Sauliaus Šaltenio apysaka „Riešutų duona“ pasaulį išvydo 1972-aisiais. Nors nuo šio kūrinio pasirodymo praėjo jau penki dešimtmečiai, jis vis dar laikomas lietuvių literatūros klasika. „Riešutų duona“ - tiesiog geras literatūros kūrinys, įsukantis, įsimenantis. Ja parašęs Saulius Šaltenis buvo vienas iš šmaikščiausių ir aštriausių šio žaidimo žaidėjų, nes sugebėjo ir kritikuoti okupacinę santvarką jai pačiai to nesuvokiant, ir parašyti nesenstančius kūrinius, kuriuos drąsiai galima vadinti gyvąja klasika.
Šiomis sąvokomis galima pristatyti ir Sauliaus Šaltenio apysaką „Riešutų duona“, kuri pasaulį išvydo 1972-aisiais, tačiau vargu, ar tokio apibūdinimo pakanka. Jaunuolių tarpusavio ryšio metamorfozė nepagerina jų šeimų santykių. Tikėtina, kad būtent iš kiekvienos šeimos (atskirai) tėvų nesantaikos atsiranda ir išoriniai konfliktai.
Apysakos tema ir pagrindinė mintis
Tema: Tai knyga apie nerūpestingiausią gyvenimo laiką - jaunystę, gilius išgyvenimus ir kasdienio gyvenimo išbandymus, apie dviejų jaunų žmonių meilę pokario provincijos miestelyje.Pagrindinė mintis: prarasti tikrą meilę - skaudžiausias dalykas gyvenime.
Subtili „riešutų duonos“ metafora įkūnija pamatinę (duona-gyvybė), neregėtą („neragautą“), į ambroziją panašią substanciją - nepaprasto skonio valgį, dievišką maistą, teikiantį ne tik gyvenimo pilnatvės pojūtį, bet ir nemirtingumo viltį. Riešutų duonos simbolis, išnyrantis anksti, Sauliaus Šato vaikystėje, jį lydi iki pat pabaigos. Riešutų duona priverčia susimąstyti, kuo ji ypatinga, jeigu yra neatsiejama tiek nuo paaugliškos meilės, tiek nuo pastovios, jaukios šeimyniškos, net tėviškos šilumos.
Kūrinio bruožai
- „Riešutų duonoje“ nėra ilgų peizažo aprašymų.
- „Riešutų duonoje“ žaidžiamas dvigubas žaidimas - pasakojama viena, o pasakoma kita.
- „Riešutų duona“ nėra literatūriška.
- „Riešutų duonoje“ daug juokingų epizodų.
- „Riešutų duonoje“ pasakojama apie praeitį, tačiau ji yra ir apie dabartį.
- „Riešutų duona“ - istorija apie jaunus žmones.
Audioknygos veiksmas mus nukelia į pokario metus, Lietuvos provinciją, kur greta gyvenantys Kaminskai ir Šatai nuolat vaidijasi ir nesutaria. Pagrindiniame plane, paaugliai Andrius Šatas ir Liuka Kaminskaitė, įsukti į nesibaigiančius tėvų barnius ir nepavydėtiną buitį, nepaisant visko, sugeba vienas kitam pajusti švelnius jausmus ir įsimylėti. Užgimsta drama, primenanti pasaulinio garso Romeo ir Džiuljetos istoriją. Ryškūs, saviti bei satyriški nuotykiai keičiasi lyg kino juostoje.
Kaimynų santykiai
Nusako, kad verda emocionalus, dažnai į liepsningus ginčus, vaidus peraugantis Šatų ir Kaminskų šeimų gyvenimas. Nesantaikos kirvis iškasamas, nudvėsus Kaminskų karvei.
Filmas „Riešutų duona“
1977 m. išleista ir Arūno Žebriūno režisuota tokio pat pavadinimo ekranizacija. Tiek skaitant knygą, tiek žiūrint filmą išryškėja pagrindinis „Riešutų duonos“ veikėjas - Andrius Šatas, iš kurio perspektyvos ir perteikiama visa istorija. Šioje vietoje svarbu paminėti, kad „neatitikimai“ buvo sukurti paties Sauliaus Šaltenio, kadangi jis - šio filmo scenarijaus autorius.
Reikšminga detalė: Andriaus Šato nuolat kartojamas šiurkštus epitetas „ragana“, kuriuo jis vadina Liuką Kaminskaitę. Tačiau tarp jaunuolių įvyksta esminis pokytis: Andrius pripažįsta, kad jo elgesys (merginos erzinimas) tebuvo tik vaidyba. Palengva ir merginos jausmai A. Šatui tampa atviresni, Liuka nusprendžia nebeslėpti savo simpatijos.
Literatūros kritikės pastebėjimu, naujoji S. Susitikime su rašytoju Sauliumi Šalteniu paliestos ir kino, teatro temos - juk 1978 metų kino filmas „Riešutų duona“, režisuotas Arūno Žebriūno ir sukurtas pagal S. Šaltenio apysaką, yra tapęs Lietuvos kino klasika, nuolat primenančia apie rašytojo kūrybą.
Dešimtąjį sezoną šiemet švenčiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru rugpjūčio 5 d. Jo pradžią žymi vienas gražiausių lietuviškų filmų - Arūno Žebriūno „Riešutų duona“. Rugpjūčio 5 dieną nemokamas filmo seansas vienu metu - 21.30 val. - vyks net 30 Lietuvos ir pasaulio miestų, tarp kurių: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Viena, Čikaga, Atėnai, Los Andželas ir kt.
„Žiūrint šį filmą turi būti gera“, - sako „Riešutų duonos“ aktoriai Elvyra ir Algirdas Latėnai. „Aš tik norėjau pasakyti, kad tu man žvėriškai žvėriškai…Ir aš tave labai labai“, - šie žodžiai, herojų ištarti filme „Riešutų duona“, jau tapo kultiniais. „Lietuviško kino nakties“ proga aktoriai po daugiau nei 40 metų atkūrė šią sceną. Amžinas dalykas kaip pasaulis - pirma meilė ištinka visus. Jos niekada neužmiršime. „Lietuviško kino nakties“ dalyviams linkime nebijoti prisiminti savo kvailų situacijų, kurios yra pačios brangiausios. Žiūrint šį filmą turi būti gera Lietuvoje ir labai šaunu, kad jį pamatys visame pasaulyje. „Lietuviško kino naktis“ suvienys viso pasaulio lietuvius rugpjūčio 5 d.