Karščiai gali išprovokuoti ligą ir nesergantiems, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis aplinkos veiksniai yra itin svarbūs.
„Temperatūrai saulėje siekiant 30 laipsnių, statistiškai stebime 15-20 proc. padidėjusį pacientų srautą Skubiosios pagalbos skyriuje kardiologiniame sraute. Karščiai tikrai jaučiasi kasdieniame darbe ir turi įtakos pacientų sveikatai“, - pasakojo Santaros klinikų vyriausiasis kardiologas Tomas Jablonskas.
Dėl karščio, mediko teigimu, paūmėja kardiologiniai simptomai - „tampa sunkiau kontroliuojamas kraujospūdis, dėl įvairių priežasčių gali paūmėti širdies nepakankamumas, padažnėja širdies ritmo sutrikimai“, o dėl dehidratacijos karščių metu gali padažnėti infarktų bei insultų.
Grėsmingiausias perkaitimo, karščio smūgio simptomas - pakilusi temperatūra, kiti simptomai - stiprus galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas, vangumas, mieguistumas, sąmonės sutrikimas.
Esant simptomams, kurių pats žmogus nebesugeba suvaldyti namų sąlygomis, reikėtų kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą, pabrėžė kardiologas.
Organizmo hidratacija ir elektrolitų svarba
Pagalba namų sąlygomis prasideda nuo pakankamos organizmo hidratacijos. Per didelius karščius žmogus ne tik išprakaituoja ir netenka daug skysčių, bet ir iškvėpuoja žymiai daugiau skysčių.
Labai naudingas dalykas - vartoti ne tik paprastą vandenį, bet ir mineralizuotą, kuriame yra daugiau elektrolitų“, - kalbėjo medikas.
Kiek anksčiau apie vandens svarbą kalbėjo ir šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Todėl reikia pakankamo skysčių ir druskų kiekio.
Labai dažnai į priėmimo skyrių atgabenami piliečiai, kurie sportuoja per tokią kaitrą ir negauna pakankamai druskų, todėl pradeda tinti. Ne tik vandens svarbu gauti, bet ir elektrolitų - tai yra mineralinis, visi miltukai su elektrolitais“, - teigė šeimos gydytojas.
Kava ir alkoholis skysčius išvaro, todėl, išgėrus kavos, reikėtų išgerti ir stiklinę vandens. Jei tinimas atsiranda staiga, o karštis didelis, visada reikia pagalvoti, ar užtektinai gaunate druskos ir elektrolitų.
Geriant paprastą vandenį ir gausiai prakaituojant, paties vandens gali užtekti, tačiau druskų - ne.
Vaistų vartojimas ir kraujospūdžio reguliavimas
Per karščius dėl kraujagyslių prasiplėtimo kraujospūdis visiems natūraliai pažemėja, todėl T. Jablonskas ragino žmones nenutraukti vartojamų vaistų nuo kraujo spaudimo, nes „visi vaistai nuo kraujo spaudimo pasakyta supaprastintai, liaudiškai, o iš tiesų skiriami antihipertenziniai vaistai turi ir kitų labai svarbių savybių; vieni turi kraujagysles plečiančių savybių, juos nutraukus gali padaugėti krūtinės skausmų, kiti turi antiaritminį poveikį, juos nutraukus gali padažnėti širdies ritmo sutrikimų, kiti mažina širdies nepakankamumo simptomus, tad juos nutraukus gali paūmėti širdies nepakankamumas“.
Žemą kraujospūdį reikėtų koreguoti ne nutraukiant vaistų vartojimą - vietoje to reikėtų vartoti daugiau skysčių ir padidinti gaunamų mikroelementų kiekį.
Termoreguliacinės priemonės ir apranga
Karščių laikotarpiu padės šaltas dušas ir šaltos vonelės - tai išorinės termoreguliacinės priemonės, paaiškino medikas.
O sunkiems kardiologiniams pacientams vertėtų atsivėsinti prekybos centruose ar pan. patalpose, kuriose yra kondicionieriai.
Ne mažiau svarbu kasdienė apranga - karštu metu rekomenduojami lengvi, ploni, laisvesni drabužiai.
Taip pat labai svarbu vengti pikinių karščio valandų, ypač - stengtis nesportuoti saulėje nuo 11 iki 16 val.
Jaunas organizmas, kardiologo teigimu, yra atsparus, stiprus, karštį sunkiau pakelia senyvo amžiaus žmonės, tačiau pasitaiko pavienių atvejų, kai karščių smūgiai paveikia ir jaunus žmones - kartais ir jie kreipiasi į Skubiosios pagalbos skyrių.
Dienotvarkės koregavimas
Gydytojas Valerijus Morozovas pataria per karščius visas keliones ar sunkesnius darbus planuoti anksti ryte arba vėliau vakare ir imti pavyzdį iš pietiečių.
Visus darbus ir keliones atidėkite į vėlų vakarą ar ankstyvų rytą“, - kalbėjo medikas.
Jiems didelę įtaką sveikatai daro ir oro užterštumas, ir mažas fizinis aktyvumas, ypač pastebėtas karantino laikotarpiu, o vasarą dar nesergantiems širdies liga gali atsirasti tarsi iš niekur.
„Vyresnio amžiaus pacientai dar gali nesirgti širdies ir kraujagyslių liga, tačiau netektas skysčių kiekis, prarasti elektrolitai gali išprovokuoti trapią širdies ir kraujagyslių sistemą bei pranešti apie pirmuosius simptomus.
Organizmas tampa nebeatsparus karščiui“, - yra sakęs profesorius Raimondas Kubilius.
Kai kuriems karšti orai gali netgi pranešti apie tai, kad reikia susirūpinti širdimi, bei įspėti apie beprasidedančią ligą, net jei pats žmogus apie ją nieko nežino.
Pirmieji simptomai, kada turėtume sunerimti, tai yra gausesnis prakaitavimas, nes jo metu netenkame elektrolitų.
Pacientai, kurie įžengė į šeštąjį dešimtmetį ir save laiko sveikais, turėtų atkreipti dėmesį į širdies permušimus, galvos svaigimą, bendrą silpnumą, padidintą kraujospūdį“, - teigė jis.
Prisitaikymo ribos ir dehidratacija
Nors žmogaus kūnas daugeliu atžvilgiu yra stipriai išmokęs prisitaikyti, tačiau, pasak gydytojo neurologo dr. Jokūbo Fišo, toks prisitaikymas nėra begalinis.
Didžiulis karštis ir šaltis sukelia adaptacinių sistemų sutrikimą.
O vienas iš tokių sutrikimų yra skysčių praradimas, tai yra dehidratacija.
Tai, pasak pašnekovo, kartais sukelia tam tikrus sutrikimus, ypač tiems, kurie jau turi problemų su sveikata.
Tarp jaunimo panikos atakos per karščius yra dažnai pasitaikančios.
Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie turi kardiologinių problemų, nėra nė kalbos, kad karštis pavojingas.
Gydytojas pataria, kad norint išvengti karščio reikėtų vėdinti kambarius tik naktį, dienos metu užtraukti užuolaidas. Jei nėra kondicionieriaus, naudoti ventiliatorių.
Žuvų taukai ir omega-3 riebalų rūgštys
„Žuvų taukai - vienas svarbiausių papildų visais metų laikais“, - neabejoja vaistininkė GINTARĖ KRIKŠČIŪNIENĖ ir griauna dažniausius su žuvų taukais susijusius mitus.
EPR ir DHR padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir širdies ritmą, užkerta kelią aterosklerozei, mažina blogojo cholesterolio koncentraciją, kraujo krešulių susidarymo ir širdies ligų riziką.
Vasarą šis poveikis labai aktualus, tad omega-3 itin naudinga vartoti kardiologiniams ir rizikos grupėje esantiems pacientams.
Sportas organizme sukelia nemažai uždegiminių reakcijų, omega-3 padeda jas numalšinti. Be to, jos mažina raumenų pažeidimą ir skausmą po intensyvių treniruočių, pagreitina raumenų atsigavimo procesą, yra naudingos geresnei sąnarių būklei, padeda palaikyti gerą fizinę ištvermę ir širdies veiklą, nepažeidžiant širdies ir kraujagyslių sistemos.
EPR (eikozapentaeno rūgštis) ir DHR (dokozaheksaeno rūgštis) yra dvi omega-3 rūgštys, nuo kurių kiekio priklauso papildų veiksmingumas.
EPR turi priešuždegiminį poveikį ir yra naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai, teigiamai veikia nuotaiką ir kognityvines funkcijas, o DHR - svarbesnė smegenų vystymuisi, atminčiai, nervų sistemai.
Suaugusiesiems ir pacientams, turintiems lėtinių širdies ligų, padidėjusį kraujospūdį, per didelę trigliceridų koncentraciją kraujyje, intensyviai sportuojantiesiems, patiriantiesiems stresą, daug dirbantiesiems svarbu gauti didesnį kiekį EPR ir DHR.
Omega-3 riebalų rūgščių suvartojimas gali skirtis priklausomai nuo regiono, mitybos įpročių, individualių skonių ir kitų veiksnių, visgi daugelis žmonių jų suvartoja gerokai per mažai.
Dėl omega-3 riebalų rūgščių trūkumo mažėja organizmo gebėjimas slopinti uždegiminius procesus.
Ilgainiui tai gali sukelti imuninės sistemos disbalansą ir dar labiau padidinti jautrumą uždegiminiams sutrikimams.
Omega-3 riebalų rūgščių trūkumas taip pat gali padidinti kraujospūdį, riziką susirgti širdies ligomis, kraujo krešulių susidarymą ir širdies ritmo sutrikimus.
Omega-6 perviršis skatina uždegiminių mediatorių gamybą, taigi skatina lėtinius uždegimus ir gali lemti nuolatinę uždegiminę organizmo būseną, lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos, diabetas ir autoimuninės ligos, riziką, sukelti oksidacinį stresą, pažeisti ląsteles.
Idealus santykis turėtų būti 4:1, tačiau šiuolaikinių žmonių mityboje jis išsikreipęs ir yra maždaug 18:1.
Kad nereikėtų gerti po 5 ar 10 kapsulių ar viso valgomo šaukšto taukų, rekomenduojama rinktis stipriai koncentruotus produktus su nuo 700 iki 5000 mg omega-3.
Šiuo metu Lietuvoje yra tokių stiprių žuvų taukų, kurių vos pusėje arbatinio šaukštelio telpa net 1410 mg naudingųjų EPR ir DHR rūgščių, ir jie neturi jokio žuvies skonio, tai atskleidžia preparato inovatyvumą.
Yra keletas vitaminų ir mineralų, kuriuos žmonės turėtų vartoti nuolat, omega-3 - ne išimtis.
Deja, organizmui reikalingas palyginti didelis omega rūgščių kiekis, kurio su šiuolaikiniu maistu gauti praktiškai neįmanoma.
ST2 žymuo kardiologijoje
Sergamumas ir mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų vis didėja, todėl reikalingi tikslesni rizikos įvertinimo kriterijai ir juos atspindintys biologiniai žymenys.
ST2 yra lėtinių širdies ir kraujagyslių ligų, kaip antai aterosklerozės ir širdies nepakankamumo, priežastinis veiksnys.
Pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, miokardo fibrozės žymuo ST2 parodo ne tik pakartotinio hospitalizavimo ar mirties galimybę, bet ir papildo plazmos natriurezinių peptidų tyrimų informaciją.
Kas tai yra ST2 ir kuo jis svarbus kardiologiniams ligoniams?
ST2 (angl. suppression of tumorigenicity 2) yra interleukino 1 receptorių šeimos narys, taip pat žinomas kaip IL1RL-1 (angl. interleukin 1 receptor-like 1).
Išskiriamos dvi ST2 izoformos (už abi formas atsakingas tas pats genas): ST2L - transmembraninis receptorius ir sST2 - tirpusis cirkuliuojantis receptorius - receptorius „spąstai“.
Esant tūrio ar spaudimo perkrovai, mechaninei įtampai, išemijai, šie žymenys išskiriami į kraują komplekse: IL-33-ST2L, kuris inicijuoja kaskadinius širdies apsaugos signalus ir užkerta kelią ląstelių žūčiai bei audinių fibrozei, hipertrofijos vystymuisi, miokardo remodeliavimuisi bei širdies nepakankamumo (ŠN) išsivystymui ir progresavimu.
Tačiau, jei sST2 kiekis yra padidėjęs, sST2 receptorius - „spąstai“ pagauna interleukiną IL-33 ir apsauginis kompleksas IL-33-ST2L nesusidaro, slopinama širdies apsauga, liga progresuoja, sąlygodama hipertrofijos bei fibrozės vystymąsi.
Uždegimas ir endotelio disfunkcija susiję su aterosklerozės patogeneze ir sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, aterosklerozę arba metabolinį sindromą, smegenų kraujagyslių ligą.
Klinikinių tyrimų duomenimis, pacientams, sergantiesiems ŠN ar kitomis ŠKL, ST2 koncentracija kraujyje gali suteikti informacijos apie paciento būklę, padėti įvertinti pakartotinio hospitalizavimo, mirties riziką, gydymo efektyvumą bei atrinkti potencialius išsivystyti ŠN pacientus bendrojoje (besimptominėje) populiacijoje.
Ką reiškia, jei paciento tyrimo vertė yra daugiau ar mažiau nei 35 ng/ml?
ST2 išskiriamas kardiomiocitų kaip atsakas į širdies pažaidą. ST2 vertė greitai kinta priklausomai nuo paciento būklės.
Normali vidutinė ST2 koncentracija yra 18 ng/ml, ST2 slenkstinė riba 35 ng/ml - Patvirtinta klinikiniais tyrimais.
Jei koncentracija yra mažesnė, tęsiamas paskirtas gydymas, esti geras atsakas į skiriamą gydymą; jei didesnė, dėl didėjančios kartotinio hospitalizavimo bei mirties rizikos reikia peržiūrėti skiriamo gydymo schemą.
Kam reikalingas dar papildomas žymuo? Kuo jie skiriasi?
Išskirtinė natriurezinių peptidų svarba - paneigti širdies nepakankamumo diagnozę; jie pasižymi didele neigiama numanoma verte tiek esant ūminiam, tiek lėtiniam ŠN.
ST2 koncentracijai neturi įtakos amžius, lytis, KMI, ŠN etiologija, prieširdžių virpėjimas, anemija. ST2 koncentracija nekoreliuoja su inkstų funkcija.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad ST2 koncentracija kraujyje gali geriausiai prognozuoti sergančiųjų ŠN pacientų būklę, anksti išskirti didelės rizikos ŠN sergančius pacientus, spręsti dėl kartotinio hospitalizavimo reikiamybės bei numatyti mirties riziką.
Taigi natriureziniai peptidai skirti ŠN diagnozei paneigti, o ST2 - sergančiųjų ŠN prognozei bei gydymo efektyvumui vertinti. Šie žymenys (BNP, NT-proBNP, ST2) atspindi skirtingus biologinius procesus ir suteikia nepriklausomos ir vienas kitą papildančios informacijos.
Kaip vertinti šių žymenų vertes?
Jei padidėjusi natriurezinių peptidų ir ST2 koncentracija, sergančio ŠN paciento būklė sunki, didelė nepageidaujamo įvykio rizika, reikia peržiūrėti gydymo schemą, aktyviai sekti paciento būklę.
Jei natriurezinių peptidų koncentracija kraujyje skiriant gydymą sumažėja, o ST2 koncentracija išlieka didelė, nepaisant skiriamo klinikiniais tyrimais įrodyto gydymo, paciento ilgalaikė prognozė nepageidaujamų įvykių požiūriu išlieka bloga, reikia peržiūrėti gydymo schemą bei ją papildyti.
Jei gydymo metu natriurezinių peptidų bei ST2 koncentracija sumažėja, o paciento būklė pagerėjusi, kartotinio hospitalizavimo ir mirties rizika esti maža.
Jei natriurezinių peptidų koncentracija padidėjusi, o ST2 normali, pacientas serga sunkiu ŠN, rizika padidėjusi, reikia tęsti geriausią galimą, klinikiniais tyrimais įrodytą gydymą.
Kaip plačiai ST2 žymuo naudojamas pasaulyje?
ST2, kaip miokardo fibrozės žymuo, nuo 2013 m. įtrauktas į Amerikos kardiologijos kolegijos bei Amerikos širdies asociacijos ŠN gydymo rekomendacijas, kaip nepriklausomas, pridėtinės rizikos žymuo.
Turime galimybę ir Lietuvoje nustatyti kiekybiškai sST2 koncentraciją plazmoje ELISE metodu ir greita (po 20 min. turime atsakymą) ASPECT-Plus sistema (Critical diagnostics, JAV).
Kaip dažnai reikia matuoti ST2 pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu?
Šie žymenys sergantiesiems ūminiu ŠN tiriami hospitalizuojant pacientą, ruošiantis išrašyti iš stacionaro, kiekvieno apsilankymo pas kardiologą metu.
Lėtiniu ŠN sergantiesiems žymenys tiriami atsižvelgiant į paciento būklę bei rizikos grupę 3-4 kartus per metus arba kiekvieno apsilankymo pas kardiologą metu.
Šių žymenų vertinimas naudingas išskiriant pacientus, turinčius didelę riziką sirgti ŠN, pirminei profilaktikai.
Pacientams, sergantiems ŠN, miokardo fibrozės žymuo ST2 parodo ne tik pakartotinio hospitalizavimo ar mirties galimybę, bet ir papildo plazmos natriurezinių peptidų suteikiamą informaciją.
Ar ST2 gali sumažinti šiuos rodiklius?
ST2 suteikia papildomos informacijos apie paciento būklę ir leidžia sumažinti mirties, kartotinio hospitalizavimo riziką ūminiu bei lėtiniu ŠN sergantiems pacientams ir kartu sumažinti ekonominę naštą ligoninei bei valstybei.
Atlikus ST2 tyrimą prieš išrašant pacientą iš ligoninės ir nustačius didesnes nei slenkstines vertes, galima ženkliai sumažinti kartotinio hospitalizavimo ir mirties riziką.
Naujausi tyrimai parodė, kad ST2 žymuo geba prognozuoti širdies nepakankamumą ir kitas nepageidaujamas pasekmes bendrojoje populiacijoje. Ar tai tiesa?
ST2 suteikia papildomos informacijos apie sergančiųjų širdies nepakankamumu būklę, padeda ne tik išskirti didelės rizikos pacientus mirties ar kartotinio hospitalizavimo požiūriu, bet ir įvertinti gydymo efektyvumą.
Kaip ST2 žymens naudojimas atsispindės klinikinėje praktikoje ir pacientų gyvenime?
Kaip HbA1C sergantiesiems cukriniu diabetu, taip ir ST2 sergantiesiems širdies nepakankamumu - prognozės ir gydymo efektyvumo žymuo.