Dr. Šalčininkai, įsikūrę ant Šalčios upės krantų, minimi kryžiuočių kronikose 1314-1394 m. vadindami juos „Salseniken“ ar „Saletzniken“. Aplankė Šalčininkus ir kitas didysis magistras Konradas Zolneris, lydimas rinktinių kryžiuočių ordino riterių.

Šalčininkai yra beveik pusiaukelėje prie buvusio, labai svarbaus, senojo trakto Vilnius - Lyda, 42,5 varstų (varstas =1067 km) nuo Vilniaus ir 46, 25 varstų iki Lydos.

Šalčininkai minimi ir 1387 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos (1348-1434) privilegijoje duotoje savo broliui Skirgailai, aptariant jo dvarų ribas Trakų kunigaikštystėje.

Šalčininkų bažnyčios tarnus 1523 m. aprūpino to meto Šalčininkų savininkas - didysis Lietuvos kancleris nuo 1546 m. ir Vilniaus vaivada tapęs po Olbrachto Goštauto mirties, 1542 m. gegužės 5 d., Jonas Glebavičius (Jan Hlebowicz, 1480-1529).

1617 m. buvo nustatytos ribos tarp Mažųjų Šalčininkų ir Didžiųjų Šalčininkų žemių, priklausiusių Andrejui Montautui ir Alfonsui Lackiui, tai buvo pirmas Didžiųjų Šalčininkų žemių ribų išsamus aprašymas, kaip nurodoma rašte, tai turėjo padėti išvengti nesusipratimų tarp Mažųjų Šalčininkų ir Didžiųjų Šalčininkų gyventojų, kaip tai pasitaikydavo iki šio akto surašymo.

Didieji Šalčininkai minimi ir 1684 m., kai jų valdytojas Antanas iš Drucko Sokolinskis atidavė savo motinai dalį turto, sau pasilikdamas Didžiuosius Šalčininkus.

Pirmosios žinios apie Didžiuosius Šalčininkus jau valdomus stambių magnatų Chodkevičių randamos 1781 m. kovo 3 d. teisiniame akte.

1797 m. gegužės 16 d. kunigaikštis Aleksandras Chodkevičius (1776-1838) Didžiuose Šalčininkuose pateikė pietus Rusijos carui Povilui (1754-1801), keliaujančiam po, prie Rusijos imperijos prijungtas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes.

Didieji Šalčininkai minimi ir 1812 m. Napoleono karo žygiuose link Maskvos.

1816 m. rugsėjo 27 d. mirus Ludvikai Chodkevičienei, visi kunigaikščių Chodkevičių turtai, tame tarpe ir Didžiųjų Šalčininkų dvaras, esantys net penkiose gubernijose, atitenka sūnums Juozapui ir Aleksandrui, kadangi Juozapas buvo ligonis tai jo turto prižiūrėtoju buvo paskirtas Karolis Prozoras.

Bet po visų pokyčių 1826 m. Šalčininkų dvaras su 172 gyventojais atitenka Juozapui Švikovskiui (Szwykowski). 1830 m. rugsėjo 6 d. mirus Juozapui Švikovskiui, jo turtus paveldėjo nepilnamečiai anūkai.

Vilniaus miesto archyvuose rastas Aktas Nr. 8731 skelbia, kad 1835 m. balandžio 22 d. ponas Jonas Švikovskis ( Jan Szwykowski), kadangi jis dar neturėjo 21 metų ir pats negalėjo valdyti savo turto, pavedė savo globėjui Rusijos armijos kapitonui Vladislavui Obyrnui parduoti: miestelį - Didžiuosius Šalčininkus ir Naujakiemio, Antakalnio, Mažųjų Salų, Čiūžekaimio, Gerviškių, Baušių ir Ažulomio kaimus bei vandens malūną, karčiamą ir kitas žemes Karlui Ferdinandui ir Anai, iš Feldmanų, Vagneriams (Wagner) už 37.500 rublių sidabru.

1835 m. yra labai svarbūs Šalčininkų miestelio istorijoje, nes nuo šių metų daugiau nei 100 m. Šalčininkus valdė Vagneriai, jiems tai buvo ne tik pelną teikianti vietovė, bet ir jų gyvenamoji vieta, ir jų verslas, todėl nuolat siekta kuo tobuliau vystyti ūkį, dedant dideles pastangas, intelektą ir kapitalą.

Vagneriui nusipirkę Didžiųjų Šalčininkų miestelį ir gretimas žemas pradėjo patys valdyti visas valdas. XIX a. pradžioje buvo įprasta, kad didžioji dauguma žemės valdų savininkų patys nevaldydavo savo valdų, bet pavesdavo jas valdyti samdomiems ekonomams.

L.Kohutekas nurodo, kad Vagneriai kilę iš Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos miesto Stalupėnų (vok. k. Stallupönen) - vertimas „stalų gamybos vietovė“. 1946 m. Stalupėnai pavadinti Nesterovu, dabar tai Kaliningrado srities miestas. Vagneriai buvo evangelikai.

M. Vagneris 1794 m. dalyvavo Kosčiuškos sukilime, kaip dalgininkų būrio vadas. 1796 m. sausio 18 d. M. Vagnerio šeimoje gimė sūnus Karolis Ferdinandas, kuris mokėsi Vilniaus gimnazijoje ir Vilniaus Universitete.

1839 m. birželio 21 d. K. F. Vagneris pasiskolino 8080 rublių sidabru iš Vilniuje įsikūrusios bajorų draugijos „Dworzańskiej Opieki“, 25 metams, su užstatu 150 žmonių Šalčininkų dvare, siekdamas išmokėti dar ankstesnių dvaro valdytojų skolas bei vystyti dvarą.

1844 m. Visuose ūkiuose 1844 m. gyveno viso 450 žmonių, vyrų - 247 ir 203 moterys. Be to, dvare dar buvo žydų tautybės žmonių ; 38 vyrai ir 44 moterys. Viso dvare buvo 48 arkliai ir 138 jaučiai.

Šalčininkų dvare, valdant Vagneriams buvo pradėta auginti bulves, bet dar tik daržuose, grikius, miežius ir žieminius kviečius.

Šalčininkų dvaras taip pat turėjo spirito varyklą, malūną ant Šalčios upės kranto ir 4 karčiamas, 2 prie Vilniaus - Lydos kelio ir 2 dvi kaimuose. 1847 jau buvo 5 karčiamos; viena Šalčininkų miestelyje, viena Ažulomio kaime prie Vilniaus - Lydos kelio, trečia prie kelio į Ašmeną - Baušių kaime, ketvirta - Čiūžekampio kaime prie kaimo kelio ir penkta - Mažosiose Sėlose.

Šalčininkų dvare buvo pastatyta moderni spirito varykla, naudojanti garo variklius, per metus pagaminanti apie 2000 kibirų (1 kibiras = 12, 299 l) spirito. Spirito gamyba priklausė išskirtinai dvaro savininkui. Pelnas iš spirito gamybos siekė 789 sidabro rublius.

L.Kohutekas savo disertacijoje nurodo, kad 1852 m. Šalčininkų dvarą valdė K. F. Vagnerio sūnus Algirdas Vagneris. A. Vagneris gimė 1819 m. kovo 22 d., mirė 1891 m. kovo 23 d., studijavo Vokietijoje Heidelberge.

1852 m. gruodžio 5 d. A. Vagneris kreipėsi į Vilniaus teismą su skundu, dėl pirklių Gesolo ir Eljašovo nevykdomų įsipareigojimų supirkti dvare pagamintą terpentiną ir dervą.

1858 m. sausio 14 d. Vagneriai prie savo dvaro prijungė valstybinio Kurmelionių kaimo žemes.

Pačiame Šalčininkų miestelyje buvo išpirkta 17 ūkių bei dar buvo sukurta 13 ūkių buvusiems samdiniams, kareiviams, kurių dydis siekė apie 3 dešimtines.

Vagnerių dvare, kaip kituose dvaruose, pradėtas spręsti darbuotojų klausimas, statant namus būsimų darbuotojų šeimoms, taip atsirado naujas tipas darbuotojų, kurie gyveno dvarui priklausančiuose namuose, gaudavo labai mažą algą pinigais, sutartą kiekį rugių, bulvių, gabalėlį žemės daržovių auginimui ir galėjo laikyti karvę.

Šalčininkų Žuvininkystės Ūkis Šiandien

Šiandien Šalčininkų žuvininkystės ūkis tęsia tradicijas ir diegia naujoves, pasinaudodamas ES parama ir aktyviai dalyvaudamas bendruomenės veikloje. Štai keletas projektų, kurie buvo įgyvendinti siekiant modernizuoti ūkį ir plėtoti akvakultūrą:

• UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis” (Nr. 1, 7, 10): Įsigyta kombaino pjaunamoji, traktorius, purkštuvas, grūdų smulkintuvas, diskinis skutikas. Įgyvendintų investicijų pagalba bendrovės bazėje ruošiami inovatyvūs, niekur kitur Lietuvoje nenaudojami kukurūzų pagrindu pagaminti pašarai žuvies šėrimui.
• UAB „Bartžuvė” (Nr. 4, 13, 17): Projekto metu įsigyta stebėjimo sistema, panardinimo siurbliai, pabrandinimo įranga, aeracinė sistema, inovatyvios lervučių inkubavimo talpos bei paauginimo loviai, žuvininkystės veiklai pritaikytas traktorius su pneumatine susiurbimo/išpūtimo įranga,baidyklė paukščiams, valtys, termovizoriai, krūmapjovė, šlaitinė žoliapjovė, puspriekabė, bei kita žuvininkystės veiklai pritaikyta įranga. Projekto įgyvendinimas leido optimizuoti gamybos procesus, sumažinti darbuotojų fizinį krūvį.
• UAB „Arvydai” (Nr. 9, 20): Projekto metu įsigytas vikšrinis ekskavatorius su sunkiam darbui pritaikytu tirštos masės siurbliu, tvirtinamu prie ekskavatoriaus strėlės ir naudojant jį ant pontoninės konstrukcijos.
• Ūkininkas Algimantas Gylys (Nr. 22): Akvakultūros veiklos plėtrai ūkininkas įsigijo naują inovatyvią techniką, kuri leido sumažinti akvakultūros produkcijos auginimo sąnaudas, tuo būdu padidinant ūkininko pajamas ir suteikiant galimybę konkuruoti su kitais akvakultūros ūkiais.

Šie projektai padeda ūkiui modernizuoti veiklą, auginti naujas žuvų rūšis, diegti akvakultūros metodus, mažinančius neigiamą poveikį aplinkai, gerinti darbo sąlygas ir apsaugoti ūkius nuo plėšrūnų.

ES Parama ir Akvakultūros Plėtra

Europos žuvininkystės fondo parama yra labai svarbi Lietuvos žvejams. UAB „Daugų žuvis“, viena didžiausių žuvų eksportuotojų Lietuvoje, į užsienį išgabena didžiąją dalį savo produkcijos. Bendrovės vadovas Giedrius Kizalas teigia, kad ES parama yra būtina norint modernizuoti gamybos bazę ir diegti pažangias technologijas. Parama pagal priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ suteikė galimybę įsigyti specialius automobilius žuvų gabenimui.

Paramos Galimybės

Įvairaus dydžio akvakultūros įmonės turi galimybę investuoti į akvakultūrą, pasinaudojant ES parama pagal Veiksmų programos II prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“.

Paramos gali siekti įmonės, norinčios:

• Modernizuoti veiklą.
• Auginti naujas, rinkoje perspektyvą turinčias žuvų rūšis.
• Diegti akvakultūros metodus, padedančius mažinti neigiamą ar didinti teigiamą poveikį aplinkai.
• Plėtoti tradicinę akvakultūrą.
• Gerinti darbo ir saugos sąlygas akvakultūros ūkių darbuotojams.
• Įsigyti įrangą, padedančią apsaugoti ūkius nuo laukinių plėšrūnų.

ES paramos lėšas galima panaudoti statybai, rekonstrukcijai, įrengimui ir modernizavimui, naujos įrangos, technikos, mechanizmų, vaizdo stebėjimo kamerų, elektro-optinių, optinių prietaisų, įsigijimui ir montavimui, darbuotojų mokymams ar stažuotėms.

Paramos Intensyvumas

Labai mažai, mažai ar vidutinei įmonei paramos lėšomis gali būti finansuojama iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didelei įmonei - iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Algimantas Gylys: Vadovas ir Ūkiui, ir Bendruomenei

Save miestiečiu vadinantis, Vilniuje gyvenantis Algimantas Gylys iš Vilniaus į Tribonių kaimą (Šalčininkų r.) važiuoja ir darbo dienomis, ir savaitgaliais. Čia A. Gyliui rūpi ne tik jo šeimai priklausantis, jo vadovaujamas žuvininkystės ūkis. A. Gylys yra ir Tribonių kaimo bendruomenės pirmininkas.

A. Gylio iniciatyva renovuoti kaimo bendruomenės namai modernumu nustebina ne vieną. Kadaise čia buvo sovietmečiu, 1966 metais, įkurto valstybinio žuvininkystės ūkio kontora. Ją, kaip ir kitus ūkio pastatus, kartu su šeimos nariais privatizavo verslus vilnietis A. Gylys.

Karpius veisiančioje ir auginančioje UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, priklausomai nuo sezono, dirba 30-50 žmonių. Tad su ūkiu susijusios nuo trečdalio iki pusės šio kaimo šeimų.

A. Gylio teigimu, ūkis užsiaugina pašaro žuvims, naršina žuvis, jas augina, ir turi daugiau kaip 600 hektarų dirbamos žemės. Taip pat planuojama statyti nedidelę perdirbimo gamyklėlę.

Įsteigus kaimo bendruomenę, buvo ruošiami ir konkursams teikiami įvairūs investiciniai projektai pagal LEADER programą, vėliau Žemės ūkio ministerijoje. Bendruomenės iniciatyva buvo įgyvendinti du dideli projektai - įrengtas stadionas, renovuoti bendruomenės namai, kuriuose įsikūrė biblioteka, įrengtas internetas.

Bendruomenės pirmininkas, kuris yra ir žuvininkystės ūkio direktorius, parašė projektą. Gautąją 480 tūkst. litų paramą nutarta papildyti svaria 1,5 mln. litų žuvininkystės ūkio parama.

Bendruomenės gyvenimas A. Gyliui svarbus, o rūpintis juo - prasminga. Jis teigia, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, turintis kokį nors interesą konkrečiame regione, turi galvoti ne tik apie pelną, bet ir kiek investuoja į bendrąjį interesą, kokie esame mecenatai, kiek lėšų ir dėmesio skiriame ne verslo dalykams.

A. Gylio vadovaujamas ūkis - viena produktyviausių asociacijos įmonių. Vizija apie bendrą verslo ir kaimo kultūros plėtrą A. Gyliui atrodo labai natūrali.

Tribonių Kaimo Bendruomenės Projektai

Tribonių kaimo bendruomenė įgyvendino įvairius projektus, siekdama pagerinti gyvenimo kokybę ir sukurti patrauklią aplinką gyventojams:

• Įrengta saulės elektrinė (Nr. 11).
• Pastatyti trys svečių nameliai su visais buitiniais patogumais (Nr. 15).
• Atlikti bendruomenės pastato remonto bei sutvarkymo darbai, sukurta laisvalaikio ir mokslo manufaktūra (Nr. 19).
• Suorganizuoti mokymų renginiai akvakultūros srityje (Nr. 14, 16).

Šie projektai padeda bendruomenei aktyviai veikti, sudaryti užimtumo, saviraiškos bei laisvalaikio sąlygas vietos gyventojų poreikių tenkinimui, sustiprinti ir išsiplėsti bendruomenės veiklą, sukurti patrauklią ir patogią ir saugią aplinką.

Išvados

Šalčininkų žuvininkystės ūkis turi turtingą istoriją, o šiandien jis sėkmingai vystosi, pasinaudodamas ES parama ir aktyviai dalyvaudamas bendruomenės gyvenime. Ūkio modernizavimas, naujų technologijų diegimas ir bendruomenės iniciatyvos leidžia gerinti gyvenimo kokybę ir kurti patrauklią aplinką gyventojams.

Lietuvos žuvininkystės įmonių projektai

Projektai, įgyvendinti Lietuvos žuvininkystės įmonių:

Nr.	Organizacija	Projekto aprašymas
1, 7, 10	UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis”	Įsigyta kombaino pjaunamoji, traktorius, purkštuvas, grūdų smulkintuvas, diskinis skutikas
4, 13, 17	UAB „Bartžuvė”	Įsigyta stebėjimo sistema, panardinimo siurbliai, pabrandinimo įranga, aeracinė sistema, inovatyvios lervučių inkubavimo talpos bei paauginimo loviai, žuvininkystės veiklai pritaikytas traktorius su pneumatine susiurbimo/išpūtimo įranga,baidyklė paukščiams, valtys, termovizoriai, krūmapjovė, šlaitinė žoliapjovė, puspriekabė, bei kita žuvininkystės veiklai pritaikyta įranga. Projekto įgyvendinimas leido optimizuoti gamybos procesus, sumažinti darbuotojų fizinį krūvį.
9, 20	UAB „Arvydai”	Projekto metu įsigytas vikšrinis ekskavatorius su sunkiam darbui pritaikytu tirštos masės siurbliu, tvirtinamu prie ekskavatoriaus strėlės ir naudojant jį ant pontoninės konstrukcijos.
22	Ūkininkas Algimantas Gylys	Akvakultūros veiklos plėtrai ūkininkas įsigijo naują inovatyvią techniką, kuri leido sumažinti akvakultūros produkcijos auginimo sąnaudas, tuo būdu padidinant ūkininko pajamas ir suteikiant galimybę konkuruoti su kitais akvakultūros ūkiais.

---