Bulvės, morkos, burokėliai - pačios populiariausios šakninės daržovės, kuriose gausu organizmui naudingų medžiagų. Tačiau maisto specialistai siūlo atkreipti dėmesį ir į kitas rudens gėrybes, kurios praturtina mitybą ir yra labai naudingos sveikatai.

„Ruduo yra pats geriausias metas mėgautis šviežiais šakniavaisiais, kurie dar visai neseniai vešėjo laukuose. Ridikai, salierai, ropės ir kitos daržovės intensyviai auga vasaros mėnesiais, kaupdamos įvairias maistines medžiagas. V. Drulienė pastebi, kad pastaraisiais metais augo juodųjų ir baltųjų ridikų pardavimai, du su puse karto pakilo ropių paklausa, o per dešimt šių metų mėnesių jau parduota beveik tiek pat pastarnokų, kiek pernai per visus metus.

Šakninės petražolės: nauda ir savybės

Šakninės petražolės yra labai naudingos sveikatai dėl didelio vitaminų ir mineralų kiekio. Jose gausu vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą, ir folio rūgšties, kuri svarbi širdies sveikatai bei kraujotakos sistemai.

Šakninėse petražolėse taip pat randama kalio, reikalingo kraujospūdžiui reguliuoti, bei kalcio, kuris svarbus kaulų stiprumui. Virtuvėje šakninės petražolės yra labai universali daržovė. Jų šaknys naudojamos sriuboms, troškiniams bei bulvių košėms, suteikiant subtilų, tačiau turtingą skonį.

„Auganti ant akmens” - taip išvertus iš lotynų kalbos vadinasi daržo petražolė. Paprastosios petražolės žalumoje, šaknyse ir vaisiuose yra eterinių aliejų, flavonoidų, vitaminų. Jos lapuose vitamino C penkis kartus daugiau nei citrinose ar apelsinuose.

Petražolės turi širdies skausmą malšinančių savybių, gali skatinti diurezę, mažinti patinimą. Dėl petražolėse esančio insulino, jas rekomenduojama naudoti diabetu sergantiems asmenims. 50 gramų petražolių ryšelyje yra visos paros vitamino C dozė.

Petražolėse esantis kalis ir fosforas prisideda prie kaulų ir raumenų stiprinimo, bei širdies ritmo reguliavimo. Magnis mažina nervinę įtampą, padeda atsikratyti nemigos. Dar vienas vertingas elementas - geležis - naikina mažakraujystės požymius. Cinkas teigiamai veikia libido, o fluoras sėkmingai kovoja su ėduonimi. Selenas ir flavonidai laikomi profilaktinėmis priemonėmis nuo vėžio.

Graikai nuo Antikos laikų petražoles naudojo kaip kosmetinę priemonę. Losjonai, kremai, kaukės puikiai balina odą, naikina šlakus, raukšles ir pigmentines dėmes. Šią savybę lemia didelis kiekis mineralinių medžiagų, vitaminas C ir karotinas.

Petražolių lapeliais nuo seno puošiami įvairūs patiekalai. Bet tai ne vienintelis jų pranašumas. Petražolės yra nepaprastai naudingi universalūs prieskoniai. Dera visuose patiekaluose: žuvies, jūros gėrybių, paukštienos. Tinka sriuboms, padažams, virtiniams, salotoms, blynams gardinti. Labai gardus ir sveikas yra petražolių sviestas.

Nereikia nuvertinti ir šakninių petražolių. Jų šaknimis galima ne tik gardinti patiekalus, bet gaminti kaip ir kitas šaknines daržoves. Petražolių šaknys labai panašios į pastarnokų, tik baltos.

Petražolės yra dviejų atmainų: šakniavaisinės ir lapinės. Pirmosios labiau paplitusios, nes maistui vartojamos ir jų šaknys, ir lapai, o antrųjų šaknys nevalgomos. Vasarą skinami lapai, o rudenį kasami šakniavaisiai.

Šakninės petražolės lapų turi mažiau - tik iki keturiasdešimties, o lapinės apie šimtą. Gaminant troškinius ar sriubas, šviežių petražolių geriau neužvirti. Petražolių lapeliai yra gan silpni, todėl šviežias petražoles reikia plauti prieš pat vartojimą.

Garbanotoji petražolė turi silpnesnes skonines savybes, todėl dažniau naudojama termiškai neapdorota. Tuo tarpu į karštus patiekalus galima dėti stipresnio skonio ir kvapo plačialapę petražolę.

Patarimai auginantiems petražoles

• Petražolių sėklos labai smulkios, todėl sėjos tikslumui reikia sutelkti ypatingą dėmesį.
• Tankiame pasėlyje petražolių šaknys išaugs smulkios, bus daug nestandartinės produkcijos.
• Rekomenduojami atstumai tarp lysvių yra 67-75 cm, sėti kiekvienoje lysvėje dviem per 6-8 cm nutolusiomis eilėmis.
• Nereikėtų vėluoti su sėja, nes augalų vegetacija trunka 150-160 dienų, tačiau pasėjus per anksti į nepakankamai įšilusią dirvą pailgės sėklų dygimo laikas, atsiras prasto bei netolygaus dygimo pavojus.
• Pavasarį sėjama balandžio pabaigoje, tačiau petražoles galima sėti ir iš rudens - spalio pabaigoje ar lapkričio mėnesiais.
• Petražolių sėklas reikia sėti į šviežiai paruoštas vagas, geriausiai apniukusią dieną.
• Dirva turi būti šiek tiek drėgna.
• Petražolėms sudygus reikia purenti tarpueilius, kad neįsigalėtų piktžolės.
• Petražolės labai jautrios drėgmei.
• Pirmąjį mėnesį, kad augalai gerai pasisavintų trąšas ir galėtų normaliai augti, reikia daug drėgmės.
• Jei nėra lietaus, petražolės turi būti laistomos.
• Laistyti reikia negausiai, bet dažnai.
• Jos blogai auga užmirkusiose dirvose.
• Petražolių žaliava yra šaknys, vaisiai ir lapai.
• Šaknys kasamos antraisiais augimo metais.
• Šakninės petražolės nuimamos panašiai kaip ir morkos, tik jų šaknys greičiau vysta, todėl nuimtų šaknų negalima ilgai laikyti ant dirvos paviršiaus.
• Žolinės petražolės greitam naudojimui pradedamos skinti, kai susiformuoja 5-6 tikrieji lapeliai.
• Lapeliai gali būti skinami nuolatos, o rudenį - kai lapai pasiekia 15-20 centimetrus.

Receptai su šakninėmis daržovėmis

• Kalakutienos kukulaičiai su pastarnokais ir batatais
• Ropinių daržovių šimtalapis
• Keptos ropinės daržovės su ruduoju sviestu
• Keptos česnakinės bulvės su sūriu ir kmynais
• Triušienos keksiukai su batatų kepurėlėmis
• Trinta sriuba su ropėmis ir triušiena
• Bulvių košė su morkomis, salierais ir petražolėmis
• Trinta moliūgų, kriaušių ir petražolių šaknų sriuba
• Ypatingas svogūnų pyragas
• Greitas česnakų kremas
• Orkaitėje keptos bulvės su česnakais

Šakninės daržovės vasarą tyliai tupi po velėna, kaupia vitaminus ir mineralus, kad rudenį virtuvėse „sprogtų“ su griausmu. Tik labai gaila, kad dažniausiai „sprogsta“ bulvės, morkos ir burokėliai, o kitos lieka neišmyluotos, nepatirtos, neišragautos, dažnai nė nepaliestos - tyliai „apeina“ pelėsiu daržovių skyrelyje.

Ar kada nors kepėt ridikėlius? Aš visada ridikėlius valgydavau žalius, bet neseniai gavau dovanų gražiausių spalvotų ridikėlių tiesiai iš daržo ir pradėjau sukti galvą ką čia įdomaus pagaminus. Ir štai ką atradau - keptus ridikėlius. Skonį sunku apibūdinti, į žalius ridikėlius visai nepanašu, bet man šiek tiek primena topinambus.

Dar kartu iškepiau morkas ir bulves, pakepiau šoninės (nors man jos čia visai nereikia, bet labai pagerina situaciją mėsėdžiams, tokiems kaip mano draugas). Šalia dar fetos padažas.

---