Sveikatos žurnalistų asociacijos organizuotame seminare „Nesibaigiančios diskusijos apie maistą. Kas gi teisus?“ buvo nagrinėjama sveikos mitybos piramidės sąvoka, jos populiarumas, taikymas ir trūkumai.
Mitybos svarba sveikatai
Apie maistą jau prieš 1,5-2 tūkstančius metų kalbėjo senovės gydytojai ir filosofai. Būtent jie pradėjo pirmieji nagrinėti mitybos ir sveikatos sąryšį. Turbūt daugelis žino Hipokratą (460-377 m. pr. m. e.), kurio medicininiais principais žmonija gyveno iki pat XVII amžiaus. Jis pažymėjo, kad „jei yra bet koks mitybos ir fizinių pratimų nepakankamumas, organizmas suserga.“
Apie mitybos nuosaikumą savo mintis išreiškė ir kitas senovės graikų filosofas Sokratas (469-399 m. pr. m. e.), kurio posakis dažnai minimas ir šiomis dienomis - „Valgome tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume“.
Suvokta, kad mityba yra svarbus veiksnys, kuris gali daryti įtaką žmogaus organizmo būklei, jo augimui ir sveikatai. Visi Europos teisės aktai, kuriais mes vadovaujamės, kalba apie mitybos visavertiškumą, maisto produktų biologinę vertę, apie mitybos sveikumą.
Kaip valgyti, paliekama pačio žmogaus pasirinkimui, specialistai gali tik patarti. Pasak prof. R. Stuko, jei valgome labai sveiką maistą arba jei valgome nesveikai, tai mūsų organizmas, ko gero, artimiausiu metu nepajus didelių pokyčių.
Veiksnių, darančių įtaką sveikatai, yra daugybė. Mityba - sveikatos pagrindas. Žmogaus sveikatai įtakos turi ir jo individualūs gyvensenos veiksniai. Yra ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, socialinės visuomenės struktūros, bendroji socialinė-ekonominė, kultūrinė ir aplinkos situacija, individualūs gyvensenos veiksniai. Apie 50 proc. sveikatą lemiančių individualių veiksnių galima įsisavinti, t.y., sukurti juos palankius savo sveikatai.
Sveikatos raštingumas ir mitybos įpročiai Lietuvoje
Nors pastaraisiais metais Lietuvoje daug dėmesio buvo skiriama gyventojų mitybos ir gyvensenos mokymui, tačiau šiandien didelė dalis gyventojų maistą renkasi visiškai negalvodami apie sveikatą, nors žino, kad reikia valgyti daug daržovių ir vaisių.
Sąmoningumas ar, kitaip sakant, sveikatos raštingumas tikrai nėra teisingas. Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje sveikatos gerinimo tikslu maistą renkasi mažiau nei 19 proc. gyventojų.
Kad žmogus būtų sveikas su maistu organizmui būtina gauti apie 40 įvairių medžiagų. Nėra nei vieno maisto produkto, kuris turėtų visas reikalingas maistines medžiagas. 1998 m. buvo sukurta lietuviškoji piramidė, ji rėmėsi amerikietiškąja piramide. Lietuviškąją mitybos piramidę sukūrė respublikinis mitybos centras. 2011 m. sveikos mitybos piramidė buvo pakoreguota.
„Šios piramidės modelis parodo, kokią dalį maisto racione turi sudaryti viena ar kita maisto produktų grupė, atkreipiant dėmesį į vandens svarbą žmogaus organizmui bei fizinio aktyvumo svarbą“, - sakė profesorius. Internete galima rasti įvairių modelių piramidžių.
Sveikos mitybos piramidė
„Mūsų mitybos pagrindą turėtų sudaryti grūdiniai produktai ir įvairios košės, makaronai, vaisiai, daržovės ir uogos. Tai reiškia, kad šie produktai tiekia angliavandenius, kurie yra pagrindinis energijos šaltinis. Tokių produktų kiekis žmogui praktiškai yra neribojamas, tačiau bulvės, kurios taip stipriai paplitusios Lietuvoje, nepriskiriamos daržovių tipui.
Kadangi bulvės dažnai yra kepamos ir prisigeria riebalų, todėl bulves geriau virti, o ne kepti. Piramidės trūkumas, mano manymu, yra toks, kad joje parodytas produktas, tačiau visai nekalbama apie jo gamybos būdą“, - akcentavo profesorius R.
Rekomendacijos ir statistika
„Pirmiausiai rekomenduojama kelis kartus per dieną valgyti įvairių, šviežių daržovių ir vaisių, nors 400 g per dieną. Tuo tarpu Lietuvos gyventojai šviežių daržovių ir vaisių suvartoja vidutiniškai 312 g per dieną. Tai nesiekia net minimalaus kiekio. Skaidulinių medžiagų rekomenduojama suvalgyti 20-30 g per dieną, suvartojama nepakankamai - vos 14-19 g per dieną. Statistinis lietuvis daržovių, vaisių, grūdinių produktų vartoja per mažai.
Mitybos specialistai rekomenduoja, kad žuvies ir jūros gėrybių racione būtų apie 75 proc. nuo viso maisto raciono, tačiau žmonės vartoja viso labo apie 15 proc. reikiamo kiekio.
„Nevartodami žuvies mes gauname labai mažai baltymų. Per mažas žuvų vartojimas lemia polinesočiųjų riebalų rūgščių stygių Lietuvos gyventojų maisto racione. Todėl mes turėtume valgyti labai nemažai jūros žuvų arba žuvų taukų. Vadinasi, galime organizmą papildyti maisto papildais. Nereikia pamiršti, kad mes polinesočiųjų riebalų rūgščių negausime su maistu tiek, kiek reikia“, - akcentavo prof. R.
Atskirų maisto produktų svarba
Prakalbus apie atskirus maisto produktus, profesorius atkreipė dėmesį į keletą minimų mitybos piramidėje: „Sūris yra pats geriausias kalcio šaltinis, jis reikalingas kaulams stiprinti. O osteoporozė yra įvardijama kaip XXI a. epidemija. Nereikia pamiršti, kad kalcio taip pat labai daug turi aguonos.
Pasak lektoriaus, naujovė piramidėje tai, kad aliejaus leistina naudoti daugiau, tačiau tik alyvuogių aliejaus. „Rapsų aliejus yra sveikas, tačiau nereikėtų jo pilti tiesiai ant daržovių, nes jis didina aterosklerozės riziką. Tuo tarpu sėlenų aliejų reikėtų stengtis pirkti kuo mažesnėmis talpomis, nes jis sąveikaudamas su deguonimi turi trumpą galiojimo laiką, todėl gali apkarsti. Kiaulienos riebalai savo sudėtyje turi labai nemažai polinesočiųjų riebalų rūgščių, jei lygintume su kitais gyvūniniais riebalais, bet jei lyginsime su augaliniais, tai jie nėra labai sveiki. Sviestas yra leistinas, bet labai mažais kiekiais.
Lietuvių mitybos įpročiai ir tendencijos
Pristatydamas lietuvių mitybos įpročius profesorius atkreipė dėmesį į negeras tendencijas. Viena iš jų - daugėja ansvorį turinčių asmenų skaičius. Lietuvoje vyresniame amžiuje ansvorio turi apie 28 proc. moterų ir apie 14 proc. vyrų.
„Galime prisiminti rašytoją Vidūną, kuris savo knygoje „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ rašė: „Žmonės gali būti sveiki ir drūti būti valgydami maždaug trečią dalį to, ką daugis dabar pripratęs valgyti“. Jau tada buvo patariama mažinti porcijas. Šis patarimas galioja ir šiais laikais. Anksčiau kavinių porcijos nebuvo didelės ir mes pasisotindavome, dabar lėkštės vis didėja ir kas kartą mes persivalgome“, - sakė R.
Taip pat jis pabrėžė, kad egzistuoja jaunoji visuomenės dalis, jos netinkama mityba gimdo problemas, kurios išryškės po daugelio metų. „Osteoporozė jau įvardijama kaip XXI a. problema. Ir spėjama, kad ateityje bus dar blogiau. Kodėl? Tam, kad skeletas sukauptų kaulinę masę reikia kaulams krūvio. Jei mergina iki 25 m. amžiaus sveria apie 50 kg, tai yra rizika, kad jos kaulai nesukaupę kaulinės masės ir vėlesniame amžiuje bus osteporozė. Kad taip neįvyktų jaunoms merginoms ir vaikinams nereikėtų kūdintis, kad jų ateitis būtų be osteporozės.
„Šiuolaikinės technologijos sumažina maisto biologinę vertę. Įvairūs konservantai, į maistą dedami priedai prailgina tinkamumo vartoti laiką. Produktas lieka saugus, bet jis dirbtinai pasendintas. O pats sveikiausias maistas yra šviežias maistas“, - kalbėjo prof. R.
Kepimas kaip psichologinės gerovės šaltinis
Kepimas yra produktyvus saviraiškos ir komunikavimo būdas. „Kepdami žmonės kūrybiškai išreiškia save, - portalui „HuffPost“ pasakė psichologijos mokslų ir smegenų tyrimų profesorė iš Bostono universiteto Donna Pincus. - Yra daug literatūros apie tai, kad kūrybinė saviraiška susijusi su gera savijauta. Užsiimdami saviraiška (piešdami, kurdami muziką ar kepdami pyragus žmonės išsilieja, atsipalaiduoja, patiria mažiau streso.“
Stresas siejamas su daugeliu fizinių ir psichologinių problemų, todėl norint gyventi sveikai ir laimingai, labai svarbu rasti būdų, kaip kovoti su stresu. Kai kepame skanėstus kitiems žmonėms, galime iškomunikuoti savo jausmus.
Psichologijos mokslų ir smegenų tyrimų profesorė iš Masačusetso universiteto Susan Whitbourne atkreipia dėmesį į kultūrinę normą, kai žmogui, patyrusiam artimo žmogaus netektį, atnešama maisto. Netekties akivaizdoje žodžiai netenka prasmės, ir maistas gali padėti išreikšti tai, ką bandome pasakyti. Ji pakomentavo „HuffPost“: „Žmonėms, kuriems sunku išreikšti savo jausmus žodžiais, maistas gali padėti parodyti dėkingumą ar užuojautą.“
Klinikos socialinė darbuotoja ir kulinarijos meno terapeutė Julie Ohana pasakė: „Daugelyje kultūrų, daugelyje šalių maistas iš tiesų yra meilės išraiška, ir tai labai gražu, nes maistas reikalingas mums visiems, todėl jis paveikia visus. Būna ir nukrypimų, kai maistas visiškai pakeičia tradicinę komunikaciją, bet kai jis tik papildo bendravimą, tai yra teigiamas ir nuostabus dalykas.“
Dėmesingas įsisąmoninimas ir kepimas
Skanėstų kepimas sau ir kitiems yra dėmesingo įsisąmoninimo forma. Visi esame girdėję apie meditacijos ir dėmesingo įsisąmoninimo teikiamą naudą - šios praktikos, be kita ko, didina laimės jausmą ir mažina stresą - o pyragų kepimas, pasirodo, turi panašų poveikį.
„Kepimas iš tiesų reikalauja visiško susikaupimo. Reikia matuoti produktus, fiziškai susitelkti minkant tešlą. Jei sutelkiate dėmesį į kvapą ir skonį, į buvimą čia ir dabar kuriant, tai taip pat yra dėmesingas įsisąmoninimas, todėl streso lygis mažėja“, - aiškina D. Pincus.
Būtent todėl kulinarijos terapija itin išpopuliarėjo, kaip ir meno terapija - ji priskiriama prie terapijos rūšių, žinomų kaip elgesio aktyvavimas. Pasak J. Ohanos, vis daugiau žmonių į ją kreipiasi norėdami panaudoti jos terapijos modelį savo praktikose.
„Pyragų kepimas reikalauja mąstyti nuosekliai, atlikti veiksmus žingsnis po žingsnio, būti čia ir dabar, bet taip pat reikia galvoti apie receptą kaip visumą, patiekalą kaip visumą, apie tai, kaip jis bus patiekiamas, kam jis skirtas, kada jis bus valgomas, todėl kepimas išties moko atrasti pusiausvyrą tarp esamos akimirkos ir platesnio vaizdo“, - sako J. Ohana. Dėmesingas įsisąmoninimas veiksmingai sumažina liūdnų minčių naštą.
Kulinaras Johnas Whaite‘as, kuris 2012 m. nugalėjo kultiniame britų kulinariniame šou „The Great British Bake Off“, atvirai prisipažino, kad kepimas padėjo jam tvarkytis su maniakine depresija.
D. Pincus teigimu, į kepimą susitelkęs žmogus atsitraukia nuo savo tamsių minčių, jų „neberuminuoja“, o kaip žinoma, neigiamų minčių ruminavimas (gromuliavimas, kai viena neigiama mintis paskatina kitą ir užsisuka ydingas ratas) veda į depresiją. Pasak jos, ši veikla gera dar ir tuo, kad ją užbaigus gaunamas labai apčiuopiamas rezultatas, suteikiantis džiaugsmo ne tik sau, bet ir kitiems.
Altruizmas ir dalijimasis
Pyragų kepimas kitiems yra altruizmo forma. Kepimo kitiems esmė - davimas, dalinimasis. Kepimo procesas užtikrina gerą savijautą, o dalinimasis šį jausmą dar sustiprina.
„Skanėstų kepimas kitiems sustiprina gerą savijautą, padeda sumažinti stresą, suteikia jausmą, kad padarėme kažką gero pasauliui, o tai savo ruožtu gilina gyvenimo prasmės jausmą ir ryšį su kitais žmonėmis“, - pakomentavo D. Pincus.
Skanėstų gaminimas su intencija atiduoti juos kitiems yra altruizmo forma - mes aukojame savo laiką kitų žmonių labui. Apie šio nesavanaudiško veiksmo privalumus daug rašyta.
S. Whitbourne teigimu, skanėstų kepimas kitiems turi ir simbolinę prasmę, nes maistas mums svarbus ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Pasak jos, didžiausią naudą gauname tada, kai kepame ne siekdami dėmesio ar norėdami įgyti pranašumą prieš kitus, bet kai tiesiog norime pasidalinti maistu su žmonėmis, kurie, kaip mes tikimės, tai įvertins.
Svarbu saikas ir malonumas
Vis dėlto, jei kepimas jums kelia stresą, daug psichologinės naudos iš tokios veiklos negausite. „Jei maisto gaminimas ir skanėstų kepimas jums kelia baimę, reiškia, ši veikla ne jums. Ji labiau tinka tiems žmonėms, kurie virtuvėje jaučiasi komfortiškai“, - sako J. Ohana.
D. Pincus su ja sutinka: „Jei ši veikla nėra privaloma ir nekelia streso, ji tinka ir yra naudinga visiems.“ „Manau, kad siūlant maistą kitiems teigiamas emocijas jaučia ir vaišių gavėjas, ir siūlytojas“, - sako J. Ohana.
Laimės ir sėkmės ženklai
Jei jūs norite, kad jūsų namuose vyrautų gėrovė, o visi to namo gyventojai būtų laimingi, pakabinkite ant įėjimo durų pasagą. Rasti keturlapį dobilą ir alyvos penkialapį žiedą - laimei. Rasti akmenėlį su skylute, kuris dar kitaip vadinamas vištų dievu - laimei. Jei aižant žirnelių ankštį, jums pasiseka ir randate 9 žirnelius, tai jų nevalgykite, bet sugalvoję norą meskite jį per petį. Kai virš savo galvos pamatysite krentančią žvaigždę - sugalvokite norą. Jei sausio 1 d. nupjausite nuo bet kokio medžio vytelę ir ją nešiosite kišenėje, tuomet ištisus metus jus lydės sėkmė.