Pirmasis dienos maistas Italijoje, kaip ir visur kitur, yra pusryčiai, vadinami colazione. Tradiciškai jie šioje šalyje yra saldūs ir panašūs kaip Prancūzijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje. Italo, kuris kasdieniams pusryčiams rinktųsi sotų anglišką variantą, pavyzdžiui, kiaušinius su kepta šonine ir pupelėmis, reikėtų su žiburiu paieškoti.
Dažniausiai neatsiejama pusryčių dalis yra latės kava (caff e latte), kapučinas (cappuccino) arba puodelis stipraus espreso (espresso), o vėliau renkamasi pagal skonį.
Itališka duonelė arba į skrebutį panašus fette biscottate, perteptas sviestu ir džemu arba šokoladiniu kremu? Dabar šioje šalyje sparčiai populiarėjantys sausi pusryčiai su pienu? Gal raguolis (brioche)? O galbūt paprasčiausi sausainiai? Beje, pastarasis valgis yra bene populiariausias ir mėgstamiausias Italijoje.
Įdomu, kad kas skirta pusryčiams, tas ir valgoma tik ryte: pradedant kava ir baigiant minėtais sausainėliais. Kavos su pienu tikras italas niekada negers, pavyzdžiui, po vakarienės, nes pienas pripažįstamas tik kaip pusryčių ingredientas.
Italai itin mėgsta pusryčiauti ne namuose. Jie šiam valgymui neskiria daug laiko.
Pietūs Italijoje
Pietūs Italijoje vadinami svarbiausiu dienos maistu. Jeigu tik leidžia galimybės, italai netgi grįžta namo, kad galėtų pavalgyti su visa šeima, giminaičiais ar draugais. Įprastai toks sotus pusiaudienio pasisėdėjimas trunka net kelias valandas. Tačiau dabar laikytis šios tradicijos dėl įtempto gyvenimo rimto tampa vis sunkiau. Nepaisant to, giliai širdyje kiekvienas svajoja apie gražius šeimos pietus.
Tradiciškai visoje Italijoje jie valgomi nuo 12 iki 14 valandos, tik pietinėje šios šalies dalyje kiek vėliau - nuo 12.15 iki 14.15 valandos.
Paprastai tradiciniai pietūs, itališkai pranzo, - sočiausias dienos maistas - susideda iš kelių patiekalų. Pirmiausiai tiekiami užkandžiai antipasto, pavyzdžiui, itališka duonelė, nedideli skrebučiai (bruschetta), alyvuogės, įvairūs mirkalai.
Vėliau seka pirmasis patiekalas. Dažniausiai tai būna sriuba, makaronai, virtinukai (ravioli) ar rizotas. Galiausiai tiekiamas pagrindinis patiekalas iš mėsos arba žuvies su daržovių garnyru.
Paskutinis akcentas - saldus kąsnelis. Neatsiejamas vidudienio valgymo kompanionas - taurė mėgstamo ir prie konkretaus maisto tinkamo vyno.
Tarp pietų ir vakarienės, maždaug 15-17 valandomis, egzistuoja užkandžio merenda metas. Šis valgymas ypač svarbus vaikams.
Vakarienė Italijoje
Vakarienė, vadinama cena, Italijoje valgoma vėliau nei įprasta, pavyzdžiui, Lietuvoje. Vakarienei paprastai tiekiami panašūs valgiai, kaip ir pietums, tik lengvesni ir mažesnėmis porcijomis. Tai gali būti salotos, sriuba, rizotas ar tiesiog tai, kas liko nuo vidudienio valgymo. Italai neturi įpročio maisto atidėti rytdienai, tačiau jeigu šis valgis tos pačios dienos - tai daro be jokių svarstymų.
Itin gajus įprotis po sotesnės vakarienės suvalgyti lėkštę šviežių daržovių, mat tikima, kad toks paskutinis kąsnelis palengvina virškinimą.
Italai itin mėgsta šviežiai gamintą naminį maistą, tačiau vakarienę jie mielai valgo ir ne namuose. Tai pagrindinis metas, kai pasisotinti traukiama į restoranus, picerijas ar kitas viešojo maitinimo įstaigas.
Beje, išalkus pasisotinti kavinėje ne vakarienės laiku - gali būti gana kebli užduotis. Tarp pietų ir paskutinio dienos maisto didelė dalis viešųjų maitinimo įstaigų tiesiog uždaromos, nes italai niekada tokiu metu nevalgo.