Siauralapė velniapupė, plačiau žinoma kaip sena (lot. Senna alexandrina) yra pupinių (lot. Fabaceae) augalų šeimai priklausantis augalas.

Senos lapai ir ankštys jau tūkstantmečius naudojami medicininiais tikslais. Natūraliai paplitęs šiaurės ir rytų Afrikoje (Egipte, Nubijoje, Sudane), auginamas Indijoje, Pakistane. Lietuvoje natūraliai šis augalas neauga.

Gydomieji preparatai ruošiami iš senos lapų ir ankščių. Jų naudą tam tikroms organizmo būklėms gydyti pripažįsta ir šiuolaikinė medicina. Sudarius tinkamas sąlygas, siauralapę velniapupę galima auginti ir vazone. Lapai skinami prieš augalui pradedant žydėti, o ankštys renkamos rudenį, kai subrandinamos sėklos. Žaliava džiovinama saulėtoje patalpoje arba lauke.

Lietuvoje senos lapų žaliavos galima nusipirkti vaistinėse ar kitose specializuotose prekybos vietose. Dažniausiai naudojami džiovinti senos lapai. Tačiau galima įsigyti ir senos lapų miltelių.

Senos Naudingosios Savybės

Senos augalas turi įvairių maistinių medžiagų: cinko, kalcio, kalio, magnio, natrio, vario, taip pat - angliavandenių, baltymų, riebalų ir skaidulų. Veikliosios medžiagos, senai suteikiančios gydomųjų savybių yra polisacharidai, salicilo rūgštis, antrachinonų glikozidai, flavonoidai (kamferolis).

Senos lapai ir ankštys nuo seniausių laikų buvo naudojami kaip vidurius laisvinanti ir žarnyną valanti priemonė. Senos lapuose esantys cheminiai junginiai antrachinonai skatina žarnyno peristaltiką, subalansuoja vandens ir druskų įsisavinimą žarnyne, minkština jo turinį bei lengvina tuštinimąsi. Būtent šiam tikslui senos preparatai dažniausiai naudojami ir šių dienų tiek liaudies, tik tradicinėje medicinoje.

Senos efektyvumas gydant lėtinį vidurių užkietėjimą, dirgliosios žarnos sindromą bei hemorojų yra patvirtintas tyrimais. Senos preparatai skiriami ir žarnyno paruošimui (išvalymui) prieš diagnostinius tyrimus, pavyzdžiui kolonoskopiją. Taip pat yra duomenų, kad senos augalas pasižymi vėsinamuoju, antibakteriniu, antiparazitiniu ir raminamuoju poveikiu.

Sena Šiuolaikinėje Medicinoje

Šiuolaikinė medicina intensyviai tiria senos augalo savybes ir galimą jų naudą kitų įvairių susirgimų gydymui bei prevencijai. Pirminiai, tačiau dar nepakankami, tyrimų rezultatai rodo, kad sena gali būti veiksminga kaip antialergenas, antioksidantas, antiseptikas, analgetikas.

Dėl šių, dar tik preliminariai ištirtų savybių, ateityje sena gali pasitarnauti daugelyje sričių:

• Gali užkirsti kelią vėžinių ląstelių susidarymui.
• Gali palaikyti sveiką kepenų funkciją.
• Gali būti naudinga išorinių odos ligų gydyme.
• Gali padėti gydant reumatoidinį artritą, podagrą, taip pat - žarnyno kirmėles.
• Gali turėti kraują valantį poveikį.

Senos Lapų Arbata ir Jos Variacijos

Senos arbata yra gydomasis gėrimas, vartojamas tuomet, kai reikia išspręsti konkrečius sveikatos sutrikimus. Dažniausiai - tai pirmoji priemonė nuo vidurių užkietėjimo. Ši arbata vartojama gydant lėtinį vidurių užkietėjimą, hemorojų.

Taip pat kartais vartojama kaip papildoma organizmo valymo priemonė prieš tam tikras medicinines procedūras ar metant svorį. Pernelyg dažnas, nebūtinas jos gėrimas gali sukelti neigiamą šalutinį poveikį. Taigi - ši arbata nėra skirta kasdieniam pasimėgavimui.

Senos arbatos paruošimas:

Senos arbatai paruošti reikia:

• ½ arbatinio šaukštelio senos lapų;
• 200 ml vandens.

Į puodelį sudėkite senos arbatos žaliavą ir užpilkite virintu, kiek pravėsusiu vandeniu. Puodelį uždenkite ir palikite 10-15 minučių pastovėti. Prieš geriant galima perkošti. Arbatžoles galima užpilti ir šaltu vandeniu bei palikti 10-12 valandų pastovėti. Tuomet galima perkošti ir gerti.

Senos lapų arbata yra kartoko skonio. Norint išgauti malonesnį poskonį, senos lapus galima sumaišyti su žaliąja arbata. Taip pat galima įsidėti šiek tiek medaus.

Senos Lapų ir Imbiero Arbata

Ingredientai:

• 1 arbatinis šaukštelis senos lapų;
• apie 5 g šviežio imbiero;
• 250 ml vandens.

Į indą sudėkite senos lapus, tarkuotą arba smulkiai supjaustytą imbierą, užpilkite vandeniu ir viską užvirinkite. Vėliau indą nukelkite nuo ugnies, uždenkite ir palikite 15 minučių pastovėti. Tuomet perkoškite ir gerkite karštą, mažais gurkšneliais.

Senos Lapai Gydo Odą ir Gražina Plaukus

Senos lapuose esančios antiseptiniu poveikiu pasižyminčios medžiagos gali padėti gydyti išorinius, infekcijų ar grybelių sukeltus odos susirgimus. Vis dėlto, prieš naudojant šią priemonę ant odos, reiktų pasikonsultuoti su gydytoju. Išoriniam naudojimui gali būti naudojamas iš senos lapų miltelių ir acto paruoštas tepalas.

Plaukų stiprinimui galima pasigaminti ir išbandyti plaukų kaukę. Ji plaukams suteikia blizgesio ir apimties.

Kaukei pasigaminti reikės:

• 1 valgomojo šaukšto senos lapų miltelių;
• 1 valgomojo šaukšto natūralaus jogurto;
• vandens (pagal poreikį);
• kelių lašų mėgstamų citrusinių vaisių sulčių, eterinių aliejų arba žolelių arbatos.

Miltelius sumaišykite su jogurtu, įlašinkite pasirinktų priedų, įpilkite vandens ir viską gerai išmaišykite iki vientisos, vidutinio tirštumo konsistencijos. Tepkite ant drėgnų plaukų, mažomis dalimis, gerai paskirstant ant plaukų ir galvos odos. Tuomet galvą uždenkite gobtuvu (rankšluosčiu ar netgi plastikiniu maišeliu) ir leiskite išdžiūti. Po kelių valandų plaukus gerai išskalaukite.

Senos Lapų Arbatos Vartojimas ir Šalutinis Poveikis

Senos lapų arbatos negalima vartoti ilgiau kaip 10 dienų. Tuomet būtina padaryti 2 savaičių pertrauką. Ilgalaikis vidurius laisvinančių priemonių vartojimas gali sukelti priklausomybę ir išbalansuoti natūralią žarnyno funkciją. Taip pat gali sudirginti žarnyną ir sukelti pavojingą viduriavimą.

Senos lapų arbatos negalima vartoti nėščiosioms, krūtimi žindančioms moterims ir vaikams iki 12 metų.

SENŲ LAPAI ŠVF vartojant ilgesnį laiką gali sutrikti žarnyno veikla ir išsivystyti priklausomybė vidurius laisvinantiems vaistams. Šią vaistažolių arbatą reikia vartoti tik tuo atveju, kai kitų priemonių ( pvz., mitybos pakeitimo ar išmatų tūrį didinančių priemonių) nepakanka. Kaip ir kitų vidurius laisvinančių vaistų, šios vaistažolių arbatos negalima vartoti pacientams, negalintiems pasituštinti arba kuriems ūmiai arba nuolat dėl neaiškios priežasties pasireiškia virškinimo trakto simptomai, pvz., pilvo skausmai, pykinimas ir vėmimas.

SENŲ LAPAI ŠVF esančios medžiagos keičia šlapimo spalvą. SENŲ LAPAI ŠVF vaistažolių arbatos nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims.

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Senų lapai gali sukelti pilvo skausmą, spazmą, viduriavimą, ypač dirgliosios žarnos sindromu sergantiems pacientams.

Senų lapų preparatų nėštumo metu vartoti nerekomenduojama. Žindyvei senų lapų preparatų vartoti nerekomenduojama.

Vaisto perdozavus, dažniausiai pasireiškia spazminiai pilvo skausmai ir sunkus viduriavimas, kurio metu pacientas netenka daug skysčių ir elektrolitų, todėl būtina palaikyti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą organizme.

Senos Lapų Arbatos Vartojimo Apribojimai

Kaip ir kitų laisvinančių vaistų, senų lapų negalima vartoti pacientams, negalintiems pasituštinti arba kuriems ūmiai arba nuolat pasireiškė neaiškios priežasties virškinimo trakto simptomai, pvz. pilvo skausmai, pykinimas.

Senų lapų vartojant ilgesnį laiką gali sutrikti žarnyno funkcija ir išsivystyti priklausomybė vidurius laisvinantiems vaistams. Senų lapus reikia vartoti tik tuo atveju, kai kitų priemonių (pvz. dietos pokyčiai ar išmatų tūrį didinančios priemonės) nepakanka.

Atsargumo Priemonės

• Vartoti vaistą ilgiau kaip 2 savaites be gydytojo leidimo nepatariama.
• Jei liuosuojančių vaistų reikia kasdien, būtina ištirti vidurių užkietėjimo priežastis.

Dėl ilgo preparato vartojimo pasireiškusi hipokaliemija stiprina rusmenės glikozidų ir antiaritminių preparatų nepageidaujamą poveikį. Šlapimo spalvos pokyčiai dėl antranoidų skilimo produktų poveikio gali tariamai didinti urobilinogeno ir estrogenų kiekio šlapime rodmenis.

---