Paprika priklauso nakvišinių šeimos atstovams, kuriai taip pat priklauso bulvės, pomidorai ir baklažanai. Pasaulyje žinoma daug paprikos rūšių, tarp kurių labai populiari vienametė paprika (Capsicum annuum). Jai priklauso tiek saldžioji paprika, tiek aštrioji jelapeno, čiltepinai. Beje, kitų metų balandžio 1 d. sukaks 95 metai, kai buvo sukurta šiuolaikinė saldžioji paprika.
Yra įrodymų, kad Centrinėje Amerikoje, Meksikoje ir šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje vietiniai gyventojai įvairių rūšių paprikas augino jau mažiausiai 6500 metų. Aštriosios paprikos buvo pirmoji Naujojo pasaulio kultūra, auginama Europoje. 1493 m. sėklos buvo atvežtos į Ispaniją, tačiau Europoje kurį laiką nebuvo populiarios.
Dažniausiai paprikos būna žalios, oranžinės, geltonos ir raudonos, tačiau pasitaiko ir retų rūšių - baltų, rudų ir violetinių. Oranžinės ir geltonos paprikos yra saldesnės, o saldžiausia yra raudonoji paprika.
Maistinė vertė
Raudonosios paprikos (100 g) maistinė vertė:
- Kalorijos: 26 kcal.
- Angliavandenių: 6,03 g, iš jų 2,10 g skaidulų, 4,2 g cukraus.
- Baltymų: 0,3 g.
- Riebalų: 0,9 g.
- Vitamino C: 159,6 %
- Vitamino A: 19,6 %
- Vitamino E: 13,2 %
- Vitamino K: 6,5 %
- Kalio: 10,6 %
- Mangano: 5,6 %
- Geležies: 3,1 %
Paprikose gausu įvairių antioksidantų, ypač karotinoidų. Pagrindiniai paprikose esantys biologiškai aktyvūs junginiai yra šie:
- Violoksantinas. Šis junginys yra labiausiai paplitęs karotinoidinis antioksidantas geltonosiose paprikose.
- Liuteinas. Žaliose (neprinokusiose) paprikose ir juodosiose paprikose liuteino gausu, tačiau prinokusiose paprikose jo nėra. Pakankamas liuteino kiekis gali pagerinti akių sveikatą.
- Kvercetinas. Tyrimai rodo, kad šis polifenolis gali būti naudingas tam tikrų lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ligų ir vėžio, prevencijai.
- Liuteolinas. Panašiai kaip ir kvercetinas, liuteolinas yra polifenolis, galingas antioksidantas, kuris gali turėti teigiamą ir naudingą poveikį sveikatai.
Taip pat raudonosiose paprikos gausu beta-karoteno ir zeaksantino - antioksidantų, svarbių mūsų akims. Raudonosios saldžiosios paprikos yra vienintelė rūšis, kuri negamina kapsaicino, t. y. biologiškai aktyvaus junginio, nuo kurio priklauso aitriųjų paprikų aštrumas.
Palyginimas
Žalios ir raudonos spalvos paprikos
Žalios spalvos paprikose yra palyginti nedaug vitamino A, tačiau jose yra nemažai vitamino K ir vitamino C. Kai tuo tarpu raudonojoje paprikoje gausu karotinoidinių antioksidantų: alfa ir beta karotino, liuteino bei zeaksantino. Taip pat raudonoje paprikoje yra didelis vitaminų A ir C kiekis, tačiau nedaug vitamino K. Palyginti su žaliosiomis paprikomis, raudonosios turi beveik 11 kartų daugiau beta karotino ir 1,5 karto daugiau vitamino C.
Žalios ir geltonos spalvos paprikos
Pagrindinis skirtumas yra tas, kad žaliosiose paprikose yra pigmento ir antioksidanto chlorofilo, o geltonosiose - karotinų: beta karotino, alfa karotino, liuteino ir zeaksantino. Žaliosiose paprikose yra mažai vitamino A, tačiau jos yra geras vitaminų C ir K, palyginti su geltonosiomis ir oranžinėmis paprikomis, kuriose yra daug mažiau vitamino K (yra jo pėdsakų), tačiau daugiau vitaminų A ir C. Tiesą sakant, daugiausia vitamino C yra geltonosiose paprikose.
Raudonos ir geltonos spalvos paprikos
Nors abiejų spalvų paprikose yra gausu karotinų, tačiau raudonosiose paprikose yra daugiau beta-karotino, o geltonosiose - liuteino ir zeaksantino. Kita vertus, geltonosiose paprikose yra didžiausias vitamino C kiekis. O raudonosios paprikos yra saldesnio skonio nei geltonosios.
Raudonos ir oranžinės spalvos paprikos
Abi spalvos turi maždaug vienodą kiekį antioksidantų polifenolių (karotinų) ir gana panašų maistinį profilį: daug vitaminų A ir C, bet mažai vitamino K ir, kaip ir dauguma kitų spalvų pparikų, jos yra geras vitaminų B3 ir B9, taip pat mangano šaltinis. Be to, raudonieji varpeliai yra saldesni už oranžinius.
Geltonos ir oranžinės spalvos paprikos
Abiejų spalvų sudėtyje yra antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių polifenolių: karotinų. Geltonose paprikose yra daugiau liuteino ir zeaksantino, todėl jos geltonos spalvos, o oranžinėse - karotinų, lemiančių šią spalvą. Geltonosiose paprikose yra daugiau vitamino C (daugiausia iš visų spalvų), o oranžinėse - daugiau vitamino A. Abiejose paprikose mažai vitamino K, tačiau jos yra geras vitaminų B3, B6 ir mangano šaltinis, be to, jos taip pat yra saldžios, nors jų skonis nėra toks pat.
Nauda sveikatai
Dažniausiai pasitaikantys regėjimo sutrikimai yra geltonosios dėmės degeneracija ir katarakta, kurių pagrindinės priežastys yra senėjimas ir infekcijos. Tačiau mityba taip pat gali turėti didelę reikšmę šių ligų vystymuisi. Liuteinas ir zeaksantinas - karotinoidai, kurių gana daug randama paprikose - gali pagerinti akių sveikatą, jei jų vartojama pakankamai. Būtent, jie apsaugo akies tinklainę - šviesai jautrią vidinę akies sienelę - nuo oksidacinės pažaidos.
Raudonosios paprikos yra ne tik tinkamas geležies šaltinis, bet jose taip pat itin gausu vitamino C, kuris padidina geležies pasisavinimą iš žarnyno. Su maistu gaunamos geležies pasisavinimas labai padidėja, kai vartojate daug vitamino C turinčius vaisius ar daržoves. Dėl šios priežasties, raudonųjų paprikų valgymas kartu su daug geležies turinčiais maisto produktais, pavyzdžiui, mėsa ar špinatais, gali padėti padidinti geležies atsargas organizme ir sumažinti anemijos riziką.
Ar gali pakenkti?
Paprikos paprastai yra sveikos ir gerai toleruojamos, tačiau kai kurie žmonės gali būti alergiški joms. Tie, kurie yra alergiški žiedadulkėms, dėl alerginio kryžminio reaktyvumo gali būti jautrūs ir paprikoms. Laikymo sąlygos/paruošimas Žalias (termiškai neapdorotas) šviežias paprikas šaldytuve galima laikyti iki 8 dienų. Marinuotos alyvuogių aliejuje ir laikomos šaldytuve, paprikos gali išsilaikyti iki vieno mėnesio. Taip pat galite pratęsti paprikų galiojimo laiką iki vienerių metų marinuodami jas acto sūryme.
Paprikos yra puikus atskiras garnyras arba fantastiškas priedas prie bet kokio patiekalo įvairiose virtuvėse - nuo itališkos iki meksikietiškos. Įvairiuose pasaulio kraštuose saldžioji paprika dažnai valgoma įdaryta. Alyvuogių aliejuje marinuotos paprikos tampa gardžiu Viduržemio jūros regiono mitybos užkandžiu. Paprikų sėklos yra visiškai nekenksmingos, tačiau, jei jos lieka paprikos viduje, gali suteikti šiek tiek kartaus skonio. Daugumoje receptų prieš ruošiant papriką reikia išimti sėklas - yra daugybė paprastų būdų, kaip tai padaryti.
Paprikos nauda sveikatai
Paprika yra vienas iš labiausiai vertinamų ir sveikatai naudingų daržovių. Pirma, paprika yra puikus vitamino C šaltinis. Vitamino C kiekis šioje daržovėje yra didesnis nei, pavyzdžiui, apelsinuose. Šis vitaminas yra būtinas imuninei sistemai, padeda kovoti su infekcijomis ir skatina žaizdų gijimą. Antra, paprika yra geras vitaminų A ir E šaltinis. Vitaminas A svarbus regėjimui, oda ir imuninei sistemai. Jis taip pat vaidina svarbų vaidmenį augimo ir vystymosi procesuose. Trečia, paprika yra turtinga B grupės vitaminų, įskaitant folatą (B9), piridoksiną (B6) ir niaciną (B3). Ketvirta, paprika turi gausiai skaidulų, kurios yra būtinos sveikam virškinimo traktui. Skaidulos padeda reguliuoti žarnyno judėjimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir gali padėti kontroliuoti kūno svorį. Penkta, paprika yra turtinga antioksidantų, tokie kaip karotenoidai, kurie suteikia daržovei ryškias spalvas. Šie antioksidantai mažina uždegimą organizme ir mažina lėtinių ligų, pvz., širdies ligų ir tam tikrų vėžio rūšių, riziką. Šešta, paprika yra mažai kaloringa, todėl puikiai tinka tiems, kurie stengiasi kontroliuoti ar mažinti savo svorį.
Paprika yra sveika ir daugeliui žmonių saugi daržovė.
- Alergija: Kai kurie žmonės gali būti alergiški paprikoms.
- Interakcija su vaistais: Paprika, ypač aštri, gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, pvz., antikoaguliantais ar vaistais nuo diabeto, veikdama jų efektyvumą.
- Aštrios paprikos problema: Tiems, kurie vartoja labai aštrias paprikas, gali pasireikšti pilvo skausmai, pykinimas ar net virškinimo trakto dirginimas.
Svarbu pabrėžti, kad dauguma žmonių gali saugiai valgyti paprikas be jokių šalutinių poveikių. Vis dėlto, jei pasireiškia bet kokios nepageidaujamos reakcijos ar simptomai, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą ir apsvarstyti maisto produktų, kuriuos valgote, keitimą.
Praprika
Praprika, dar vadinama raudonėliais, yra džiovintų ir sutrintų raudonųjų paprikų milteliai. Ji yra viena iš populiariausių prieskonių visame pasaulyje, ypatingai vertinama Viduržemio jūros regiono, Ispanijos, Vengrijos ir kitų šalių virtuvėse. Praprika gali būti skirtingų rūšių - nuo saldžios iki labai aštrios - priklausomai nuo naudojamų paprikų rūšių ir jų apdorojimo būdo. Saldžioji praprika yra pagaminta iš saldžiųjų paprikų ir turi švelnų, vaisišką skonį. Praprika yra geras vitaminų A ir E šaltinis ir, kaip ir šviežios paprikos, turi antioksidantų, tokių kaip karotenoidai. Šis prieskonis yra naudojamas įvairiuose patiekaluose, nuo mėsos ir žuvies iki daržovių ir sriubų. Jis suteikia patiekalams ne tik spalvą ir skonį, bet ir aromatą. Paprika yra mažai kaloringa, bet turtinga maistinėmis medžiagomis. Ji yra puikus vitamino C, vitamino A, ir skaidulų šaltinis.
Taip, paprika yra puikus pasirinkimas žmonėms, besilaikantiems dietų. Taip, nors tai nėra labai dažna, kai kurie žmonės gali būti alergiški paprikoms. Nepjaustytas paprikas rekomenduojama laikyti šaldytuve, įvyniotas į plastikinį maišelį. Taip jos gali išsilaikyti šviežios iki vienos savaitės. Taip, paprika yra puikus pasirinkimas žaliavalgiams.
Kalorijų Skaičiuoklė
Maisto kalorijų skaičiuoklė ir kalorijų lentelė padės jums suskaičiuoti, kokią maistinę vertę, t. y. kiek kalorijų (kcal), angliavandenių, baltymų ir riebalų gaunate su suvartojamu maistu per dieną. Šis įrankis tinka ir vyrams, ir moterims. Kaip jau tikriausiai žinote, norint priaugti svorio, reikia suvartoti daugiau kcal, negu jų sudeginate per dieną. Norint numesti kūno svorio, reikia suvartoti mažiau kcal nei jų sudeginate per dieną.
Kalorija (kcal) - kas tai? Tikriausiai, niekas nepaprieštaraus, kad mūsų išvaizda priklauso nuo to, kokius maisto produktus ir gėrimus vartojame. O sportas yra tik dalis rezultato. Maistas yra svarbus ne tik todėl, kad su juo gauname visus vitaminus ir mineralus, bet ir todėl, kad iš kiekvieno suvartoto maisto produkto ar gėrimo gauname kalorijas. Kalorija - tai nesisteminis darbo ir energijos matavimo vienetas. 1 kalorija atitinka energiją, kurios reikia, norint 1 gramo vandens temperatūrą pakelti 1 laipsniu Celsijaus (1). Paprasčiau tariant, žmogui reikalingos kalorijos maiste, kad jo organizmas tinkamai funkcionuotų, kadangi kalorija - tai energija.
Kcal skaičiavimas - tai per dieną suvartoto maisto kcal suma. Dauguma žmonių neskaičiuoja kalorijų ir puikiai jaučiasi, nes valgo tiesiog sveiką maistą, vadovaujasi savo nuojauta ir sveiku protu. Tačiau nemažai žmonių yra pasimetę, išbandę begales dietų ir praradę alkio bei sotumo suvokimą (tikra „maisto lyga”). Tokiu atveju kalorijų skaičiavimas yra išsigelbėjimas, kai nebesuprantame, kiek reikia suvalgyti… Nepamirškite, kad didžiąją dalį kalorijų yra privaloma gauti iš sveiko maisto!
4 priežastys, kada verta skaičiuoti kalorijas
- Metant svorį ir norint sumažinti riebalinį kūno sluoksnį. Turint šį tikslą, jūs privalote su maistu gauti mažiau kalorijų, negu jų sudeginate. Tik palaikant neigiamą kalorijų balansą jūs deginsite kūno riebalus ir sumažinsite kūno svorį. Todėl svarbu žinoti, kiek kalorijų sunaudojate, kad tą procesą galėtumėte sklandžiai reguliuoti.
- Auginant raumenų masę Jeigu norite pasiekti būtent šį tikslą, jūs privalote su maistu gauti daugiau kalorijų, negu jų sudeginate. Kitaip tariant, tik palaikant teigiamą kalorijų balansą jūs auginsite raumenis ir kūno svorį. Todėl turite suskaičiuoti, kiek kalorijų gaunate iš suvartojamo maisto. Dažnai žmonės sakydami, kad valgo daug iš tikrųjų valgo mažai. Kodėl taip atrodo jiems? Jie maisto nesveria ir atrodo, kad valgo daug. Taipogi, nežino maisto kaloringumo bei kiek jiems kalorijų reikia suvartoti.
- Norint keisti savo mitybos racioną Norite atsisakyti tam tikrų maisto produktų, tapti vegetaru ar veganu? O gal kaip tik norite papildyti savo mitybą sau neįprastais produktais? Tokiu atveju itin naudinga pasiskaičiuoti kalorijas, nes kartais net neįtariame kiek daug arba kiek mažai kalorijų turi tam tikras produktas. Pavyzdys būtų riešutai ar avokadai, kurių galime valgyti itin daug, o kalorijų jie turi taipogi daug!
Visgi norime priminti, kad nėra auksinės formulės, kuri 100 proc.