Judriame Antakalnio mikrorajone veši ramus ir ūksmingas Sapiegų parkas. Parko žaliąjį karkasą sudaro brandūs ir bręstantys medžiai. Teritorijoje aktyviai lankosi praeiviai, kuriasi bendruomenės, veikia progresyvus verslas.
Nuo XVII a. pradžios Sapiegos Antakalnyje ėmė kurti savo vasaros rezidenciją. Kompleksą sudarė barokiniai rūmai, vienuolynas su Išganytojo bažnyčia ir itališko tipo parkas. Iš pradžių buvo pastatyti mediniai rūmai, vėliau juos pakeitė mūriniai - išlikę iki šių dienų.
Sapiegų Parko Istorija ir Raida
Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnio priemiestyje buvo pastatyti 1689-1692 m. Šie rūmai ir parkas - vienintelis Lietuvos teritorijoje išlikęs baroko laikotarpio didikų užmiesčio rūmų ir parko ansamblis, iki mūsų dienų išsaugojęs daugelį svarbiausių elementų.
Vis dėlto per 200 metų, kai Sapiegos pasitraukė iš Antakalnio, pasikeitė parko želdinių architektūra, nugriauti ūkinio kiemo statiniai, dalis parko ir kiemo sienų, tačiau daugiausia pokyčių patyrė ansamblio apylinkės.
Sapiegų rūmų ir parko ansamblis intensyviausiai buvo kuriamas 1689-1692 metais. Rūmų (o gal ir viso ansamblio) projektą parengė architektas Giovanni Battista Frediani.
Savo dvarą K. J. Sapiega ėmė kurti su karališku užmoju ir radikaliai keitė senąsias erdves. Formuojant parko kontūrus nugriautas ne vienas čia stovėjęs pastatas. Naujojo dvaro ansamblis, skirtingai nei P. Nonharto rūmai, buvo nukreiptas Antakalnio gatvės link.
Leono Sapiegos g. Iš pradžių buvo pastatyti mediniai rūmai, vėliau juos pakeitė mūriniai - išlikę iki šių dienų.
Rūmus 1689-1692 metais statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega. Rūmai, į juos orientuotas centrinis parkas, dveji tebestovintys vartai sudaro baroko rūmų ansamblį. Visą parką juosia mūrinė tvora.
Kai XVII amžiaus pabaigoje K. J. Sapiegos užsakymu rūmai perstatyti į prabangią rezidenciją, ši vieta buvo užmiestis. Svarbu suprasti, kaip mūsų miestas išaugo ir pasikeitė.
Parko Pokyčiai ir Iššūkiai
Vis dėlto per 200 metų, kai Sapiegos pasitraukė iš Antakalnio, pasikeitė parko želdinių architektūra, nugriauti ūkinio kiemo statiniai, dalis parko ir kiemo sienų. Vis dėlto nuo tada, kai Sapiegos pasitraukė iš Antakalnio, pasikeitė parko želdinių architektūra, nugriauti ūkinio kiemo statiniai, dalis parko ir kiemo sienų. Tačiau daugiausia pokyčių patyrė ansamblio apylinkės: miškus pakeitė užstatyti kvartalai, vizualinį ir kompozicinį parko ryšį su greta esančia bažnyčia nutraukė XIX a.
Keista likimo ironija - Sapiegų rūmai buvo suniokoti carinės imperijos metais čia įrengus karinę ligoninę, tačiau būtent ligoninės paskirtis išgelbėjo parką. Ir ligoniams, ir sveikstantiems, ir mirštantiems reikėjo poilsiui parko.
Žinoma, kad parko gale, už rūmų kiemo sienos, ant kalno kilo Sapiegų giria. Miškas, o ne reti medžiai, kaip dabar, buvo pietinėje parko pusėje, teritorijoje, kurioje 19a. antroje pusėje buvo pastatyti naujieji ligoninės pastatai, o dabar veikia „Vilnius Tech Park SAPIEGOS“.
Rūmai suniokoti - parkas išgelbėtas Doc.E.Purlys sako, kad svarbiausia, jog išliko nepažeista barokinio rūmų parko teritorija, joje gerai matomi beveik visi takai: „Tik gaila, per ilgi jis buvo apleistas, pamažu išnyko karpomos gyvatvorės, 18 a. inventoriuose dar minimi karpomi piramidiniai medžiai, sunaikintos skulptūros ir kt.
Ir buvo labai netoli tikslo. Doc.E.Purlys pasakoja, kad parkas buvo Sapiegų planuoto didingo ansamblio centras, apie kurį komponuoti svarbiausi ansamblio pastatai:
- išilginis parko takas nuo vartų prie Antakalnio gatvės vedė link pagrindinio įėjimo į rūmus,
- skersinėje, šiandien jau ne visada suvokiamoje, o kažkada buvusioje ne mažiau nei išilginė svarbioje ansamblio ašyje buvęs takas per vartus šiaurinėje parko sienoje vedė link Trinitorių bažnyčios portalo.
Pietinėje parko pusėje šis takas turėjo nuvesti į kažkokį taip ir nepastatytą statinį, kuris turėjo būti lyg ir atsvara Trinitorių bažnyčiai.
Specialisto įsitikinimu, ne plėsti pastatus, o pasodinti daugiau medžių reikėtų „Vilnius Tech Park SAPIEGOS“ teritorijoje. Kalbėdamas apie ansamblio simbolinę prasmę, doc.E.Purlys primena, kad Sapiegos buvo paskutinė stipri didikų giminė, po jų pralaimėjimo jau nebuvo nei vienos giminės, kuri būtų galėjusi pretenduoti į ATR karaliaus sostą ir kuri siekdama savo tikslų galėtų apseiti be užsienio valdovų paramos. O K.J. Sapiega pretendavo.
Jis sako, kad dalis antakalniečių priešinasi šiai idėjai, nes dabartinis parkas jau natūraliai susiformavęs, ir natūraliai gyvas: „Jį patvarkyti tikrai reikia, ten yra beverčių medžių, šabakštynų, krūmų, kuriuos reikia iškirsti.
Parko Augalija ir Gyvūnija
Šiaurinėje teritorijos dalyje auganti liepų, klevų, uosių, beržų bendrija ir medžių alėjos sudaro tankią lajų dangą, kuri yra ypač ūksminga. Gausiai medžiais apaugusiame parke gyvena įvairūs parkų paukščiai. Pietuose medžių grupės kaitaliojasi su atvirais plotais, gausu jaukių, šviesių erdvių.
Sapiegų parke, Antakalnio gatvės pusėje, auga liepa, pripažinta gamtos paminklu. Medžiui senoliui apie 300 metų. Augalas išsiskiria savo galinga laja ir kamieno apimtimi.
Čia pasitaiko senų, drevėtų medžių, juose peri uoksiniai paukščiai - didžiosios, mėlynosios, pilkosios zylės, margasparnės musinukės, bukučiai. Seni medžiai taip pat patogūs lipučiams, kikiliams, devynbalsėms, pečialindoms.
Parko Funkcijos ir Dabartis
Parke veikia kavinė - edukacinė erdvė „Miesto laboratorija”. Tai tam tikras vietos bendruomenės sukurtas kultūrinių renginių centras, pastatytas ant darnios plėtros ir ekologijos pamatų. Laboratorijoje vyksta įvairūs renginiai. Viduje auga hidroponinis daržas. Laboratorijos sieną puošia originalus grafiti aplinkosaugos tema. Būnant parke patogu aplankyti šalia įsikūrusį Lietuvos saugomų teritorijų lankytojų centrą.
Šiandien čia matomas technologijų verslų miestelis didele dalimi sudarytas iš tuo metu parke įrengtų ligoninės korpusų. Pritaikant pastatus startuoliams, buvo išsaugota ligoninės pastatų komplekso sandara. Vienintelis naujas statinys - naujas konferencijų salės priestatas, suprojektuotas pačiame komplekso centre. Pastatų išorė sutvarkyta ir išsaugota, labiausiai pasikeitė buvę ligoninės interjerai. Šioje aštuonių hektarų teritorijoje susipina italų architektų įkvėpto barokinio parko erdvės, jose įsiterpę carinės ligoninės korpusai ir nauji šių dienų fragmentai, skirti technologijų įmonių darbui.
Šalia Sapiegų parko, šiaurės rytinėje dalyje stūkso dabar remontuojami Sapiegų rūmai. Parko centre yra medinis buvusios slaugos ligoninės pastatas. Šiandien medinuke veikia „Vilnius tech park”, glaudžiantis išmanius verslus - startuolius.
Viename iš Sapiegų parko kiemelių stovi klasikinė skulptūra Geležinis vilkas. Medinis pastatas formuoja vidinius kiemelius, kuriuose stovi stebinančios skulptūros, vaizduojančios įvairias žmogbeždžiones. Tai šiuolaikinio meno atstovo Donato Jankausko-Duonio darbai.
Sapiegų Rūmų Atgimimas
Pro belapius medžius iškėlę du puošnius atkurtus fasadus, istoriniai Sapiegų rūmai po ilgų šimtmečių tylos išdidžiai sugrįžta į sostinės kultūros erdvę. XXI amžiuje jie tarsi grįžta iš kultūrinio pogrindžio ir kaip Šiuolaikinio meno centro padalinys - kultūros ir meno erdvė - nuo 2024 metų vasario atsiveria antram gyvenimui.
„Atgauname labai svarbų, pasididžiavimo vertą kultūros paveldo objektą. Ne tik rūmus, bet ir dalį savo istorijos, - sako Šiuolaikinio meno centro direktoriaus pavaduotoja dr. Gintautė Žemaitytė. - Sapiegų rūmai trumpai buvo didikų rezidencija, kur klestėjo kultūra.
Ji pabrėžė, kaip svarbu Sapiegų rūmams, buvusiai užmiesčio rezidencijai, lėtą tempą retkarčiais sugrąžinti į šiandienio vilniečio kasdienybę: „Tas lėtumas yra simboliškas: mes vis pernelyg skubam kuo greičiau pabaigti, bandom kuo daugiau padaryti, nes nežinom, kiek užtruks susitaikyti su istorine trauma. Norisi, kad tikėtume, jog dabar galėsim lėtai atskleisti buvusį rūmų grožį.
Šiuo metu atkurti du - pietinis ir vakarinis - Sapiegų rūmų fasadai, pareikalavę ne tik restauratorių meistrystės, bet ir kruopštaus, kartais su milimetro plonumo teptuku, darbo valandų. Detalėms atidūs lankytojai iš dešinės po ketvirtu antro aukšto langu iš riestų ūsų atpažins rūmų užsakovo Kazimiero Jono Sapiegos bareljefą.
Šiais rūmais tuomet turtingiausias ir įtakingiausias LDK žmogus tarsi metė iššūkį karaliui ir viešpačiui ir nesikuklino - rūmų statybai ir puošybai pasirinko italų kilmės menininkus. Tapytojo Michelangelo Palloni freskos ir skulptoriaus Pietro Perti skulptūros bei stiuko lipdiniai vilniečiams atpažįstami iš Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Antakalnio pradžioje. Išlikusiais šių baroko meistrų kūrinių fragmentais netrukus bus galima grožėtis naujoje meno, renginių bei susitikimų erdvėje - Sapiegų rūmuose.
Siekiama, kad Sapiegų rūmai, kviečiantys paviešėti lėtesnio laiko, būdingo užmiesčiui, zonoje, patirti kitokį santykį su dabartimi, šiuolaikiniu menu ir paveldu, taptų vilniečių gyvenimo dalimi. „Tai labai polilogiška erdvė, puikiai tinkanti Vilniui, kaip minėta Gedimino laiškuose, daugiakultūriam tolerancijos ir laisvės miestui.
Rūmai suniokoti 1843-48 metų rekonstrukcijos metu, kai, kai buvo nuardytas frontonas ir kampiniai bokšteliai, suvienodintas pastato karnizas, pakeistos visos perdangos, aukštos antro aukšto patalpos padalintos pusiau ir pan. Negrįžtamai sunaikinta sienų ir lubų tapyba, lipdiniai.
Panašu, kad projektui jau gerokai pasistumėjus, suderinus su daugybe institucijų, paskaičiavus darbų kainą, pasirinkus rangovą, projektas gali būti keičiamas. Nereikia fontanų, nereikia gėlynų, dar kažko nereikia. Tai reiškia, kad nežinia kuriam laikui atmetama barokinio parko, o kartu ir barokinio ansamblio atskleidimo, atgaivinimo idėja, pasirenkamas parko laikino sutvarkymo ar net visiško deformavimo variantas, gal būt parke paliekamos net mašinų stovėjimo aikštelės, mašinų srautai per parką“, - apgailestauja šio ansamblio tyrinėtojas.
Sapiegų Parkas: Vieta Susitikimams ir Renginiams
Sapiegų rūmuose nuolat vyksta įvairios ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai vaikams, jaunimui, suaugusiems ir senjorams. Sapiegų rūmai kviečia į vasaros kūrybiškumo ir antropologijos stovyklą 15-18 m. Kokias istorijas pasakos Sapiegų rūmų sienos, parodos ir kapsulė?
7 dienas Sapiegų rūmai dirbs ilgiau: kviečiame patirti 12 val. Kovo 8 d. „Interviu su monstru“ Sapiegų rūmuose ir kitos 2025 m. Prasideda Meno kritikos apdovanojimų trečiasis sezonas: kviečiame nominuoti! Sapiegų rūmai pristato 2025 m. Nuo rugpjūčio 7 d. Kokias istorijas pasakos Sapiegų rūmų sienos, parodos ir kapsulė? Sapiegų rūmai atvers duris 2024 m.
10 Įdomių Faktų Apie Sapiegų Parką
- Sapiegų rūmams - 330 metų! Šiemet sukanka lygiai 330 metų nuo rūmų pastatymo, o tokia graži sukaktis - puiki proga aplankyti Sapiegų rūmus.
- Sapiegų kompleksas - unikalus. Sapiegų rūmai ir parkas Antakalnyje - vienintelis išlikęs brandžiojo baroko rūmų ir parko ansamblis visoje buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.
- Mažasis Versalis. Sapiegų rūmai buvo statomi kaip vasaros rezidencija, apie ką byloja ir atviros arkinės pirmojo aukšto galerijos.
- Meno naujovės. Sapiegų rūmai pasižymėjo ypač ištaiginga puošyba, kurią kūrė italų meistrai: skulptorius Pietro Pertis ir tapytojas Mikelandželo Palonis.
- Didžiausia menė LDK teritorijoje. Didysis valgomasis Sapiegų rūmuose - didžiausia LDK teritorijoje istorinė menė.
- Puotos už rūmų kainą. Sapiegų rūmuose rengtos iškilmės stebindavo daugelį amžininkų.
- Oranžerijoje - figos ir vynuogės. Ištaigingumu išsiskyrė ir barokinis parkas, kurį puošė du fontanai, skulptūros, pavėsinės, o prancūziškoje parko dalyje dominavo taisyklingais geometriniais ornamentais susodintos alyvos ir šermukšniai.
- Seniausia Vilniaus liepa. Sapiegų parke lengvai galite rasti seniausią Vilniaus liepą, kuriai yra per 300 metų. Beje, tai - vienintelis medis, menantis Sapiegos laikus.
- Antakalnio Jėzus Nazarietis. Stebuklais garsėjanti Antakalnio Jėzaus Nazariečio skulptūra buvo skirta Sapiegų komplekse esančiai Išganytojo bažnyčiai ir čia stovėjo nuo 1700 m. iki 1864 m.
- Vilniaus baroko kultūros centras. 1992 m. rūmai buvo perduoti Lietuvos Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, knygų saugyklos įrengimui, bet ja niekada netapo.
Rūmų Savininkai ir Istoriniai Įvykiai
Seniausi dvaro rūmai būsimoje Sapiegų rūmų teritorijoje dokumentuose minimi jau 1514 metais. Iki 1619 m. dvaro šeimininkai ne kartą keitėsi. 1619 m. dvarą įsigijo architektas, Vilniaus Žemutinės pilies bei Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos statybų prižiūrėtojas, pilininkas Petras Nonhartas (Peter Nonhart). Dvaras Antakalnyje P. Nonharto giminei priklausė 29 metus.
Antakalnio dvarą M. K. Pacas 1671 m. Vilnius. Dvarą iš jėzuitų nusipirko Kazimieras Jonas Sapiega. Įsigijęs dar kelis žemės sklypus pradėjo formuoti užmiesčio rezidencijos rūmų, parko ir kulto pastatų ansamblį.
Po Kazimiero Jono Sapiegos mirties 1720 m. Antakalnio rezidencija atiteko jo jauniausiam sūnui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalkai kunigaikščiui Aleksandrui Povilui Sapiegai. Jis palaidotas trinitorių bažnyčios kriptoje. Rūmus paveldėjo jo sūnūs Mykolas Antanas ir Juozapas Stanislovas, vėliau kiti giminaičiai.
Vilniuje įsitvirtinusios rusų kariuomenės 140 kareivių dalinys įsikūrė Sapiegų rūmuose Antakalnyje. Pasitraukus kareiviams, rasti nuniokoti rūmai, apgriauti ūkiniai pastatai, iškirstas miškas. Pranciškus Sapiega ir Pelagėja Potockytė-Sapiegienė rūmus pardavė Juozapui Kosakovskiui ir Liudvikai Potockytei-Kosakovskai. Rūmai remontuoti.
1802 m. Juozapas Kosakovskis Antakalnio rezidenciją 93 metams įkeitė už skolas, o vėliau rūmus ir visą buvusią Sapiegų žemę Antakalnyje pardavė Rusijos imperijos valstybės patarėjui ir Slanimo pavieto maršalkai Vaitiekui Puslovskiui. Jis rūmus su parku ir dalį buvusių Sapiegų valdų Antakalnyje pardavė Vilniaus miestui, ši žemė netrukus buvo suskaidyta į sklypus.
1815-1848 m. rūmai ne kartą remontuoti. 1815 m. užmūrytos arkados rūmų šoniniuose fasaduose, 1829 m. po didelio remonto oficialiai atidaryta karo ligoninė. 1843-1848 m. vyko didžiausia rūmų rekonstrukcija: nugriauti kampiniai bokšteliai, nutašytas senasis ir sumūrytas naujas vainikuojamasis karnizas, antrą ir trečią aukštus apimančiose patalpose padarytos perdangos. Sunaikinta visa skulptūrinė interjero puošyba, galimai paaukštintos rūmų centrinės dalies sienos, nuardyti kampiniai bokšteliai. Prie rūmų rytinio fasado pastatytas apvalus, bokštelį primenantis ligoninės tualetų ir prausyklų priestatas.
1992 m. traukiantis sovietų kariuomenei rūmai ir keli XX a. pradžios bei vidurio pastatai rūmų kieme grąžinti Lietuvos valstybei - Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro įsakymu perduoti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Neturėdama lėšų rūpintis pastatu, biblioteka 2002 m. raštu kreipėsi į Kultūros ir švietimo ministeriją prašydama tarpininkauti perduodant Sapiegų rūmus Valstybės turto fondui.
Tyrimai ir Restauracija
XVII a. Barokiniai rūmai savo pirminę išvaizdą prarado, kai pastatas per 1843-1848 m. rekonstrukciją buvo pritaikytas ligoninės reikmėms. Remiantis Venecijos chartijos (1964 m.) principais ir kitais tarptautiniais paminklosaugos dokumentais, Sapiegų rūmams nuspręsta grąžinti 1692 m.
1993 ir 2007 m. Sapiegų rūmų architektūriniai tyrimai leido nustatyti XVII a. pirmos pusės pastato, vadinamųjų P. XVII a. pirmoje pusėje vadinamųjų P. Nonharto rūmų savininkai pasikeitė dar kelis kartus. Galiausiai per 1655-1661 m. karą pastatas sudegė. 1664 m. rūmai parduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui ir Vilniaus vaivadai Mykolui Kazimierui Pacui, kuriam priklausė didžiuliai plotai Antakalnio priemiestyje.
2006 m. pradėtas rengti Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso specialusis planas. Tikslas - specialiajame plane nustatytais sprendimais užtikrinti komplekso išsaugojimą ir įteisinti taikomus paveldosaugos reikalavimus.
Tais pačiais metais pratęsti tyrimai, suformuota rūmų restauravimo koncepcija, parengtas restauravimo projektas. 2011-2014 m. atlikti Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso rūmų sutvarkymo darbai. 2014-2023 m. vykdytas rūmų aktualizavimo projektas, kuris nuo 2017 m. pabaigos buvo kuruojamas Šiuolaikinio meno centro.
Šioje knygoje, apibendrinus ankstesnių publikacijų, rašytinių šaltinių ir natūros tyrimų duomenis, nagrinėjama ansamblio istorija, rūmų architektūros kaita ir perstatymai, aptariama jų tyrimo ir restauravimo projektų rengimo raida, pristatomos visuomenės pastangos apsaugoti ansamblį nuo privatizavimo. Major focus is on the palace’s architecture and facilities.
Vadovaujantis specialiajame plane suformuluotomis nuostatomis „Vilniaus planas“ rengė Sapiegų parko projektą. Archeologinių tyrimų, kuriems vadovavo L.Girlevičius, dėka užčiuopti fontanų kontūrai, jau daugmaž aiškūs jų dydžiai, rasti inventoriuose aprašytų parko skulptūrų pamatai. Fontanų baseinai, atrodo, užpilti tik 20 a. viduryje. Žinome, kad parke augo daug liepų, jos minimos ir inventoriuose, jų pėdsakus fiksavo parko archeologai. 1790 m. inventoriuje suskaičiuota kiek buvo alėjų, kiek medžių, nurodyta kiek ir kur buvo suoliukai. Įdomu, kad jie buvo iš velėnos ir kitos detalės.
Galima atkurti parką ir etapais. Iš inventorių žinome, kad abipus takų buvo gyvatvorės iš karpomų liepų. Tokia nuomonė neseniai išsakyta svarstant projektą Kultūros paveldo komisijoje, kai pritarta projektui. Specialisto įsitikinimu, ne plėsti pastatus, o pasodinti daugiau medžių reikėtų „Vilnius Tech Park SAPIEGOS“ teritorijoje.