pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

"Samsonas" jautienos dešrelės: sudėties analizė ir palyginimas su kitais produktais

Mėsa yra vienas vertingiausių maisto produktų. Joje yra visi svarbiausi maisto medžiagos, kurių reikia žmogaus organizmui. Be to, iš mėsos žmogaus organizmas pajėgus pasisavinti net 30 proc. žmogui reikalingos geležies.

Pagrindinis mėsos, kaip maisto produkto, kokybės rodiklis, yra jos biologinė vertė. Mėsos baltymai yra pagrindinė raumens audinio dalis. Vidutiniškai žmogui per parą su maistu reikia 1,2 g baltymų 1 kg kūno svorio. Mėsos riebalai yra labai kaloringi.

Vitaminai, mikro ir makroelementai - tai būtina mėsos sudėtinė dalis, normaliam organizmo vystymuisi ir funkcionavimui. Mėsoje yra randama įvairių vitaminų: A, B, D, P, PP ir t. t. Lietuvoje mėsos ir jos produktų suvartojimas, lyginant su kitais maisto produktais, sudaro 27,8 proc. Tarp mėsos produktų išlieka populiariausia kiauliena. Jautienos Lietuvoje tesuvartojama apie 5 kg.

Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje

Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje yra svarbi žemės ūkio sritis. Didžiausios įtakos šiam augimui turėjo mažesnės gyvulių auginimo sąnaudos ir sveikos gyvulių bandos išsaugojimo praktika. Gyvulininkystės sektorius yra svarbus maisto pramonei. Mėsos, pieno ir kitos perdirbimo įmonės techninis potencialas sudaro visas galimybes maksimaliai išnaudoti gyvulininkystės sektoriaus išteklius ir sudaryti ekonomines prielaidas šio sektoriaus plėtrai.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais paskersta 9 proc. mažiau gyvulių nei 2009 metais, o gyvulių supirkta (skerdienos svoriu) 10 proc. daugiau. Palyginti su 2008 metais gyvulių supirkta 3 proc. mažiau. 2009 metais valstybinė gyvūninio maisto kontrolė buvo vykdoma 44229 gyvūninio maisto tvarkymo subjektuose, iš jų 211 mėsos produktų gamybos įmonėse. Pagal sektorius daugiausiai buvo patikrinta mėsos perdirbimo įmonių, kurios sudarė 46,8 proc. nuo visų įvertintų įmonių.

Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija, RVASVT pagrįsta savikontrolė yra įdiegta ir funkcionuoja 98 proc. įmonių. Pagal LMPA duomenis, lietuviškuose mėsos gaminiuose trūksta lietuviškos mėsos. Daugiausiai įvežama atšviežintos kiaulienos, paukštienos ir mėsos gaminiai, avienos, ožkienos ir kitos gyvūnų mėsos įvežami labai nedideli kiekiai.

Mėsos gaminių įvežimas per 2010-2011 metus
Laikotarpis Jautiena (t) Kiauliena (t) Paukštiena (t) Subproduktai (t) Mėsos gaminiai (t)
2010 m. I pusm. 601 25.365 7.831 2.882 9.838
2011 m. I pusm. 865 27.874 7.183 3.602 14.528

Didžiausią dalį pagal mėsos rūšį sudaro įvežama kiauliena - 54 proc., mėsos gaminiai - 22 proc. paukštiena - 16 proc. ir subproduktai 6,5 proc. Lietuviška kiauliena rinkoje sudaro 46,9 proc., įvežtinė - 53,1 proc.

Mėsos kainos ir gamyba

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje galvijų vidutinė 2011 m. I-III ketv. supirkimo kaina buvo 8,00 Lt/kg - 19 proc. didesnė nei 2010 m. I-III ketvirtį, kai vidutinė kaina buvo 6,70 Lt už kg skerdenos. Lietuvoje už galvijus mokama kaina sudarė apie 80 proc. ES vidutinės kainos lygio. Kiaulių vidutinė supirkimo kaina 2011 m. I-III ketv. šalyje padidėjo 15 proc., palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, ir buvo lygi 5,70 Lt už kg skerdenos.

Tikimasi nedidelio kiaulienos ir paukštienos gamybos augimo, o galvijienos ir avienos gamybos augimo iš viso nenumatoma. Per 2011 m. I-III ketv. iš Lietuvos buvo išvežta 65,6 tūkst. t mėsos ir jos produktų, o įvežta 37 proc. daugiau (90,2 tūkst. t). Palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo apie 21 proc.

Kiaulienos eksportas, metai po metų buvęs labai nežymus, per 2011 m. I-III ketv. padidėjo 89 proc. - eksportuota 6,4 tūkst. t kiaulienos. Esant nepakankamam (54 proc.) apsirūpinimui savos gamybos kiauliena vietinėje rinkoje, kiauliena importuojama. Daugiausia kiaulienos importuojama iš Vokietijos - apie 26 proc. (11,8 tūkst. t), iš Lenkijos - apie 24 proc. (10,9 tūkst. t), iš Belgijos - apie 17 proc. (7,8 tūkst.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2011 m. sausio-rugsėjo mėn. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 8,2 mlrd. Lt (24,3 proc. daugiau negu per atitinkamą 2010 m. laikotarpį), importuota - beveik už 7 mlrd. Lt (24,9 proc. daugiau).

Pieniškų dešrelių sudėties analizė

Pieniškos dešrelės - tai daugumos vaikų vienas mėgstamiausių patiekalų. Rinkoje pilna įvairiausių pirkti kviečiančių pakuočių, skambiai pavadintų „vaikams“.

Vertinant dešreles, atidžiai nagrinėjama jų sudėtis ir, atsižvelgiant į gaminyje esančius ingredientus, vertinamas produktas tam tikru balų skaičiumi:

  • - 5 balai, jeigu dešrelėse yra priedas E250 (natrio nitritas). Šiandieniniais duomenimis - tai PAVOJINGAS maisto priedas, kurio neturėtų būti ne tik vaikų, tačiau ir suaugusių maiste.
  • - 2 balai, jeigu dešrelėse yra priedas E450 (pentanatrio trifosfatas). Šiandieniniais duomenimis - VENGTINAS. Ypač jo reikėtų vengti alergiškiems ar astma sergantiems vaikams bei suaugusiems.
  • - 2 balai, jeigu dešrelėse yra priedas E331 (citratas). Ypač vengtinas alergiškiems ir sergantiems astma asmenims. Gali būti genetiškai modifikuotas.
  • - 2 balai, jei dešrelėse yra priedas E407 (karageninas). Kol neatlikti išsamūs tyrimai, reguliariai dideliais kiekiais vartojant karageniną, galima pakenkti sveikatai.
  • - 1 balas už hidrolizuotus augalinius riebalus / baltymai. Tai užslėpti natrio glutamato šaltiniai.
  • - 1 balas už sočiąsias riebalų rūgštis, jeigu jų yra arba lygu 10 g / 100 g. Pernelyg didelis šių rūgščių kiekis susijęs su širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis.
Vaikams skirtų dešrelių apžvalga
Dešrelės Sudėtis Sočiųjų riebalų rūgščių 100 g Balai
Virtos vištienos dešrelės vaikams BERLINKI, a. r. (Lenkija) vištiena (90 %), vanduo, druska, gliukozė, kvapiosios medžiagos, natūralios kvapiosios medžiagos, prieskoniai, bulvių krakmolas 4,70 -0,5
Virtos DRAKONIUKO dešrelės, a. r. (UAB „HKScan Lietuva“) kiauliena (75%), vanduo, jūros druska, išrūgų milteliai (tame tarpe pienas), kvapiosios medžiagos (tame tarpe rūkymo), dekstrozė, hidrolizuoti augaliniai baltymai (0,2%), prieskoniai, kiaulienos baltymai (0,5%), kraštuotųjų malpigijų milteliai, daržovių ekstraktas, prieskonių ekstraktai, acto milteliai 4,70 -1,50
Virtos VAIKŲ dešrelės, a. r. (UAB „Biovela-Utenos mėsa) kiauliena, vanduo, druska, kalio druska, cukrus, dekstrozė, burokėlių sulčių koncentratas, morkų milteliai, prieskoniai, prieskonių ekstraktai, daržovių ekstraktas, hidrolizuoti augaliniai baltymai (rapsų, kukurūzų), acerola milteliai, emulsiklis E450, antioksidantas, askorbo rūgštis, tirštiklis E407, kvapiosios medžiagos (sudėtyje yra pieno), kvapioji rūkymo medžiaga 9,00 -6
Virtos TIGRIUKO dešrelės, a. r. (AB „Vilniaus paukštynas“) vištiena (70 %, kilmė - LT), kiaulienos lašiniai, geriamasis vanduo, valgomoji druska, konservantas E250, gliukozė, cukrus, maltodekstrinas, prieskonių ekstraktai, prieskoniai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: E331, E330, dekstrozė, antioksidantas E300 6,00 -7
Virtos MAŽYLIŲ dešrelės su joduota druska, a. r. (ŽŪB „Nematekas“) kiauliena, kiaulienos lašiniai, geriamasis vanduo, valgomoji druska, joduota druska 0,78 %, gliukozė, cukrus, stabilizatorius trifosfatai, antioksidantas askorbo rūgštis, kvapiosios medžiagos, prieskonių ekstraktas, konservantas natrio nitritas 8,3 -7,5
Virtos MAŽYLIŲ dešrelės su kalakutiena, vitaminu D ir joduota druska, a. r. (ŽŪB „Nematekas“) kiauliena, kiaulienos lašiniai, kalakutiena 19 %, geriamasis vanduo, valgomoji druska, joduota druska 0,7 %, gliukozė cukrus, stabilizatorius trifosfatai, antioksidantas askorbo rūgštis, kvapiosios medžiagos, prieskonių ekstraktas, konservantas natrio nitritas, vitaminas D3 0,00075 mg (15% RPN) 0,01% 8,2 -7,5
Virtos SAMSONIUKŲ dešrelės, a. r. Kiauliena, kiaulienos lašiniai, jautiena, druska, dekstrozė, prieskoniai, cukrus, antioksidantai: E300, E330, prieskonių ekstraktai, daržovių ekstraktai, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E267, emulsiklis E450, dekstrozė, kvapiosios medžiagos, konservantas E250. N/A N/A

Raudonai pažymėti nepageidaujami arba nebūtini dešrelių priedai. Tuo tarpu prasčiausią įvertinimą surinko Samsoniukų dešrelės, kuriose yra net du vaikams pavojingi ir vengtini maisto priedai: E250 ir E450. Absoliuti dauguma - net 5! - surinko itin žemus balus, kas rodo, kad jos vargiai tinkamos vaikų mitybai.

UAB „Samsonas“, gaminančios Samsoniukų dešreles, kokybės vadovės komentaras: „Gaminant gaminius, vadovaujamės 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų. Darome savikontrolės tyrimus - E250 gaminiuose neviršija nustatytų normų - 150 mg/kg.

Dešrelių kainos

Vaikams skirtų dešrelių kainos skirtinguose prekybos centruose
Dešrelės Maxima (kaina Eur) Iki (kaina Eur) Rimi (kaina Eur)
Virtos vištienos dešrelės vaikams BERLINKI, a. r. (Lenkija) 130 g 1,39 (10,69 Eur/ kg) - -
Virtos DRAKONIUKO dešrelės, a. r. (UAB „HKScan Lietuva“) 200 g 2,49 (12,45 Eur/ kg) - -
Virtos VAIKŲ dešrelės, a. r. (UAB „Biovela-Utenos mėsa) 230 g 3,49 (15,17 Eur/ kg) 3,59 (15,61 Eur/ kg) 3,49 (15,17 Eur/ kg)
Virtos TIGRIUKO dešrelės, a. r. (AB „Vilniaus paukštynas“) 250 g 2,39 (9,56 Eur/ kg) - 2,39 (9,56 Eur/ kg)
Virtos MAŽYLIŲ dešrelės su joduota druska, a. r. (ŽŪB „Nematekas“) 210 g 2,79 (13,29 Eur/ kg) - 2,79 (13,29 Eur/ kg)
Virtos MAŽYLIŲ dešrelės su kalakutiena, vitaminu D ir joduota druska, a. r. (ŽŪB „Nematekas“) 210 g 2,99 (14,24 Eur/ kg) 2,99 (14,24 Eur/ kg) 2,99 (14,24 Eur/ kg)
Virtos SAMSONIUKŲ dešrelės, a. r. N/A N/A N/A

Aukšta produkto kaina anaiptol negarantuoja dešrelių kokybės, jeigu vertintume jų sudedamąsias dalis.

Sudėtis nurodyta ant Samsonas jautienos dešrelių pakuotės

Kiauliena, vanduo, kiaulienos lašiniai, jautiena, druska, prieskoniai (baltieji pipirai, muskatas, kardamonas), cukrus, prieskonių ekstraktas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E450, PIENO milteliai 0,01%, konservantas natrio nitritas