Prieskoniniai augalai yra vienas iš populiariausių augalų tipų, auginamų soduose ir daržuose. Jie suteikia ne tik skonio ir aromato mūsų maistui, bet ir yra puikus natūralių gydomųjų savybių šaltinis. Prieskonių auginimas nėra sudėtingas, tačiau tam reikalinga tam tikra priežiūra ir žinios apie skirtingų rūšių reikalavimus.
Prieskoniniai augalai - tai augalai, kurių lapai, sėklos ar šaknys naudojami kaip prieskoniai ar aromatinės medžiagos kulinarijoje, kosmetikoje arba medicinoje. Visi prieskoniniai augalai pasižymi nauda mūsų organizmui.
Prieskoninių augalų auginimas namuose
Susikurti savo prieskoninių žolelių daržą ant palangės - nesudėtinga, nes beveik visos žolelės gali būti auginamos namuose: bazilikai, mairūnai, mėta, gelsvė, rozmarinas, petražolė, čiobreliai ir daug kitų.
Pavyzdžiui, auginant tokius augalus namuose ant palangės, balkone ar terasoje reikia pasirinkti tik žemaūgius ir nestipriai besišakojančius prieskoninius augalus. Pasirinktų augalų sėklas galima sėti į daigyklą, vazonėlį ar tiesiog indelius nuo įvairių maisto produktų, pripylus durpių arba durpių substrato. Sėklas rekomenduojama paskirstyti taip, kad tarp jų liktų bent piršto pločio tarpelis, o tuomet ant viršaus lengvai užbarstyti dirvožemio. Svarbu nepamiršti pirmą kartą palaistyti - itin smulkias sėklas geriausia purkšti kambario temperatūros vandeniu.
Pasėjus žoleles, svarbu kantriai sulaukti, kol pradės dygti daigai. Tik pasirodžius pirmiesiems daigams, plėvelę reikėtų nuimti, o vazonėlį pastatyti saulėtoje vietoje. Augalai, gavę saulės, kaipmat pradės vykdyti fotosintezę.
Kai daigai paaugs, bus galima juos persodinti ir šiek tiek išskirstyti. Daugeliui prieskoninių augalų labai tinkamos sąlygos yra ir balkone, nes ten jie auga gryname ore.
Kaip prižiūrėti prieskoninius augalus?
Prieskoninių augalų auginimas nereikalauja daug priežiūros ir pastangų. Prieskoninių augalų priežiūra apima reguliarų laistymą, derliaus nuėmimą ir kartais genėjimą. Laistymas turėtų būti atliekamas tada, kai dirva išdžiūsta, tačiau svarbu vengti perlaistymo, ypač augalams, kurie nemėgsta drėgmės pertekliaus, pavyzdžiui, rozmarinui ir čiobreliams.
Laistyti reikia saikingai, o kartą per savaitę patręšti kompleksinėmis trąšomis. Rekomenduojama rinktis organines trąšas. Organines trąšas reikia sumaišyti su dirvožemiu, o pasodinus - gerai palieti. Tik palaisčius trąšos pradeda veikti, o augalas, gavęs vandens, pasisemia lėtai tirpstančių maisto medžiagų. Trąšos veikia itin švelniai ir nenudegina augalų šaknų.
Kokius prieskoninius augalus pasirinkti?
Geriausia rinktis tuos augalus, kuriuos mėgstate valgyti ir mielai dedate į salotas. Geriausia rinktis augalus, kuriuos mėgstate valgyti, mielai dedate į salotas ir nuolat perkate parduotuvėje. Visų žolelių auginimo principai - panašūs, bet jausite daugiau malonumo pasirinkę mėgstamą augalą.
Štai keletas populiariausių prieskoninių augalų:
- Bazilikas yra vienas iš dažniausiai naudojamų prieskoninių augalų, ypač Italijos virtuvėje. Šis augalas turi stiprų, šiek tiek saldų aromatą, kuris puikiai dera su pomidorais, sūriais ir mėsos patiekalais. Bazilikas geriausiai auga saulėtoje vietoje, turinčioje gerai drenuojamą dirvą.
- Rozmarinas yra aromatingas ir lengvai auginamas krūmas, kuris puikiai tinka tiek soduose, tiek vazonuose. Jis dažniausiai naudojamas mėsos patiekalams, ypač vištienai ir avienai, skaninti. Rozmarinas mėgsta šiltą ir saulėtą vietą, taip pat gerai drenuojamą dirvą.
- Čiobreliai yra dar vienas populiarus prieskoninis augalas, kuris puikiai dera su mėsos, žuvies ir daržovių patiekalais. Šis augalas yra labai atsparus ir gali augti net skurdžiose, sausose dirvose.
- Petražolės yra labai populiarus prieskoninis augalas, naudojamas tiek šviežios, tiek džiovintos formos. Jos yra turtingos vitaminu C ir geležimi. Petražolės geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau gali toleruoti ir pusiau šešėlį.
- Mėtos gali būti efektyvi priemone kovojant su galvos skausmu. Taip pat mėtos stimuliuoja virškinimo sistemą ir gali padėti efektyviau kontroliuoti svorį.
Prieskoninių augalų nauda sveikatai
Be skonio ir aromato, prieskoniniai augalai turi daugybę sveikatai naudingų savybių. Skirtingos prieskoninės žolelės yra turtingos įvairiais mikroelementais, mineralinėmis medžiagomis, vitaminais ir biologiškai aktyviomis medžiagomis, o labiausiai jas vienija polifenoliai, kurie mūsų organizmą veikia kaip antioksidantai.
Štai keletas pavyzdžių:
- Levandos naudojamos kaip antibakterinės, depresiją, įtampą ir nemigą gydančios bei raminančios priemonės.
- Raudonėliai geriausiai žinomi dėl priešuždegiminių savybių, taip pat jie pasižymi antibakteriniu poveikiu.
- Šalavijuose itin gausu antioksidantų, vitamino K, skatinančio žaizdų gijimą ir didinančio atsparumą infekcijoms. Taip pat šalavijas pagerina atmintį ir informacijos apdorojimą žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga.
- Bazilikas turi priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių, kurios gali padėti kovoti su įvairiomis ligomis.
- Rozmarinas padeda gerinti atmintį ir turi antibakterinių savybių.
- Juozazoles taip pat padeda sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, gerina virškinamojo trakto darbą bei skatina apetitą.
- Vaistinė melisa pasižymi raminančiu ir skausmą mažinančiu poveikiu, jos gerina apetitą, skatina virškinamojo trakto veiklą, atpalaiduoja žarnyno spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą bei vėmimą.
Šviežios žolelės ne tik džiugins pavasariška žaluma, bet taip pat suteiks patiekalams reikiamų skonio akcentų bei papildys racioną vitaminais.