pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Ricotos sūrio pyragas: gardus receptas

Švelnaus skonio itališkas išrūgų sūris labiau primena pertrintą lietuvišką varškę, tad dažniausiai rikota dedama į pyragus ir kitus desertus: subtilus skonis bei kreminė konsistencija jiems itin tinka. Šis rikotos pyragas yra greitai ir paprastai pagaminamas. Jam pagaminti reikia tik keletos ingredientų. Iškepęs pyragas būna minkštas ir purus. Kitą dieną irgi būna kaip šviežias.

Oooogo! Vilniaus kolegijos komanda su Makaliumi priešakyje ryžosi tikrų tikriausiam eksperimentui - gamino itališką sūrio pyragą su rikota. Šis patiekalas ne taip lengvai paruošiamas, kaip visi buvę - jam gaminti prireiks orkaitės. Šį kartą prisiglaudėme Vilniaus kolegijos verslo vadybos fakulteto Erasmus studijų koordinatorės ir tarpkultūrinės komunikacijos lektorės Linos Gaigalaitės namuose.

Ingredientai

  • 700 g rikotos sūrio
  • 150 g baltojo cukraus
  • 0,5 vnt. apelsino sulčių
  • 1 vnt. citrinos sulčių
  • 4 vnt. kiaušinių
  • 2 šaukštų kvietinių miltų

Gaminimo eiga

  1. Į atskirą indą sudėkite rikotą, supilkite cukrų, apelsinų ir citrinų sultis.
  2. Sumalame sausainius ir ištirpdome sviestą.
  3. Gaminame sūrio pyrago viršų - užpilą.
  4. Užpilas gaminamas labai paprastai - sumaišome du indelius rikotos sūrio su trim kiaušiniais, vienu indeliu kondensuoto pieno ir vienos citrinos sultimis.
  5. Dedame skardą į orkaitę, nustatome 170 laipsnių temperatūrą ir kepame apie 45 min. Stebim, kada paruduos!
  6. Iškeptą sūrio pyragą bent kelioms valandoms šaldome šaldytuve.

Patarimai ir pastebėjimai

Jei draugai iš ryto pranešė apie netikėtą savo vizitą vakare, turite pakankamai laiko nustebinti juos savo kulinariniais sugebėjimais.

Ruošti maistą mėgsta ne tik GianLuca, bet ir jo senelis, tačiau receptų senelis niekam neatskleisdavo. Paslaptyje ilgą laiką buvo ir pusrytinio rikotos pyrago receptas.

Galite šį pyragą valgyti bet kuriuo paros metu. Dar jis vadinamas ir sekcijos pyragu, nes ilgai išlieka šviežias. Ir tai tikrai laaaaabai skanus, purus pyragas, toks jaukus, kuris dings nuo stalo akimirksniu.

Rikotą pertriname tiesiog su šaukštu arba per sietelį (bet galime tiesiog su šauktu) ir dedame atgal į šaldytuvą. Sviestą išlydome virš garų vonelės. Kol tirpsta sviestas, įmušame visus kiaušinius į dubenį ir supilame cukrų. Išsukame elektriniu plakikliu, kol pabaltuos, suputos kiaušiniai.

Kitame dubenyje sumaišome miltus su kepimo milteliais, nutarkuojame citrinos žievelę ir sumaišome kartu. Miltus išsijojame į kiaušinių masę, maišome, dedame rikotą ir viską sumaišome. Supilame šiltą sviestą ir išmaišome, kad viskas sviestas susijungtų su tešla ir bus vientisa masė, kuri praskystės. Kai šiek tiek pravėsta, apibarstome cukraus pudra ir uogomis.

Į šį pyragą įdėjau šaldytų aviečių. Jos pridavė gaivumo, vasariško skonio. Šiuo metu tikrai norisi saulės, šilto oro. Deja, apie tokius dalykus belieka tik svajoti. Todėl šis pyragas savo skoniu mane nukelė į pavasarį ar vasarą. Jis nėra ypač sezoniškas, bet šaldytų aviečių ar uogų tikrai nėra sudėtinga rasti. Šis pyragas su rikota yra vidutiniškai saldus. Naudojau avietes, bet tinka ir kitos uogos. Pavyzdžiui, šilauogės.

Iškepęs rikotos pyragas būna minkštas, todėl reikia jį atvėsinti. Aš neturėjau tiek kantrybės, tad iš formos išėmiau dar šiltą. Pyragas šiek tiek suskilo, bet juk nieko tokio!

Rekomendacijos

Pasak komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, rikota gali būti puikus pagrindas įvairioms užtepėlėms, padažui makaronams ar troškiniui, salotoms ir desertams: „Rikotos skoninės savybės geriausiai atsiskleidžia ragaujant ją šaltą, bet sūrį tikrai galima ir termiškai apdoroti. Tik reikia turėti omenyje, kad rikotai netinka aukšta temperatūra - gali atsirasti nemalonus kvapas. Tad rekomenduojama rikotą šildyti pamažu ar įmaišyti į vidutinės temperatūros padažus.

Rikota nuo kitų minkštųjų sūriu skiriasi ne tik skoninėmis savybėmis, bet ir gamybos procesu. „Dauguma sūrių gaminami, naudojant lėtą fermentacijos ir brandinimo procesą, kai tuo tarpu rikota gaminama naudojant šilumą ir išrūgas - apdorojant nuo mocarelos ar provolono sūrio gamybos likusius išrūgų likučius. Taip pat rikota neturi tokių gerų tirpimo savybių - reaguodama su šiluma ji išlaiko savo tekstūrą.

Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Nors įvairių desertų gamybai dažnai pasirenkama maskarponė, kartais verta ją pakeisti drėgnesne, rupesne ir mažiau kaloringa rikota.

Pasak gydytojos dietologės dr. E. „Šis minkštasis sūris vertinamas dėl visaverčių baltymų, kurių tokiame kiekyje yra apie 8 gramus. Rikota galėtų būti įvardijama ir kaip kalcio bei fosforo šaltinis, joje randama šiek tiek kalio, seleno, vitamino K, o taip pat nemažai vitamino B12 - jis itin svarbus žmonėms, kurie riboja gyvūninės kilmės maistą, bet neatsisako pieno produktų. Jei vitamino B12 dienos norma yra trys mikrogramai, tai šimte gramų šio minkštojo sūrio jos yra apie trečdalis normos - 0,9 mikrogramo“, - teigia dr. E.

„Kreminė, šiek tiek saldoko skonio rikota puikiai tinka raciono paįvairinimui, o kaip sūrį naudosite - tik fantazijos reikalas. Įprastesnė mums rikota gaminama iš karvių pieno, bet jos yra ir iš ožkų ar avių pieno išrūgų, taip pat, priklausomai nuo naudojamo pieno, skiriasi ir sūrio riebumas. Turintiems sveikatos bėdų žmonėms reikėtų atkreipti dėmesį, kad rikotoje yra ir sočiųjų riebalų rūgščių (apie 6 gramus šimte gramų), tad vertėtų skanauti šio sūrio rečiau ir mažais kiekiais. Itališko maisto gerbėjai tikrai ras, kur šį sūrį pritaikyti.