Grybai išlieka vienu iš ryškiausių kulinarinių ingradientų. Tai daugybėje patiekalų naudojami džiovinti grybai, marinuoti grybai, grybai mišrainėse. Daugynė patiekalų su keptais ir virtais grybais.
Juosvažalis baltikas: aprašymas ir savybės
Juosvažalis baltikas (Tricholoma portentosum) yra vidutinio stambumo, visiems gerai pažįstamas, daugelio grybautojų mėgstamas grybas.
- Kepurėlė: 3 - 5(6-10) cm skersmens, ryškiai kūgiška, pilka, melsvai pilka, kartais suskeldėjusi.
- Lakšteliai: balti, senų grybų žalsvai gelsvi.
- Kotas: iš pradžių baltas, vėliau žalsvai gelsvas, 6-10 cm ilgio ir 2-2,5 cm storio.
- Trama: balsva, malonaus skonio, kvapo.
Auga rugsėjo-lapkričio mėn. pušynuose, didelėmis grupėmis, dažniausiai kartu su žaliuoke. Skanus grybas, visų mėgstamas ir plačiai vartojamas sūdytas, marinuotas, šviežias, net džiovintas.
Su juosvažaliu baltiku dažnai auga šiek tiek nuodingas dryžuotasis baltikas (Tricholoma virgatum). Neturint patirties geriau nerinkti, pavojingiausias dryžuotasis baltikas, kuris skiriasi kūgine kepurėle, kai kitų baltikų kepurėlė matinė, juosvažalio - blizgi.
Kaip atskirti juosvažalį baltiką nuo dryžuotojo baltiko:
| Požymis | Juosvažalis baltikas | Dryžuotasis baltikas |
|---|---|---|
| Kepurėlė | Blizgi | Matinė |
| Forma | Ne kūginė | Kūginė |
Žaliuokė arba žalsvasis baltikas auga atviruose smėlynuose, baltose samanose, pušynuose. Apverdama ir galima naudoti daugybėje patiekalų. Juosvažalis baltikas, pilkoji žaliuokė. Turi daug nuodingų ir nevalgomų imitatorių.
Grybų rinkimo patarimai
Grybai auga ten kur drėgna ir pakankamai šilta. Tam puikios sąlygos susidariusios yra miškuose, kartais pievose, ganyklose (o gal ir namuose?). Daug lemia ir pačio grybo biologija, nes vieni geriau auga, pavyzdžiui spygliuočių miškuose, kiti - renkasi augti lapuočių pamiškėse, treti - nešienaujamose pievose.
Grybams augti šiluma ir temperatūra turi būti subalansuota: kai per karšta ar per sausa - grybai nedygsta.
Grybai auga ir dieną ir naktį, bet juos rinkti patariama ankstų rytą, kuomet nukritę ant kepurėlių rasos lašeliai juos geriausiai išryškina ir „išduoda“. Tokie grybai yra tvirtesni, sultingesni. Visgi prasidėjus šalnoms, grybų reikėtų neberinkti - tai savotiška grybų sezono pabaiga.
Reikia priminti, kokių taisyklių laikomasi miške grybaujant. Kad jau išvykstate į mišką, tai nereiškia, kad jame galima šūkauti, laužyti medelius, šakas, spardyti nevalgomus grybus, taip gąsdinant žvėris ir niokojant miško turtą. O dar ir automobilį reikia tinkamai priparkuoti, kad nebūtų pažeidžiama miško paklotė. Nepamirškite, kad žengti koją į saugomas teritorijas ar rezervatus yra draudžiama, geriau ten esančias miško gėrybes palikti gyvūnams.
Visgi tikime, kad esate padorūs grybautojai, todėl pasirūpinkite savo saugumu. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys tinkamai aprangai. Vis dar tykančios alkanos erkės gali prikibti prie minkštų, megztų audinių, o tai netrukdys joms įlįsti ir giliau bei susirasti skanią vietelę „įsisegti“. To galima išvengti dėvint sandarius rūbus, pavyzdžiui, į batus sukaišiojant kelnių klešnes ir nepalikti nuogų kūno vietų. Pageidautina, kad rūbų paviršius būtų lygus, glotnus, šviesus ir kas kiek laiko stabtelti apsižiūrėti, ar nepasigriebėte šio „laimikio“.
Rinkite tik tuos grybus, kuriuos geriausiai pažįstate, nes lapkritį gali išdygti ir vienas kitas nuodingas grybas. Taip pat nerenkami pakirmiję, šalnos gavę ar seni grybai dėl besikaupiančių nuodingų medžiagų. Šalnos skatina skilti medžiagas (baltymus), esančias grybuose, kurios virsta nuodingais aminais ir amidais.
Juosvažalių baltikų paruošimas
Užsitęsęs grybų sezonas naudingas tuo, kad vis dar galite suspėti prisirinkti grybų ir jų pasiruošti žiemai, pavyzdžiui, konservuoti, džiovinti, sūdyti, rauginti.
Šviežias voveraites panaudosite voveraičių sriubai išsivirti, o baravykas pasitarnaus ruošiant grybų padažą įvairiems patiekalams. Iš gausiausiai randamų žaliuokių pasigaminsite įvairių grybų mišrainių, pasikepsite tradiciškai su sviestu ir svogūnu.