmė: pasukame laikrodį taip, kad valandinė rodyklė rodytų į saulę. Tada išvedame vidurkį tarp valandinės rodyklės ir 12 valandos. Šio būdo tikslumas nedidelis, apsirikti galima iki 20-25°. Be to, tam reikia, kad laikrodis rodytų gamtinį laiką.
Orientavimasis pagal mėnulį
Naktį galima orientuotis ir pagal Mėnulį, kuris pirmosios ketvirties metu (kai matyti dešinė Mėnulio pusė), pirmą valandą nakties, esti vakaruose, pilnaties metu - pietuose, o paskutinės ketvirties metu (matyti kairė Mėnulio pusė) - rytuose. Bet kuriuo kitu metu susekti pietų kryptį padeda laikrodis, kuris pilnaties metu naudojamas taip, kaip ir Saulės atveju. Kitu metu reikia daryti laiko pataisas, t.y. į Mėnulį nukreipti ne valandų rodyklę, o kitą gretimą skaičių, kuris atrandamas, pridėjus ar atėmus prie duotos valandos tiek valandų, kiek Mėnulio skersmens šeštųjų dalių tuo metu apšviečia Saulė.
Orientavimasis pagal žvaigždes
Naktį galima orientuotis pagal žvaigždes. Visi žino, kad Šiaurinė žvaigždė rodo šiaurę. Paimama linija tarp dviejų nuotraukoje pažymėtų žvaigždžių ir pratęsiama dar 5 tokio pat ilgio atstumais. Šiaurės-pietų kryptį galima susekti ir pagal kitas žvaigždes, jei tik mokama jas atpažinti danguje ir žinomas jų kulminacijos (perėjimo per dangaus meridianą) laikas. Ryškiausių žvaigždžių kulminacijos laiką nesunku atrasti astronominiuose kalendoriuose ar metraščiuose. Orientavimosi būdas toks pat, kaip ir Saulės bei Mėnulio atveju, tik laiko pataisa čia lygi kulminacijos momento skirtumui nuo vidurnakčio.
Orientavimasis pagal vietovės objektus
Apsiniaukusio oro metu galima orientuotis pagal tam tikrus vietovės objektus. Miško biržių susikirtimo vietose stovi stulpeliai, ant kurių užrašyti kvartalų numeriai. Šiaurės kryptį nesunku susekti, žinant, kad biržės kertamos iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus, o pats mažiausias kvartalo numeris yra šiaurės vakaruose.
Atskirai stovinčių medžių laja iš pietų pusės esti tankesnė, o kamienai labiau apsamanoja iš šiaurės. Beržo tošis iš pietų pusės šviesesnė ir ne taip suskilusi. Skruzdėlynai dažniau stūkso saulėtoje (pietinėje) medžių pusėje.
Kompasas
Kompasas - tai prietaisas, padedantis orientuotis pagal pasaulio (horizonto) kryptis. Kompasą sudaro korpusas, laipsniais sugraduota skalė ir galinti laisvai suktis įmagnetinta rodyklė. Žemės magnetinis laukas kompaso rodyklę orientuoja šiaurės kryptimi.
Manoma, kad kompasą išrado kinai XI amžiuje. Jie pastebėjo, kad skeveldrėlė magnetito (mineralo, kuriam būdingos magnetinės savybės), sukdamasi ant adatos galiuko, visuomet rodo šiaurės kryptį. XII-XIII a. Europos jūreiviai, plaukiodami Viduržemio jūroje, jau naudojosi kompasais su magnetitu. Ant kamščio gabalėlio jie pritaisydavo magnetito ir kamštį įdėdavo į indą su vandeniu.
XIV a. Europoje jau buvo įvairių rūšių kompasų, kurie skiriasi pagal formą ir dydį. Turime nykščio kompasus, sulankstomus kompasus, riešo kompasus, išmaniųjų telefonų kompasus, daugiafunkcinius kompasus ir t.
Kaip naudotis kompasu
Paprasčiausias būdas naudotis kompasu - tiesiog žinoti, jog kompaso adatos raudonoji pusė - šiaurės rodyklė - visada rodo beveik tiksliai į šiaurę. Kad lengviau orientuotumėtės erdvėje, atsisukę šiaurės kryptimi nustatykite kompaso galvutę, taip, kad raidė „N“ (šiaurė) sutaptų su šiaurės kryptimi. Priešais jus dabar yra šiaurė, į kairę nuo jūsų - vakarai, dešinėje - rytai, o už jūsų - pietūs.
Turėkite omenyje, kad beveik visada žemėlapiai yra orientuoti į šiaurę, todėl žinant savo apytikslę ar kelionės pradžios vietą, galite nesunkiai orientuotis vietovėje. Tiesiog keliaudami ir bijodami pasiklysti dažnai tikrinkite savo judėjimo kryptį.
Kompasas dedamas ant žemėlapio taip, jog briauna jungtų dabartinę keliautojo vietą ir pasirinktą tikslą. Tuomet kompaso galvutė pasukama taip, jog „N“ sutaptų su paprastai viršuje esančia žemėlapio šiaure.
Tiesiog Žemės geografinis ir magnetinis šiaurės poliai arti, bet nesutampa, tiksliai orientacijai skalę reikia papildomai šiek tiek pasukti kompensuojant vietos magnetinę deklinaciją. Tiksli šios kompensacijos reikšmė ir pasukimo kryptis priklauso nuo vietos. Lietuvos apylinkėse magnetinė deklinacija yra apie 5,8° ir pamažu kinta apie 0,12° per metus.
Magnetiniai kompasai būna užpildyti skysčiu arba oru. Kelias į vietą vadinamas kryptimi. Norėdami rasti vietą ar apibūdinti, kur ji yra, turime žinoti, kokia kryptimi nuo mūsų ji yra. Dažniausiai nuorodos pateikiamos atsižvelgiant į tai, ar vieta yra į šiaurę, pietus, rytus ar vakarus nuo dabartinės mūsų buvimo vietos.