pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Prieskonių auginimas patalpoje

Prieskoniai standartiškai sėjami ankstyvą pavasarį, tačiau neverta pamiršti, kad namuose ant palangės juos galima auginti ištisus metus. Populiarėjant naminio maisto gamybai prireikia vis įvairesnių, o kas svarbiausia šviežių ir ekologiškai užaugintų prieskoninių žolelių.

Prieskonių auginimo ypatumai

Geriausia prieskoniams būtų parinkti labiausiai saulėtą palangę. Dažniausiai tai būna pietinis arba vakarinis langas. Rekomenduojama, kad dieną temperatūra augalams būtų apie +15-20°C, naktį ji gali nukristi iki +5°C.

Prieskoniniams augalams svarbus grynas oras, todėl nebijokite vėdinti patalpą, kurioje laikote vazonėlius. Svarbu tik, kad augalai nestovėtų ant skersvėjo. Idealu, jei jūsų virtuvės langai eina į pietinę pusę - ši patalpa geriausia, nes joje daugiausia šilumos ir drėgmės.

Svarbu užtikrinti, jog augalas gautų pakankamai saulės šviesos, todėl geriausia vazonėlius laikyti ant pietinės, pietvakarinės ar pietrytinės palangės. Jei langai eina į kitą pusę, tuomet prireikus galima naudoti dirbtinį apšvietimą.

Indas turėtų būti apie 10-15 centimetrų aukščio. Prieskoninės žolelės gerai veši tiek moliniuose vazonėliuose, tiek plastikiniuose ar net popieriniuose induose. Indo apačioje dedamas drenažinis sluoksnis iš stambiagrūdžio žvyro ar duženų (apie 2-3 centimetrai).

Prieskoniai mėgsta purią žemę, todėl ruošiant dirvą sudygusių sėklų sodinimui geriausia lygiomis dalimis sumaišyti žemės kompostą ir sijoto smėlio mišinį. Naudojamos kokybiškas sijotas ir dezinfekuotas gruntas ir kompostas. Dauguma prieskoninių žolių mėgsta purią žemę, todėl į gruntą pridedama sijoto smėlio. Geriausia proporcija - lygiomis dalimis žemės, komposto, smėlio mišinys.

Sudygus daigeliams neverta persistengti su laistymu - užteks tai daryti kartą per savaitę, o jei žemės paviršius neišdžiūvęs - tuomet dar rečiau. Svarbu neperlaistyti, nes prieskoniams kenkia stovintis vanduo. Laistoma išlaikytu kambario temperatūros vandeniu.

Paaugusius prieskonių lapelius rekomenduojama laikas nuo laiko apkarpyti. Taip augalas geriau vešės. Jei nuskintų lapelių nespėjate tuoj pat sunaudoti maistui, juos galite surišti pundeliais ir džiovinti gerai vėdinamoje bei tamsioje patalpoje.

Kaip sudaiginti sėklas

Norint sudaiginti sėklas, tereikia į indą patiesti minkšto popieriaus ar audinio, aplieti jį vandeniu ir ant viršaus sudėti sėklas. Jas galima užberti plonu žemės sluoksniu ir vėl palaistyti. Indą iki sėklų sudygimo rekomenduojama laikyti uždengtą šiltoje vietoje, reguliariai padrėkinant sėklas vandeniu.

Priklausomai nuo rūšies, prieskoninės žolelės ir augalai sudygsta per 2-7 dienas. Augimo procese žiedus geriausia nuskabyti. Jei norite ilgiau džiaugtis prieskoniais, vos užsimezgusius žiedelius nukirpkite. Augalas daug maistinių medžiagų atiduoda žiedams, todėl lapeliai gali sunykti ir prarasti skonines savybes.

Tinkami augalai auginimui patalpoje

Namuose šaltuoju sezonu galima auginti įvairias prieskonines žoleles. Jei norite greitesnio rezultato, auginkite špinatus, lapinius burokėlius, kalendras, pipirnes, netgi petražoles ar baziliką. Daugelis šių žolelių prie tinkamų sąlygų užauga per kelias savaites ar dar greičiau. Be to, visas šias prieskonines žoleles galima auginti iš sėklų.

Ant palangės šaltuoju sezonu išaugs ir virtuvės klasika tapę svogūnų laiškai. Juos galima daiginti pasėjus sėklas arba tradiciniu būdu - pamerkus svogūną vandenyje.

Bazilikas

Bazilikas - vienmetis, tačiau pakankamai ilgai derlių duodantis augalas. Šie augalai turėtų būti laistomi dažnai, nes per stambius plačius lapus greitai išgarina drėgmę. Bazilikas puikiai tinka patiekalams į kurių sudėtį įeina pomidorai, salotoms, dažnai naudojamas gaminant italų virtuvės patiekalus, dera su česnakais ir petražolėmis. Maistui vartojami bazilikų lapai. Gali būti išauginami iš sėklų, arba iš vandenin pamerktos ir taip sudaigintos šakelės, kuri vėliau perkeliama į indą su žemėmis.

Raudonėlis

Raudonėlis puikiai tinka kaip prieskonis salotose, bulviniuose, pupelių, mėsos patiekaluose, marinuojant ir rauginant agurkus. Suteikia kvapą rūkytiems gaminiams, dešroms, girai. Nesigailėsite įdėję raudonėlį į jūros gėrybių patiekalus, guliašą, kiaušinių patiekalus. Puikiai dera su kitais prieskoniais, ypač su juodaisiais pipirais, baziliku ir mairūnu.

Raudonėlis nereikalauja ypatingos priežiūros. Svarbiausios kelios taisyklės:

  • Raudonėlis turi būti auginamas pačioje šviesiausioje, daugiausiai saulės gaunančioje namų vietoje. Idealiu atveju ant pietinės palangės.
  • Neperlaistykite. Tai sausų vietų augalas, todėl didelis drėgmės kiekis jam pražūtingas. Raudonėlis daug geriau jaučiasi su per mažai vandens negu perlaistytas.
  • Ideali raudonėlio auginimui temperatūra 18-21 laipsnių dieną ir 13-16 laipsnių naktį.

Petražolės

Petražolė - dvimetis augalas, vieną kartą išauginę turėsite šviežių petražolės šakelių porą metų. Priežiūra paprasta, augalas nėra lepus, tačiau norėdami gausaus derliaus reikia pakankamai laistyti ir tręšti (Jokiu būdu ne trąšomis iš parduotuvės! Galima naudoti natūralias trąšas, labai veiksmingas laistymas čiobrelių, jonažolių arbata). Petražolė naudojama salotoms, sriuboms, mėsiškiems patiekalams paskaninti, patiekalų papuošimui. Dera su jūros gėrybėmis. Maistui vartojami petražolės lapeliai.

Čiobreliai

Čiobrelis (Čiobrelis paprastasis) - daugiametis, nelepus augalas. Naudojamas arbatoms gaminti, kaip prieskonis įvairiems mėsiškiems patiekalams, dažnai sutinkamas prancūzų, graikų bei italų virtuvės patiekaluose, nuostabiai tinka pagardinti orkaitėje apkepamam varškės sūriui su medumi ir čili. Prieskoniams ir arbatoms vartojamos čiobrelių šakelės su lapeliais.

Krapai

Krapas (Krapas paprastasis) - vienmetis, greitai peraugantis augalas, nuskynus neatauga, todėl norėdami visada turėti šviežių krapų ant palangės turėsite periodiškai sėti. Pakankamai lepus, greitai vysta, todėl reikia dažnai laistyti, bet reikia stengtis neperlaistyti. Puikiai tinka salotoms, daržovių patiekalams paskaninti, dedamas į sriubas. Maistui vartojami krapų šakelės su lapeliais.

Kiti augalai, tinkami auginti ant palangės

Be aukščiau paminėtų prieskoninių augalų ir vaistažolių, balkone buvo auginama:

  • Pomidorai - subrandino vaisius. Buvo auginami mažieji vyšniniai pomidorai. Beje, ant palangės puikiai peržiemojo, žydėjo ir vasario mėnesį subrandino vaisius.
  • Agurkai - buvo auginami afrikiniai agurkai (Melotrijos). Vaisių nesubrandino, nors augalas gausiai žydėjo, tačiau žiedai peržydėdavo sudžiūdavo ir nubyrėdavo. Turbūt nesulaukė tinkamų žiedų apdulkintojų - vabzdžių.
  • Aitriosios paprikos - sėkmingai išaugino pipiriukus.

Augalai, kuriuos taip pat būtų galima auginti ant palangės, virtuvėje ar balkone:

Mairūnas, raudonėlis, šalavijas, levanda, citrinžolė, rozmarinas, melisa, mėta, pipirmėtė, ramunėlė, rukola, lauras, dašiai, rūgštynės, špinatai, kalendra, lapinis salieras, vaistinis kietis, žemuogės, mėtos, laiškiniai česnakai, daržiniai builiai.

Daugiamečiai augalai: rozmarinas, lauramedis, kardamonas, imbieras, ciberžolė.