Šių metų liepos 23 d. aplinkos ministras pakeitė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles. Dauguma pakeitimų yra skirti siekiant pagausinti plėšriųjų ir lašišinių žuvų išteklius.
Plėšriųjų Žuvų Svarba Ekosistemai
Plėšriosios žuvys yra esminė grandis ekosistemoje. Trūkstant plėšriųjų žuvų, prastėja ne tik žuvų išteklių būklė, bet ir viso vandens telkinio būklė. Plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija.
V.Graičiūnas pabrėžė, kad ekosistemoje plėšriosios žuvys užima itin svarbią vietą. Smulkioms, menkavertėms žuvims išėdus zooplanktoną ima nykti telkinio augmenija, be to, sustiprėja vandens žydėjimo (eutrofikacijos) procesai. Trumpai tariant, mažėjant plėšriųjų žuvų skaičiui, prastėja vandens telkinio būklė ir ištekliai.
Uždraudus verslinę žvejybą Lietuvos ežeruose ir tvenkiniuose žuvų išteklių būklė pagerėjo apie du kartus, tačiau plėšriųjų žuvų ištekliai dėl intensyvios šių žuvų mėgėjų žvejybos gausėja ne taip sparčiai. Pavyzdžiui, bendra Kauno marių žuvų biomasė per 5 metus išaugo beveik 4 kartus, kuojų ištekliai per šį laikotarpį pagausėjo 10 kartų, sterkų - daugiau nei 2 kartus, tuo tarpu lydekų ištekliai nepagausėjo - išliko panašūs kaip 2014 m.
Pasak aplinkosaugininkų, plėšriųjų žuvų gausumas labai svarbus palaikant gyvybingą žuvų bendriją, nes jos išgaudo ligotas ir mažas karpines žuvis, vykdo natūralią atranką.
Nauji Lydekų Žvejybos Apribojimai
Siekiant pagausinti lydekų išteklius, 5 cm didinamas leidžiamų paimti lydekų ilgis. Nuo šiol draudžiama gaudyti mažesnes kaip 50 cm lydekas.
Žvejojant masalui naudojant gyvą žuvelę paprastai plėšriosios žuvys masalą nuryja giliau nei žvejojant dirbtiniais masalais. Todėl sugavus mažesnę nei leidžia taisyklės žuvį, ją sudėtingiau paleisti gyvybingą ir nesužalotą. Atsižvelgiant į tai, mažinamas žvejybos įrankių, kuriais žvejojama naudojant masalui žuvelę, skaičius.
Bendras leidžiamų naudoti įrankių kiekis nepasikeitė - leidžiama naudoti 4 žvejybos įrankius, tačiau nuo šiol įrankius, kuriais žvejojama naudojant masalui žuvelę (skritulius, vėliavėles ar meškeres), jei masalui naudojama žuvelė, leidžiama naudoti tik 2. Šis ribojimas netaikomas žvejojant Kuršių mariose.
Žvejams mėgėjams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šiol ir žuvys, kurių sugavimo limitas nustatytas vienetais (lydekos, sterkai, vėgėlės, šamai), įskaitomos į bendrą leidžiamą per vieną žvejybą pasiimti žuvų kiekį kilogramais, t. y. vieno žvejo žuvų laimikis negali sverti daugiau kaip 5 kg, jei žvejojama Kuršių mariose - 7 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis nei 5 ar 7 kg. Stintų ir invazinių vėžių sugavimo kiekis neribojamas.
Taisyklių 7 priede išvardintuose vandens telkiniuose, kuriuose siekiama pagerinti jų ekologinę būklę mažinant karpinių žuvų kiekį, uždraudžiama gaudyti ne tik mažesnes nei 65 cm, bet ir didesnes nei 90 cm lydekas.
Apribojimai Lašišinių Žuvų Žvejybai
Sausra ir šiltėjantis klimatas nepalankūs šaltamėgių, lašišinių žuvų ištekliams. Taisyklėse įtvirtinamos nuostatos, kurios turėtų šiek tiek kompensuoti dėl nepalankių klimatinių sąlygų, galinčius pradėti mažėti šių žuvų išteklius.
Nuo šiol Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje (nuo žiočių iki Lakajos žiočių) visus sugautus upėtakius, kiršlius, lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į upę. Be to, Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos draudžiama žvejoti natūralios kilmės masalais ir naudojant daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką.
Artimiausiu metu bus nustatyta nemažai apribojimų limituotai lašišų ir šlakių žvejybai.
Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas paaiškino, kad žvejojantys Merkyje, kuriame organizuojama limituota upėtakių ir kiršlių žvejyba, galės įsigyti savaitės trukmės žvejo mėgėjo korteles, nes šiuo metu leidimas galioja tik vieną dieną.
Kiti Svarbūs Pakeitimai
Panaikinta išimtis, leidžianti gaudyti invazinius vėžius upėtakių neršto metu. Dabar nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. upėse, kuriose neršia upėtakiai, draudžiamas ir žuvų bei vėžių gaudymas. Išimtis, leidžianti upėtakių neršto metu gaudyti invazinius vėžius, panaikinta todėl, kad buvo nustatyta nemažai atvejų, kai invazinių vėžių gaudymo pretekstu buvo vykdoma neteisėta žvejyba, niokojamos upėtakių nerštavietės.
Buvo nustatyta nemažai atvejų, kai salačių neršto metu šios žuvys buvo neteisėtai gaudomos naktį. Siekiant apsaugoti salačių išteklius ir palengvinti žvejybos kontrolę, nuo kovo 20 d. iki balandžio 20 d. visoje Neries upėje bus draudžiama žvejoti naktį.
Nuo šiol visoje Lietuvos teritorijoje draudžiama gaudyti plačiažnyplius vėžius. Mokslininkų duomenimis, plačiažnyplių vėžių per 100 metų sumažėjo daugiau nei 10 kartų. Atsižvelgiant į tai, plačiažnypliai vėžiai įtraukti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.
Kadangi per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą ir per žvejybos leidimus platinančias institucijas tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiams yra galimybė nesudėtingai ir greitai gauti leidimus mėgėjų žvejybai, panaikinama iki šiol taisyklėse buvusi lengvata žvejybos varžybų dalyviams žvejoti be leidimų.
Gera naujiena žvejojantiems karšius. Dabar Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose polderiuose žvejai galės gaudyti karšius ištisus metus. Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. bus draudžiama žvejoti karšius visuose Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose, išskyrus polderius.
Vis daugiau žvejų mėgėjų žiemą žvejoja seliavas, todėl seliavų, kaip ir stintų, žvejybai nuo ledo bus leidžiama naudoti ne 6, bet 12 kabliukų.
Rudens žvejybos draudimų metu didesnėje upės atkarpoje turės galimybių žvejoti vilniečiai. Nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 25 d. nenaudojant dirbtinių masalų ar žuvelės bus galima žvejoti Neryje ne nuo Šilo g. tilto, bet nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto.
Nuo kovo 1 d. prasideda kiršlių ir sterkų žvejybos draudimas. Kiršlių žvejoti nebus galima du su puse mėnesio - iki gegužės 15 d., o sterkų dar ilgiau, iki gegužės 31 d. Šiuo metu draudžiama žvejoti ir lydekas, kurių žvejybos draudimo sezonas tęsis kovą ir visą balandį.
Primename, kad už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų. Jiems taip pat teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą - papildomai sumokėti už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką reikės po 240 eurų.
Pagrindiniai Draudimai ir Apribojimai
Apibendrinant, svarbu įsiminti šiuos draudimus ir apribojimus, susijusius su plėšriųjų žuvų žvejyba:
- Draudžiama gaudyti mažesnes nei 50 cm lydekas.
- Ribojamas įrankių, naudojamų žvejojant su žuvele, skaičius.
- Žuvų, kurių sugavimo limitas nustatytas vienetais, svoris įskaitomas į bendrą laimikio svorį.
- Tam tikruose ežeruose draudžiama gaudyti didesnes nei 90 cm lydekas.
- Tam tikrose upėse visus sugautus upėtakius, kiršlius, lašišas ir šlakius privaloma paleisti.
- Neršto metu draudžiama žvejoti tam tikrose upėse.
- Draudžiama gaudyti plačiažnyplius vėžius.
Atkreipiame dėmesį, kad Mėgėjų žvejybos įstatymas draudžia prekiauti žvejų mėgėjų sugautomis žuvimis.