Dualumas arba dualybė - tai poliariškumas, priešingybių pora, per kurias žmonės pažįsta šį pasaulį, tai mūsų mąstymo būdas per palyginimus. Pažindami daikto ar reiškinio priešingas savybes, mes galime jį giliau suprasti. Gėrį pažįstame, pamatę blogį, šviesą atpažįstame žinodami, kas yra tamsa ir t.t.
Mūsų proto ir pasąmonės veikla sukonstruota iš priešingybių. Kiekvienam žmogui aktualios jo dualybės - tos, su kuriomis jis sutinka ir tos, kurios yra paremtos jo asmenine patirtimi. Dažnai priešingybės išreiškiamos tiesiog neigimu: noriu-nenoriu, patinka-nepatinka, geras-negeras, ir panašiai.
Pažinimas per priešingybes yra natūralus, sunkumai prasideda tik tuomet, kai tokio pažinimo įtakoti pradedame vertinti gyvenimą ir emocingai puolame į kraštutinumus. Žmogus turi valdyti savo protą, jis turi veikti funkcionaliai, bet ne emocionaliai. Emocionalus protas valdo žmogų.
Tokio proto veiklą galime atpažinti pagal nestabilias emocines išraiškas: jos svyruoja tarp kraštutinumų, jų veikiamas žmogus tai pyksta, tai atleidžia; tai yra pakilios nuotaikos, tai liūdnas; tai laimingas, tai prislėgtas.
Stipriai veikiamam dualumų žmogui labai svarbu, ką apie jį galvoja žmonės, geras ar blogas jis jiems atrodo. Jis labai stengiasi atitikti visuomenės kuriamus ir besikeičiančius standartus - nuo to priklauso jo savivertė. Toks žmogus linkęs turėti stiprias nuostatas - kas yra gerai ir kas yra blogai, ir pagal tai vertinti gyvenimą, žmones ir įvykius. Gyvenimas jam saugus atrodo tuomet, kai viskas suskirstyta į gera ir bloga.
Atrodytų, viskas teisingai, bet prisiminkime mokymą apie kraštutinumus ir vidurio kelią. Dar Buda teigė, kad kraštutinumų kelias atneša kančią. Lygi ir rami emocinė būsena suteikia pilną suvokimą ir supratimą to, kas vyksta aplinkui. Dualumas mums reikalingas pasaulio suvokimui, per jį mes galime pasiekti vientisumą ir eiti vidurio keliu, nepasiduodami kraštutinumams.
Vidurys - tai vienodai nuo savo kraštutinumų nutolęs taškas. Jame mes matome realybę tokią, kokia ji yra, be kraštutinių vertinimų. Tik emocijų valdomas protas vertina, lygina ir žmogus pasineria į nesibaigiančius išgyvenimus. Jei nuolat susiduriame su iššūkiais gyvenime, tai reiškia, kad turime keisti savo elgesį, nes įpuolėme į kraštutinumą.
Kaip sakė Buda - išsilaisvinti nuo troškimų, kurie atneša kančią. Kiekvienam žmogui aišku, kad negatyvūs reiškiniai atneša kančią, pozityvūs - laimę. Suvokimas, kad mes galime kurti savo gyvenimą, labai įkvepia. Todėl būkime atidūs sau - ar esame laimingi, ar neužstrigome emocijose ir vertinimuose, ar nesustojome gyvenimo šalikelėje?
Toks yra mūsų pažinimo kelias šioje Žemėje - per kraštutinumus (dualumą) į vientisumą. Jei nėra kraštutinumų, nėra ir vidurio, nėra kelio ir judėjimo. Reiškia, reikalingi du kraštutinumai ir judėjimas viduriu tarp kraštutinumų. Svarbu - nesustoti ir eiti, nors kartais tam, kad suprastume vidurio kelio privalumus, turime pažinti ir išnagrinėti abi jo puses.
Maisto Įtaka Energijai
Kai kurie maisto produktai yra natūralūs energijos šaltiniai, tuo tarpu kiti gali sukelti mieguistumą ir apsunkimą. Kiekvieno maisto produkto poveikis organizmui priklauso nuo jo specifinių savybių, o taip pat nuo to, kaip šis produktas buvo užaugintas ir paruoštas. Ajurveda skiria dvi maisto grupes: teikiantis natūralią energiją maistas, ir sukeliantis sunkumą ir inertiškumą maistas.
Energiją Teikiantis Maistas:
- Švieži vaisiai ir daržovės bei jų sultys (ypač morkų ir burokų)
- Nenugriebtas pienas ir valytas lydytas sviestas (ghi)
- Kviečiai ir produktai iš jų (duona, makaronai)
- Ryžiai, miežiai, medus, razinos, datulės, imbieras, migdolai, alyvuogių aliejus ir žirneliai
Sunkumą Sukeliantis Maistas:
- Mėsa (sunkiai virškinama)
- Pusfabrikačiai, konservai, maistas, pagamintas mikrobangėse krosnelėse
- Rafinuotas cukrus
- Kava (riboti iki vieno puodelio per dieną)
- Alkoholis (patariama atsisakyti)
Ajurveda tikina, kad palengva sumažinę tų produktų kiekį, kurie sukelia sunkumą ir nuovargį, mes atsigausime ir pasijusime žvalesni. Taigi, pasirodo, ir maisto produktai, kuriuos dažnai nesusimąstydami pasirenkame, taip pat įtakoja mūsų energingumą - suteikia jėgų arba net sukelia nuovargį.
Šviežias daržoves rekomenduojama valgyti per pietus, kai virškinimas stipriausias. Jei šviežias daržoves ar vaisius organizmas sunkiai virškina, galima valgyti daržovių troškinius, tik šviežiai paruoštus. Teigiama, kad daržovės, augančios žemės paviršiuje, turi daugiau gyvybinės energijos dėl tiesioginio saulės poveikio, nei tos, kurios auga po žeme, išimtis - morkos ir burokai - jie yra nepakeičiami gyvybinės energijos tiekėjai ir žadintojai.
Pieną Ajurveda pataria gerti pašildytą, su žiupsneliu imbiero - tuomet jis nesukelia alerginių reakcijų ir neskatina gleivių gamybos organizme. Kefyras taip pat pripažįstamas energiją teikiančiu produktu, tik būtinai šviežias.
Lydytą sviestą (ghi), kuris Ajurvedoje plačiai naudojamas, galima lengvai pasigaminti ir skaninti juo įvairius patiekalus. Jis gaminamas taip: imame didesnį kiekį (400 ar daugiau) gramų nesūdyto sviesto, dedame į gilesnį indą ir šildome ant mažos ugnies. Kai sviestas ištirps, kaitiname ant mažos ugnies dar apie 12 minučių (sekame, kad nepridegtų!). Užverdant paviršiuje susidarys putos, kurių nereikia nugrėbti, nes jos turi gydomųjų savybių. Sviestas pasidarys geltonai auksinės spalvos ir kvepės kaip kepinti kukurūzai. Jį atvėsiname ir perpilame per filtrą į švarų indą.
Mėsa sunkiai ir ilgai virškinama, be to, neskaitoma tokia vertinga, kaip grūdai, daržovės ir vaisiai, nes stovi žemesnėje maisto grandyje. Nustatyta, kad grūdų, kuriais minta gyvuliai, energetinė vertė septynis kartus vertingesnė, nei jais mintančių gyvulių mėsa. Ekonomiškiau ir etiškiau užauginti grūdus ir juos valgyti, nei auginti grūdus, juo maitinti gyvulius ir valgyti jų mėsą. Jei nesigauna atsisakyti raudonos mėsos, tai patariama ją palengva keisti paukštiena ar žuvimi ir valgyti kelis kartus į savaitę.
Laimė ir Kančios Išvengimas
Labiausiai žmogus trokšta būti laimingas ir išvengti skausmo ir kančių. Visi mes turime teisę į laimę ir galime naudotis įvairiais būdais, padedančiais išvengti kančių. Tačiau šie būdai turėtų būti tokie, kad nepažeistume žmonių teisių, nesukeltume jiems kančių ir skausmo.
Svarbu atminti, kad tikslai ir pasekmės gali būti trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Jeigu šie tikslai vieni kitiems prieštarauja, pirmenybę reikėtų teikti ilgalaikiams tikslams. Spręsti reikia atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Mūsų smegenys yra mūsų jėgos ir mūsų ateities šaltinis, tačiau tik tada, kai mes teisingai jomis naudojamės. Jeigu ne - mūsų protas taps visų mūsų nelaimių šaltiniu.
Mumyse slypi sugebėjimas kurti, ir labai svarbu tuo pasinaudoti. Labai svarbu yra pasitikėti savimi. Pasitikėjimas savimi nėra tiesiog paprastas tikėjimas savo jėgomis. Tai tiesiog savo galimybių suvokimas. Suvokęs jas, kiekvienas žmogus gali save pakeisti, tobulindamas savo gerąsias savybes ir atsisakydamas žalingų polinkių. Tam reikia pastangų. Labai svarbu išmokti atrasti savo prote teigiamų, kuriančių minčių.
Juk žmogaus prote egzistuoja daugybė įvairių būsenų ir minčių. Todėl labai naudinga pažvelgti į savo protą iš arčiau ir išmokti atskirti įvairias naudingas ir žalingas jo būsenas. Kai jūs suprasite teigiamų būsenų vertę, jūs galėsite išmokti jas savyje išsiauginti. Visos neigiamos emocijos tuojau pat atima iš žmogaus laimės ir ramybės jausmą, o po kurio laiko gali priversti jį atitinkamai elgtis.
Tokiais savo poelgiais žmogus neša blogį ir kančias kitiems žmonėms, tai galiausiai padaro ir jį patį nelaimingą. Be to, neigiamos emocijos kenkia ir sveikatai. Jeigu norite išlikti sveiki, tiesiog pažvelkite į savo vidų, į savo mintis. Pasinaudokite savo pačių galimybėmis. Nuo išorinių priešų galima pasislėpti, pabėgti nuo jų.
Pavyzdžiui, jei kas nors trikdo mano ramybę, aš galiu uždaryti duris ir pabūti vienas tyloje. Tačiau man nepavyks šito padaryti su pykčiu - kur aš benueičiau, jis visada bus su manimi, mano viduje. Kol nesiimsite tam tikrų priemonių, tol negalėsite nuo jo pabėgti. Tarp priežasties ir pasekmės visuomet egzistuoja natūralus ryšys. Kai tam tikros priežastys sutampa su sąlygomis, tuomet būna labai sunku sutrukdyti iš šio junginio gimti atitinkamoms pasekmėms.
Būtina atsisakyti egoizmo. Jeigu jūs galvojate tik apie save ir pamirštate kitų žmonių poreikius ir laimę, arba, dar blogiau, jei imate juos išnaudoti, tai absoliutumo požiūriu kažko netenkate. Jūs netenkate draugų, kurie rūpintųsi jūsų gerove - jei jus ištiks nelaimė, aplinkiniai ne tik nepadės, bet ir slapta džiaugsis. Žinoma, žmonės gali ateiti pas jus su šypsena ir dovanomis, jeigu jūs esate turtingas ir įtakingas, bet širdies gilumoje jie nėra jūsų draugai; tai jūsų turto ir padėties draugai. Jei tik jūsų padėtis pasikeis, daugiau jų nepamatysite.
Labai dažnai tai, ką žmonės demonstruoja savo draugams, tėra paprastas prisirišimas. Prisirišimas susijęs su kažkuo, kas yra “mano“ - tai kažkas, kas yra gerai man. Kuo stipriau žmogus išugdo savęs atidavimo kitiems - atjautos jausmą, tuo drąsesnis ir stipresnis jis tampa, tuo mažiau jis pasiduoda nusivylimo ir beviltiškumo jausmui. Taigi atjauta - vidinės stiprybės šaltinis. Tikroji atjauta yra susijusi su teisingu daiktų prigimties suvokimu, ji bešališka. Prisirišimas, priešingai, yra pagrįstas nežinojimu ir šališkumu.
Dvidešimt pirmas amžius turi būti taikos amžius. Ką tai reiškia - taikus žmogus? Atsakymas labai paprastas - viskas priklauso nuo atjautos. Atverkite save kitiems. Laimė yra pasekmė to, kaip elgiatės su šalia esančiais žmonėmis. Mylėkite, dalinkitės, tobulėkite. Gražaus visiems artėjančio savaitgalio!!
Dzen Budizmas
Zeno, arba Dzen budizmo mokykla išsirutuliojo Kinijoje. Jos steigėjas - vienuolis Bodidarma, vėliau šį mokymą išplėtojo Houei-nengas, šeštasis mokyklos patriarchas. Terminas zen (kinų kalba “čan“) apytikriai verčiamas “meditacija“. Dzen budizmas - tai filosofinė sistema, padedanti pasiekti dvasinę ramybę ir vidinį tikėjimą.
Nubudimo potencija žmogaus gelmėse glūdi visada, ir kiekvieną akimirką mes galime nubusti iš įprastinio tikrovės suvokimo ir spontaniškai pakilti į kitą suvokimo lygmenį. Nubudimas pats savaime nieko nepakeičia mūsų aplinkoje, tačiau naujas suvokimo lygmuo pakeičia viską. Ši filosofija skatina veikti ir siekti užsibrėžto tikslo nesvyruojant, nes veiksmas visuomet yra geriau nei neveikimas.
Ką bedarytume, mes turime tai daryti visu savimi, ne tik rankomis ar kojomis. Čia ir dabar, visa esybe - tai, ką darome šiuo momentu, turi būti būtent tai, ką darome šiuo momentu, ir nieko kita. Buvimas čia ir niekur kitur yra pilnutinės koncentracijos raktas. Tuomet energija neišsklaidyta ir bet kurią akimirką gali būti panaudota konkrečiai užduočiai įvykdyti.
Pagal šią filosofiją tiesa nėra tai, ko galima būtų išmokyti - tiesą turime pažinti patys. Dzeno mokytojas pateikia savo mokiniams sudėtingus galvosūkius, tariamai absurdiškus ir logiškai neišsprendžiamus klausimus (koan), taip skatindamas mokinius pačius ieškoti sprendimų ir lavinti intuiciją.
Dzeno požiūriu, vienintelė vieta, kur kliūtis yra reali, yra mūsų pačių sąmonė. Jei sekasi prastai, neieškokime pasiteisinimų ir nesidairykime, kam suversti kaltę. Ieškokime savyje, ar tebeturime tris būtinus pergalės komponentus: sąmonės koncentraciją ir psichologinį bei fizinį pasiruošimą. Bent vieno iš šių komponentų trūkumas traukia į dugną kitus du. Vidinė jėga yra kiekviename žmoguje, ir kai ji paskiriama kažkokiam tikslui pasiekti, rezultatų ribos gali būti begalinės.
Dar vienas svarbus principas susijęs su dviem esminiais žmogaus gyvenimo santykiais: santykiu su savimi ir santykiais su kitais. Šios dvi santykių kryptys yra susijusios taip tampriai, kad atskirti jų yra neįmanoma. Kad išvystytume geranoriškumą ir nuoširdumą santykiuose, turime pirmiausiai gebėti išgirsti. Kiekvienas gyvenime sutiktas žmogus turi ką pasakyti, iš kiekvieno turime ko pasimokyti, net iš vaiko. Susitikus su bet kuriuo žmogumi, verta įsiklausyti į jo žodžius. Kartais kito žmogaus pasakyti žodžiai gali pakeisti mūsų gyvenimą, mes galime atrasti tai, kas padėtų priimti tinkamą sprendimą.
Jie gali ir sukrėsti, staiga išmušti iš įprastinio mąstymo ir pakylėti į aukštesnio pažinimo plotmę, priversti suprasti, kad neteisingai suvokiame tikrovę. Todėl bendraudami neužsisklęskime, būkime nuoširdūs ir atviri. Meditacija yra vienas iš svarbiausių Dzeno mokinio užsiėmimų. Tai susikoncentravimo ir sąmonės išgryninimo metodas. Meditacija ugdo sąmonės ramybę, vidinę tylą ir harmoniją, kuri yra būtina grąžinant išsekusius fizinius ir dvasinius žmogaus resursus. Esmė yra meditacijos turinys, o ne įvairūs atributai.
Kiekvienam vakariečiui Dzeno meistras patars rasti laiko sau ir lėtinti gyvenimo tempą. Mūsų protas neramus, visą dieną gainiojamas skambučių, laikrodžio rodyklių ir sirenų, įsukdamas mus į nuolatinį blaškymąsi ir stresą. Verta sustoti ir paklausti: kas gi iš tiesų juda, kokia tokio judėjimo priežastis? Jei atidžiai pažiūrėsime, tai pastebėsime, kad toks judėjimas priklauso miestui, tai neateina iš mūsų pačių.
Tik tuo atveju, jei pasiduodame judėjimo šaltiniams ir leidžiame savo protui judėti tuo pačiu greičiu kaip ir miestas, jei sutinkame reaguoti į kiekvieną impulsą, tada ir tampame to judėjimo ir įtampos dalimi. Neįmanoma sustabdyti miesto judėjimo, tačiau galima valdyti savo gyvenimą ir reguliuoti savo gyvenimo greitį. Pradėję nuo mažų kasdieninių dalykų, išmoksime valdyti ir stambius gyvenimo procesus. Dzen budizmas daugiau nei filosofija, tai gyvenimo būdas. Dažnai jis slepia bet kokius tiesioginius apibrėžimus, leisdamas daug ką pajusti intuityviai. Išankstinė nuomonė laikoma didžiausiu priešu. Žmogus turi pats, savarankiškai atrasti savo kelią į tiesą. Jau vien turėdami tikslą, esame kelyje į savo aukščiausią vidinį potencialą. Tai, ko trokštame visa savo širdimi, bus pasiekta net tuomet, kai tai atrodys neįmanoma.
Juokaujama, kad Dzeno vienuolis neturi automobilio, nes jis pasirinko kelionę kitokiu maršrutu, nei materialieji. Materialiais daiktais, kokie brangūs jie bebūtų, negalime nei pamatuoti, nei paspartinti savo vidinio progreso. Tuo tarpu vidinės pergalės yra vertingiausia, ką mes galime pasiekti gyvenime.
Dažnas savo dvasinio tobulėjimo kelyje pastebime, kad įvairių dvasinio augimo metodikų pagrindą sudaro senųjų mokymų tiesos. Gali pasirodyti, kad nieko nauja po saule, kad nauja - tai gerai pamiršta sena, bet iš tiesų taip tęsiamos tolimesnės tiesos ir harmonijos paieškos. Budizmas ypatingas tuo, kad nesuteikia dievinimo objekto, o nukreipia žmogų patį ieškoti tiesos ir laimės. Buda, šio mokymo kūrė...
„Rasajana“ Uždarymas Panevėžyje
Per Lietuvą einantis kavinių ir restoranų užsidarymo „cunamis“ su savimi pasigavo dar vieną įstaigą. Apie uždarymą paskelbė Panevėžyje nuo 2010 metų veikianti kavinė „Rasajana“. Kaip „Delfi“ sakė vegetariškus ir veganiškus patiekalus siūlančios „Rasajanos“ vadovė Gražina Bliuvienė, problemos prasidėjo tada, kai šalia maitinimo įstaigos veikianti Panevėžio autobusų stotis buvo uždaryta renovacijai. Antrąja problema ji įvardijo didžiulę infliaciją, pakilusias nuomos, elektros kainas.
„Susidėjo visi mokesčiai ir PVM - tai buvo ant kaklo užmesta virvė, kurią po truputį užtraukinėjo. Bet padidintas PVM mus ir užbaigė. Aišku, mokesčiams kylant privalėjome kelti ir kainas. Kitaip išsilaikyti negalime, o žmonėms tampa per brangu valgyti pas mus. Rugsėjį-spalį galvojome, kad viskas atsistatys, bet lapkritį nuostoliai siekė 2 tūkst. eurų, gruodį - 5 tūkst. eurų. Gruodis visada yra geriausias mėnuo, o dabar buvo pats blogiausias“, - apie maitinimo verslo realybę kalbėjo G. Pašnekovė įvardijo, kad pati jau seniai dirba be atlyginimo.
G. „Nebeturiu vilties ir idėjų, ką padaryti, kad pardavimai būtų didesni. Institucijos užblokuoja sąskaitas, kad atsiimtų mokesčius, o aš negaliu darbuotojams išmokėti atlyginimų. Suprantu - mokesčius reikia mokėti, bet kai juos prašai atidėti, tau dar skaičiuoja delspinigius.
Šią kavinę 2010 metais įkūrė Rasa Valiūnienė, o 2020 metais ją iš įkūrėjos nupirko G. Bliuvienė. 2023 metais „Rasajanos“ pardavimo pajamos siekė 129 tūkst. eurų, nuostolis - 13,1 tūkst. eurų, rodo Registrų centrui pateikti duomenys. 2022 metais pajamos siekė 122,3 tūkst. eurų, nuostolis - 5,1 tūkst.
„Rasajana“ Finansiniai Duomenys
| Metai | Pardavimo Pajamos (tūkst. eurų) | Nuostolis (tūkst. eurų) |
|---|---|---|
| 2022 | 122,3 | 5,1 |
| 2023 | 129 | 13,1 |
Kitos Maitinimo Įstaigos Panevėžyje
Renkantis užkandinę, kavinę ar restoraną, nebereikia pasikliauti vien tik draugų rekomendacijomis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai tikrindami viešojo maitinimo įmones, jas įvertina nuo 1 iki 5 balų pagal tai kaip laikomasi higienos ir technologinių reikalavimų. Balus simbolizuoja puodeliai. Kai įmonei skirti balai paskelbiami viešai, ne vėliau kaip per dieną gerai matomoje kavinės ar restorano vietoje turi būti priklijuojamas lipdukas, kuriame pavaizduoti puodeliai. Taigi, užsukus pietauti ar vakarieniauti, reikėtų atkreipti dėmesį, koks lipdukas užklijuotas ant durų arba prie baro.
Maisto inspektorių vizitų jau yra sulaukusi didžioji dalis Panevėžyje veikiančių kavinių ir restoranų. „Čili pica“ (Laisvės a. 5, Klaipėdos g. 92, prekybos ir pramogų centre „Babilonas“), greito maisto restoranas „Hesburger“ (prekybos ir pramogų centre „Babilonas“, Smėlynės g. 80), „Krantolis“ (Kranto g. 12), „Lisitėja“ (Respublikos g. 33), S. Navickienės įmonės valgykla (Smėlynės g. 2), „Alex Club“ (Piniavos sk. 10), „Can Can pizza“ (Laisvės a. 26), ), „Alvaca“ (Ramygalos g. 151), „Kakadu“ (Ukmergės g. 23), „VK Caffe“ (Smėlynės g. 104), „Žalias žiogas“ (Ukmergės g. 3), „Žaliasis aitvaras“ (Ramygalos g. 94b), „F1 pica“ (Molainių g. 11), pokylių namai „Vasaris“ (Aukštaičių g. 88), kinų virtuvės restoranas „Baiji“ (J. Zikaro g. 46), „Smėlynė“ (Smėlynės g. 3), „Charlie pizza“ (prekybos ir pramogų centre RYO), „Forto dvaras“ (prekybos ir pramogų centre „Babilonas“, Ukmergės g. greito maisto restoranas KFC (prekybos ir pramogų centre RYO), „Su baru“ (Pramonės g. 12), „Kaziuko kamara“ (Klaipėdos g. 67), „Nendrė vėjyje“ (Respublikos g. 6), „Startas“ (Liepų al. 3), „Silvika“ (Ukmergės g. 21), „Gazelė“ (Respublikos g. 71 ir Kranto g. 7a), „Rasajana“ (Savanorių a. 12), „Ijolė“ (Katkų g. 99), „Arena de Italija“ (Klaipėdos 79c), „Kavinė „Sodra“ (Vasario 16-osios g. 60), kavinė, naktinis klubas „Stumbras“ (Aukštaičių g. 4), „Pizza di Napoli“ (Respubliko g. 19), „N7“ (Laisvės a. 16), „XXL pica“ (Nemuno g. 70), „Galerija XX“ (Laisvės a. 7), „Rojaus paukštė“ (Respublikos g. 4a), „Noriu pietų“ (Klaipėdos g. 31), „Polės užkandinė“ (Klaipėdos g. 3), picerija „Miks“ (Kniaudiškių g. 4), „Vakarinė žara“ (Dariaus ir Girėno g. 4), „Deja Vu“ (Kranto g. „Taverna“ (Laisvės a. 6), „Alevota“ (Staniūnų g. 66), „Čičinskas“ (Ramygalos g. 43), „Kakadu“ (Laisvės a. 1), kavinė-parduotuvė „Panevėžio eglė“ (Aukštaičių g. 4), „Šanchajus“ (Klaipėdos g. 28), picerija „Miks“ (Ramygalos g. „Venecija“ (kavinė-picerija Nemuno g. 79), „Don Donuts“ (Vasario 16-osios g. 11), „Skvero vyninė“ (Laisvės a. 26), „Superpica“ (Klaipėdos g.