Mažieji Vilniaus objektai
Skulptūra „Laiptai vedantys į Dangų“
Gedimino pr. Naujo pastatų komplekso „Live Square“ kiemelyje atsirado netikėta čiuožykla-eskalatorius.
Paminklinis suoliukas Vytautui Kernagiui atminti
Einant Gedinimo prospektu pro Lukiškių aikštę, atkreipkite dėmesį į ten stovintį suoliuką-skulptūrą. Bronzinė skulptūra vaizduoja 1965-1980 metais čia stovėjusį suoliuką su į jo dešinį šoną atremta gitara ir yra skirta Vytauto Kernagio kūrybinio kelio pradžiai pažymėti. Vytautas Kernagis buvo lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos pradininkas, kūrėjas bei atlikėjas, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas. Atminimo skulpūrą sukūrė skulptorius Danielius Sodeika ir architektas Rimvydas Kazickas.
Meškiukų figūros
Keliaudami toliau Gedimino prospektu Katedros link, sustokite prie namo Nr. 2 ir apžvelkite jo pirmojo aukšto fasadą. Ar matote kolonas su reljefinėmis šokolado plyteles valgančių meškiukų figūromis, kurios, kaip ir pastatas, dabar yra šviesios spalvos? Gal kada ir atkreipėte dėmesį į šiuos meškiukus, tačiau neuždavėte sau klausimo, kodėl jie ten yra, ar ne? Pasirodo, jog 1908 m. šiame pastate buvo atidaryta viena iš keturių lietuvių šokolado ir saldainių fabriko „Viktorija“ parduotuvių. Tuomet kolonos ir meškiukų bareljefai buvo rudos spalvos (kaip šokoladas), o pati parduotuvė - viena prašmatniausių Vilniuje.
1931 m. potvynio žyma
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos cokolyje kampiniame akmens bloke įrėžta linija su užrašu žyminčiu 1931 m. potvynio datą ir aukščiausią vandens pakilimo lygį. 1931 m. balandį iš krantų išsiliejusios Neris ir Vilnelė užtvindė žemesnes Vilniaus miesto gatves. Balandžio 26-ąją užfiksuotas aukščiausias kada nors buvęs miesto istorijoje vandens lygis - 825 cm. Vanduo apsėmė Katedros aikštę, Arkikatedros požemiai buvo užlieti iki lubų. Tarp namų gyventojams teko plaukti valtimis, be pastogės liko apie 2000 gyventojų.
Plytelė „Stebuklas“
Vilniaus Katedros aikštėje yra žymi plytelė, kurioje parašytas žodis „Stebuklas“. Tikima, kad atsistojus ant plytelės ir apsisukus aplink savo ašį tris kartus, sugalvotas noras būtinai išsipildys.
Plytelė „Dvi pėdos“
Katedros aikštėje galima rasti dar vieną plytelę - dvi dideles, stovinčio žmogaus pėdas. Tai Baltijos keliui atminti skirta plytelė, kurią sukūrė Gitenis Umbrasas, o į grindinį ją įmontavo Vilniaus, Rygos ir Talino miestų vadovai. Po plytele užkasta atminimo kapsulė su atmintuke įrašytu tekstu ateinančioms kartoms.
Skulptūra „Lietuvių skalikas“
Gedimino pilies kalno papėdėje esančio parko gilumoje gyvena trys šunys. Neišsigąskite, jie nei pasimetę, nei benamiai, nei laukiniai. Tai parke įkurdinta skulptūra, skirta pagerbti vienintelę lietuvišką šunų veislę - lietuvių skaliką. Skulptūros autoriai - Rimantas Keturka ir Feliksas Volčakas stengėsi skulptūroje idealiai atitikti tikrąjį lietuvių skaliko standartą. Lietuviškųjų skalinų veislė buvo išvesta iš įvairių vietinių šunų grupių, nuo senų laikų Lietuvoje naudojamų medžioklei. Rašytiniai šaltiniai teigia, kad Lietuvoje su skalikais medžiota jau 1566 metus.
Šv. Onos bažnyčios durų rankenos ir papuošimai
Šv. Onos bažnyčią, greičiausiai, žino visi vilniečiai, joje lankėsi daugybė miesto svečių tiek iš savo šalies, tiek iš užsienio. Ji laikoma viena gražiausių Vilniuje. O ar atkreipėte kada dėmesį į meniškai išdabintas arkos formos bažnyčios duris? Jos yra vienos puošniausių sostinėje. Duryse įžiūrimas rombų ornamentas su augalų motyvais ir šachmatų tvarka pasikartojančiu lotyniškų raidžių S ir A deriniu - Šv.Onos monograma. Duris puošia masyvios širdies formos rankenos, kuriose galima įžvelgti du išsižiojusius slibinus ir raguoto velniuko galvą.
Literatų gatvė
Jauki gatvelė, kurios pastatų sienos nusėtos daugybe - šiuo metu jau virš 200 vnt. - menininkų sukurtų, iš metalo, medžio, stiklo ir kitų medžiagų pagamintų plokštelių ir objektėlių. Visi šie maži meno kūrinėliai yra skirti literatams, t. y. skirtingų laikų rašytojams paminėti ir yra 2009 - 2014 m. vykdyto „Literatų gatvės projekto“ graži pasekmė.
Skulptūra „Žibintininkas“
19 a. pirmoje pusėje Vilniui priklausiusius žibintus aptarnaudavo 15-20 žibintininkų. Skulptūra, kurią rasite Šv. Jono gatvėje, vaizduojamas būtent šios seniai išnykusios profesijos atstovas - žibintininkas.
19 a. Davatkų bendrabutis
Šiame name 1629 m. Darata Točycka įsteigė pamaldžių našlių ir netekėjusių merginų, vadinamų devotkomis (nuo lotyniško žodžio devota - pamaldi, atsidavusi Dievui) arba davatkomis, bendrabutį. Tuo metu čia gyveno septynios davatkos. Šios moterys melsdavosi šalia esančioje Šv. Jono bažnyčioje, ten patarnaudavo. Namą vėliau įsigijęs verslininkas Šulcas įsipareigojo davatkų bendrabutį išlaikyti. Per karą su Maskva namas buvo sugriautas, o jo savininkas žuvo.
Šv. Vilniaus universiteto bibliotekos durys
Vilniaus universiteto bibliotekos paminklinės durys vertos atidesnio žvilgnsio. Tokiomis, kokias jas dabar mato vilniečiai ir miesto svečiai, jos tapo 2001 metais.
Skulptūra „Alumnato drambliukai“
Šachmatų lenta ant drambliukų galvų - tokią skulptūrą atrasite giliame Senamiesčio kiemelyje su vaizdu į pezidentūros kiemą. „Alumnato drambliukus“ 1985 m iš balto cemento sukūrė skulptorius Vytenis Jankūnas.
Grojantis suoliukas
Sirvydo skvere (dar kitaip vadinamame „Prancūzparkyje“), netoli fontano, norinčiųjų prisėsti, pailsėti ir muzikos paklausyti, laukia grojantis suoliukas. Jį Vilniui padovanojo Lenkijos ambasada.
Skulptūra „Medeinė“
Viename iš Stilklių gavės kiemelių gali rasti ant meškos jojančią dailią merginą. Nebijokite, tiek gyvūnas, tiek žmogus - bronziniai, nes tai - skulptoriaus Mariaus Grušo sukurta skulptūra „Medeinė“. Senovės lietuvių miškų ir medžioklės deivę vaiduojantis kūrinys Vilniuje jau seniai - kiemelyje rymo nuo 1988 m. Pastatyta ji šioje vietoje ne šiaip sau - šalia yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos būstinė, prie kurios gyveno ir pats skulptorius.
Nykštukų perėja
Nykštukų perėja - gali tapti netikėtumu daugeliui. Ypač supratus, kad ji visą laiką buvo pašonėje, o tu to net neįtarei. Tokį smagų pavadinimą turi senovinis, žemiausias Vilniuje pasažas (bromas), kuriuo iš vieno vidinio senamiesčio kiemelio galima pereiti į kitą ir iš Vokiečių g. atsidurti Pranciškonų g. Net ir vidutinio ūgio žmogui teks pasilenkti, jei norės pereiti Nykštukų perėja. Perėję ja iš Vokiečių g.
Paminklas daktarui Cemachui Šabadui
Seną daktarą, bendraujantį su mergaite, laikančią ant rankų kačiuką, vazduojančią skulptūrą sukūrė skulptorius Romas Kvintas. Rūdninkų skvere ji atsirado 2007 metais. Šis daktaras - tai C. Šabadas, žydų kilmės nusipelnęs asmuo gimęs ir miręs Vilniuje.
Skulptūra „Miesto vartų sargybinis“
Niekam ne paslaptis, kad viduramžiais Vilnių juosė 1503 m. miestiečių pradėta statyti siena apsiginti nuo gresiančių totorių antpuolių. O ar žinote, kad vieni iš devynerių miesto vartų, kuriuose nuolat budėjo sargybiniai, buvo būtent Trakų ir Pylimo gatvių sankirtoje? Štai kodėl šioje vietoje atsirado žymaus skulptoriaus Stanislovo Kuzmos skulptūra „Miesto vartų sargybinis“.
Skulptūra „Berniukas su batu“
Mažo berniuko su batu skulptūra Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtoje atsirado 2007 m., dabar šioje vietoje dažnai yra skiriami pasimatymai. Šis berniukas - tai devynmetis vilnietis Romanas Kacevas, pasaulyje žinomas prancūzų rašytojo Romain‘o Gary pseudonimu. Skulptūra pasakoja autobiografinio romano „Aušros pažadas“ epizodą, kai norėdamas įrodyti meilę Valentinai iš to paties kiemo, mažasis Romanas pasiryžo suvalgyti net guminį batą (tą ir padarė). Rašytojas pasakojo, jog jam žaidžiant kieme motina kartais liepdavo prieiti prie lango ir pakelti į ją akis, kad ši galėtų jomis pasigrožėti. Todėl Vilniuje esančioje skulptūroje berniukas yra aukštai iškėlęs galvą. Skulptūrą sukūrė skulptorius Romualdas Kvintas.