Namų akvariumas padaro kambarį, kurį jis puošia, unikalų. Augalų auginimas akvariume yra labai įtraukiantis užsiėmimas. Kai kuriems akvariumininkams tai tampa tikra aistra.
Akvariumo augalai
Augalai akvariume yra tarsi povandeninis sodas. Vien žvilgsnis į vešlią augmeniją suteikia ramybę, atpalaiduoja akis ir suteikia malonią nuotaiką. Gerai prižiūrimi augalai akvariume džiugina savo išvaizda. Įvairios kompozicijos ir formų bei spalvų deriniai gerina nuotaiką ir suteikia ramybės. Kartu turite žinoti, kad augalai atlieka ne tik dekoratyvinę funkciją.
Augalų tipai ir sodinimas
- Pirmo plano augalai: Sodinkite akvariumo priekyje. Jokiu būdu nepriimkite primusų prie priekinio stiklo, nes stabdysite šaknų augimą. Augalams, kaip ir žuvims, reikia erdvės augti. Jei tik pradedate sodinti augalus akvariume, patariama rinktis lengviau augančius smulkiuosius arba baltuosius žvynelius. Prieblandos augalų pavyzdžiai taip pat yra žemaūgiai hemiantai, paprastai vadinami mažąja višta, ir kuoliukas.
- Antriniai augalai: Fono augalai užima vidurinę akvariumo dalį. Antriniai augalai, kuriuos sodinate vidurinėje akvariumo dalyje, yra ekspansyvūs ir jiems reikia daug erdvės. Todėl sodindami juos būtinai išlaikykite gana didelius tarpus tarp augalų. Antrinių augalų atstovai, be kita ko, yra japoninė anemonė arba japoninis blizgutis.
- Aukšti augalai: Parduotuvėse vis dar rasite aukštų augalų: pastatyti akvariumo gale jie sudaro foną kitiems augalams. Aukštus augalus lengva auginti. Juos galite sodinti kekėmis, arti vienas kito, taip pat pavieniui. Mums patinka tai, kad jie puikiai maskuoja filtrą ir kitus priedus. Aukštiems augalams priskiriami, pavyzdžiui, nurzaniečiai ir kanadinės vandens dumblės.
- Plūduriuojantys augalai: Sodą taip pat sudaro plūduriuojantys augalai ir epifitai. Plūduriuojantys augalai (vandens blakstiena, salvinija) dažnai reikalauja patyrusio akvariumininko rankos. Jie sukuria fantastišką vizualinį efektą - vandens sodą padaro laukinį. Jie yra puikūs valikliai: išvalo vandenį nuo sunkiųjų metalų. Jas mėgsta kai kurios žuvys (pavyzdžiui, labirintinės žuvys).
- Epifitai: Epifitus, kitaip nei plūduriuojančius augalus, lengva auginti. Epifitų atstovai yra, pavyzdžiui, žemaūgės anubijos arba kepenėlės. Epifitai paprastai būna ant akmenų arba šaknų.
Kaip sodinti augalus akvariume?
Akvariumo augalai paprastai apsaugomi krepšeliu ir neaustine medžiaga. Atminkite, kad tai tik laikinas sprendimas, palengvinantis saugų transportavimą. Kai egzemplioriai bus namuose, pašalinkite supuvusius ar sudžiūvusius lapus ir kitus daiktus, įskaitant negyvas šaknis. Šias užduotis atlikti padės universalios žirklės. Neatlikite šio darbo rankomis, nes galite pažeisti augalą, kurį reikia subtiliai apdoroti.
Pašalinę plastikinį krepšelį, vilną ir nereikalingas dalis, akvariumo dugne pirštais suformuokite įdubimą. Duobutė turi būti pakankamai gili, kad galėtumėte lengvai uždengti visas šaknis. Viršuje turėtų likti tik šaknies kaklelis.
Pradėkite sodinti nuo žemiausių priešakinių augalų. Dirbdami remkitės pincetu. Tada pereikite prie antrojo ir trečiojo augalų sodinimo.
Gera praktika yra sodinti augalus į iš dalies užlietą akvariumą, į kurį pilamas kambario temperatūros vanduo.
Reikalavimai augalams
Pirkdami augalus akvariumui, atkreipkite dėmesį į kiekvieno augalo reikalavimus toje vietovėje:
- vandens parametrus (temperatūra, PH)
- substrato tipą
- tręšimas
- akvariumo apšvietimas
Taip pat svarbu, kokios žuvys gyvens povandeniniame sode. Pavyzdžiui, augalus su švelniais lapais gali nušluoti barbės.
Substrato pasirinkimas
Nuo substrato priklauso augalų būklė ir išvaizda. Parduotuvėse galima įsigyti ir žvyro substratų, ir substratų. Žvyras gali būti smulkaus smėlio ir didesnių granulių pavidalo. Jei pasirinksite žvyrą, būtinai įberkite į jį trąšų. Žvyro privalumas tas, kad jis būna įvairių spalvų, o tai prisideda prie įdomios akvariumo išvaizdos. Kita vertus, substratai suteikia augalams idealias sąlygas šaknims augti ir teigiamai veikia vandens parametrus. Be to, substratuose yra daug maistingųjų medžiagų, todėl jie tinka reiklesnių augalų priežiūrai.
Labirintinės žuvys
Labirintinių šeima jungia 18 genčių ir apie 75 rūšis žuvų paplitusių gėluose ir apysūriuose pietryčių bei pietų Azijos ir Afrikos vandens baseinuose. Šios šeimos žuvys turi tam tikrą labirintinį aparatą, kuriuo kvėpuoja atmosferos oru. Nereiklios gyvenamosioms sąlygoms, kai kurios rūšys (makropodų bei guramių) pateko ir gerai adaptavosi Amerikos bei Australijos kontinentuose.
Guramiai
Guramiai - labirintinės žuvys. Jos turi ‘labirintinį’ organą, kuris leidžia tiesiogiai kvėpuoti atmosferos oru.
Išvaizda: Natūraliomis sąlygomis jos užauga iki 30 cm ilgio. Vietiniai gyventojai jas vartoja maistui. Akvariumuose šios žuvytės išauga gerokai mažesnės, iki 15 cm ilgio, bei subręsta ir sėkmingai veisiasi. Tai plokščios žuvys su raudonomis akimis. Kai dėmėtasis guramis ramus, jis yra sidabrinio melsvo atspalvio, su nelabai ryškiomis juodomis dėmėmis ant šonų ir prie uodegos. Kartais jos paryškėja, o kartais nublanksta. Šių žuvų pelekai paprastai yra bespalviai, išmarginti oranžinėmis dėmėmis.
Siamo guramis nėra išimtis, nes kai kurios labirintinės žuvys turi balsus. Žuvis turi tokį artikuliavimą, kuris yra panašus į karksėjimą, ar urzgimą, ar tonų sutrūkimą. Šios žuvys gyvena lėtai tekančiuose vandenyse, mėgstą tankią augmeniją. Kadangi Siamo guramiai yra visaėdžiai, jie ės visokį maistą. Norit, jog žuvis jaustųsi gerai reikia šerti kokybišku maistu. Maisto įvairovė gali būti papildoma baltymais: uodo trūklio lervomis, sūrimo krevetėmis, ar bet kokiu kitu pakaitalu. Natūralioje gamtoje jų maisto racioną sudaro tai pat ir augalinis maistas. Taigi jūs galite šias žuvis šerti augaliniu sausu maistu. Tai yra ištvermingos žuvys, tačiau jos yra didelės ir daug maitinas. Maitindamasi labai teršia vandenį, todėl reikėtų dažnai keisti vandenį. Akvariumas turi būti parengtas, kad ir dominuojančios ir nedominuojančios žuvys galėtu jaustis puikiai. Tai reiškia, kad akvariume turėtų būti įrengta keletas slėptuvių ir tai pat tankiai apsodinta augalais vieta. Šios rūšies žuvys mėgsta paviršinius augalus.
Nerštas: Nerštui tinka 10-20 litrų talpos, 25-30 cm ilgio akvariumai. 2/3 akvariumo užsodinama augalais. Būtina irengti slėptuvių kur galėtų slėptis patelė, nes patinas neršto metu tampa teritorialus ir ją smarkiai vaiko, gali net užmušti. Lizdus mėgsta statyti iš vandens paviršiuje plaukiojančių augalų (ričijos, vandenins kopūstai). Kadangi Siamo guramiai yra visaėdžiai, jie ės visokį maistą. Norit, jog žuvis jaustųsi gerai reikia šerti kokybišku maistu. Maisto įvairovė gali būti papildoma baltymais: uodo trūklio lervomis, sūrimo krevetėmis, ar bet kokiu kitu pakaitalu.
Dėmėtasis guramis patinas nuveja patelę, sukiojasi aplink lizdą ir surenka burna ikrus, nepakilusius į lizdą. Nerštas užtrunka iki kelių valandų. Per tą laiką patelė išneršia iki 2000 ikrų. Tuo momentu jau reikėtų išimti patelę. Patinas gins ir prižiūrės lizdą. Po trijų dienų jie jau gali plaukti ir palieka lizdą.
Gaideliai (Betta splendens)
Gaideliams, kaip ir kitoms labirintinėms žuvims, nereikalinga oro pompa, kadangi deguonį pasiima iš aplinkos. Žuvų pašarų gamintojai sukūrė specialius, spalvas ryškinančius pašarus gaideliams, praturtintų vitaminais ir mineralais. Papildant racioną galima duoti šaldytų uodo trūklio lervų, artemijų ar dafnijų. Šerti rekomenduojama 3 kartus per savaitę, tačiau atminkite, kad pašaro turi būti tiek, jog gaidelis vienu kartu jį suėstų.
Gaideliai mėgsta tankiai augalais apsodintus akvariumus. Galite užveisti plūduriuojančių augalų, kurie mestų į akvariumą šešėlį. Sukurkite daug slėptuvių ir urvelių iš medžio šakų ar dekoracijų. Taip pat mėgsta judantį vandenį, tačiau nereikėtų sudaryti didelių srovių. Jei gaidelis laikomas nedideliame inde, kuriame nėra filtravimo sistemos, Jūs privalote itin atidžiai stebėti vandens kokybę ir reguliariai jį atnaujinti. SVARBU: naujas vanduo turėtų būti kambario temperatūros. Tinkamai auginamas gaidelis gyvena apie 2-3 metus ir džiugina savo ryškiomis spalvomis.
Tinkamos sąlygos labirintinėms žuvims
- Temperatūra: Optimali temperatūra daugumai labirintinių žuvų yra 22-28°C.
- Akvariumo dydis: Priklauso nuo žuvų rūšies ir kiekio. Didesnėms žuvims, tokioms kaip guramiai, reikalingas akvariumas nuo 200 litrų.
- Vandens parametrai: Labirintinės žuvys gali gyventi mažai deguonies prisotintame vandenyje, tačiau būtina užtikrinti švarų vandenį su tinkamu pH lygiu.
- Augalai ir dekoracijos: Tankiai apsodintas akvariumas su slėptuvėmis padeda žuvims jaustis saugiai ir sumažina agresiją tarp rūšių.
- Maistas: Labirintinės žuvys ėda įvairų maistą, įskaitant gyvą, šaldytą ir sausą. Svarbu užtikrinti subalansuotą mitybą.
Rūpinimasis povandeniniu sodu tapo daugelio akvariumininkų aistra. Vien žvelgiant į spalvingą augalų kompoziciją džiugina akis ir mažina įtampą. Augalais apsodintas akvariumas yra bet kurios patalpos puošmena, o svarbiausia - mūsų žiniomis ir kūrybiškumu sukurta puošmena.