Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje. Prieš penkerius metus šios sistemos ligos sudarė beveik pusę vyrų ir daugiau nei pusę moterų mirties priežasčių.

Apmaudu, tačiau nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau žmonių negu nuo visų vėžio formų kartu paėmus. Didesnis mirštamumas nustatytas tarp žemesnio socialinio sluoksnio žmonių. Lietuvoje atitinkamai buvo 54,6, o ES - 46 šimtui tūkstančių gyventojų. Deja, neretai dėl tokios gyvenimo baigties atsakingi patys žmonės.

Rizikos veiksniai ir jų mažinimas

Tačiau „Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė Giedrė Balčiūnaitė sako, kad užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei prailginti žmonių gyvenimą. „Rizikos veiksnių nustatymas ir mažinimas iš esmės gali pakeisti sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodiklius.

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.

Tiesa, kai kurie rizikos veiksniai, tokie kaip lytis, amžius ar genetinis paveldimumas nekinta. „Dabar atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, siekiant surasti genus, atsakingus už įvairių ligų, taip pat - ir širdies bei kraujagyslių, pasireiškimą. Deja, dar anksti teigti, kiek įtakos turi paveldimumas, o kiek netinkamas gyvenimo būdas ir blogi įpročiai šeimoje “, - pastebi G.

Nepaisant tam tikrų rizikos veiksnių, kurių negalime pakeisti, turime nepamiršti, kad daugeliu atvejų patys nulemiame savo sveikatos būklę. „Galime iš savo gyvensenos paš nalinti tokius rizikos veiksnius kaip netinkamą mitybą, rūkymą, stresą ir kitus psichosocialinius faktorius, pasyvų gyvenimo būdą, arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, pilvinį nutukimą ar padidintą cholesterolio koncentraciją kraujyje.

Sveika mityba - svarbus žingsnis

Kalbant apie sveiką gyvenseną, turime daug dėmesio skirti mitybai. „Kardiolitos klinikų“ gydytoja kardiologė G. Balčiūnaitė pataria atkreipti dėmesį į tai, ką valgome ir stengtis sumažinti gyvulinės kilmės riebalų kiekį maiste. „Reikėtų rinktis liesą mėsą - paukštieną, triušieną, liesesnius pieno nproduktus.

Nors Pasaulinės sveikatos organizacija dėl pastarųjų vienareikšmiškos nuomonės nebeturi. Patartina vengti riebių padažų, riebaluose paruoštų patiekalų. Patiekalai turėtų būti ruošiami verdant arba troškinant. Svarbu valgyti maisto, turinčio daug skaidulų: daržovių, vaisių, košių. Taip pat bent porą kartų per savaitę reikėtų valgyti žuvies.

Tiesa, nors vis kalbama apie tai, kaip vieno ar kito produkto vartojimas padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, G. Balčiūnaitė sako, kad neretai tokios kalbos - labai abejotinos. „Moksliškai nėra įrodyta, kad tam tikrų produktų vartojimas gali sumažinti širdies ligų riziką. Teigiamas poveikis galimas, bet, ko gero, to nepakaks, ir reikiamo rezultato be vaistų nepasieksite“, - akcentuoja „Kardiolitos klinikų“ specialistė.

Pasak gydytojos kardiologės G. Balčiūnaitės apskritai nereikėtų laikytis konkrečios savo susigalvotos dietos, o tiesiog sveikai maitintis. „Pats žodis „dieta“ neretai žmonėms asocijuojasi su kraštutiniais savęs ribojimais, daugelio įprastų produktų atsisakymu, nuolatiniu alkio pojūčiu ar netgi tam tikra kančia. Savęs kankinti tikrai nereikia.

Paklausite, kokios jos? Sočiosios nriebalų rūgštys turi sudaryti ne daugiau nei dešimtadalį visos gaunamos energijos, jas reikėtų keisti polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Transnesočiosios riebalų rūgštys - ne daugiau vieno procento visos gaunamos energijos. Per dieną reikėtų suvalgyti tik penkis gramus druskos ir bent tris daržoves bei du šimtus gramų vaisių.

Ką dar svarbu žinoti?

Ne mažiau negu riebus maistas ir pasyvus gyvenimo būdas širdžiai kenkia ir rūkymas - tiek aktyvus, tiek pasyvus. „Visiškas rūkymo atsisakymas yra pats efektyviausias profilaktikos būdas. Netinka tiesiog sumažinti surūkomų cigarečių kiekį per dieną.

Kadangi npriklausomybė yra tiek psichologinė, tiek fizinė, tai ir priklausomybės gydymo metodų yra įvairių: nuo žmogaus savikontrolės, psichinės terapijos iki nikotino pakaitinės terapijos. Mesti rūkyti žmonės gali bandyti patys arba kreiptis į savo šeimos gydytojus.

Lietuvoje yra specialūs kabinetai, kuriuose dirba priklausomybių ligų specialistai, galintys padėti pacientams mesti rūkyti, skirdami ne tik mokomąją medžiagą, bet ir gydymą vaistais“, - pataria gydytoja kardiologė G.

Specialistė taip pat primena, kad daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programa. Pagal šią programą visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų turi teisę kartą per metus kreiptis į šeimos gydytoją dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos.

Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento duomenis ir kraujo tyrimo rezultatus, identifikuoja pacientus turinčius didelę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ateityje. Tokie pacientai yra nukreipiami į specializuotus centrus išsamesniems tyrimams.

Posakį, jog maistas - tai yra vaistas, patvirtina daugelio leidinių, internetinių straipsnių, laidų bei kitų informacinių šaltinių antraštės bei turinys. Medikai, kurie savo pacientams yra priversti skirti krūvas vaistų nuo įvairių savijautos sutrikimų, primena, jog sveika mityba privalo tapti nuolatiniu palydovu.

Idealu, jei šių rekomendacijų suskumbama griebtis kaip prevencinės priemonės, o ne rimtai „susukus“ vienai ar kitai ligai. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokiais maisto produktais bei juose esančiomis medžiagomis derėtų papildyti savo racioną sergant širdies ir kraujagyslių, sąnarių bei kepenų ligomis.

„Širdinikų“ bei kraujagyslių ligomis sergančiųjų mityba

Neveltui širdis yra vienas svarbiausių žmogaus organų. Šios „sustreikavimas“ mirtimi per 5 metus nuo diagnozės baigiasi kone pusei sergančiųjų. Norint gerokai sumažinti tikimybę patekti į šią liūdną statistiką, rekomenduojamas ne tik aktyvesnis gyvenimo būdas, žalingų pomėgių atsisakymas, reguliarūs profilaktiniai vizitai pas medikus, bet ir sveika mityba.

Kalbant konkrečiai apie širdies ir kraujagyslių ligas, rekomenduojama vengti riebalų, cholesterolio bei natrio „persunktų“ produktų. Subalansuotą mitybą derėtų papildyti žemiau pateiktais produktais:

• Šparaguose yra folio rūgšties, mažinančios homocisteino (tai - aminorūgštis, didinanti minėtų ligų riziką) kiekį organizme.
• Ankštiniuose augaluose (žirniai, pupos, lęšiai, avižirniai) gausu skaidulų, baltymų bei polifenolių (antioksidantai), reikšmingai mažinančių blogojo cholesterolio kiekį organizme.
• Cholesterolio kiekį kraujyje kontroliuoti padeda ir reguliariai valgomi brokoliai. Aišku, garinti, o ne „paskandinti“ riebios grietinėlės padaže...
• Atėjus vasarai, nepraleiskite progos savo racioną papildyti įvairiomis uogomis. Šios ne tik palepins skonio receptorius, bet ir, dėl sudėtyje esančių antioksidantų polifenolių, prisidės prie širdies bei kraujagyslių ligų mažinimo tikimybės. Uoguose taip pat gausu kitų sveikatai naudingų medžiagų: falatų, skaidulų, geležies, vitaminų A ir C, kalcio.
• Žuvyje yra nedaug sočiųjų riebalų, tačiau gausu omega-3 riebiųjų rūgščių bei baltymų. Tai - puiki formulė ne tik tiems, kuriems sveika mityba aktuali kaip profilaktinė geros savijautos užtikrinimo priemonė, bet ir sergantiems širdies ligomis ar turintiems polinkį į šį susirgimą. Tokiu atveju rekomenduojama 100 gramų riebios žuvies (skumbrė, silkė, lašiša, upėtakis, tunas ir panašiai) valgyti bent porą kartų per savaitę.

Kiti naudingi produktai

Aktyvus gyvenimo būdas ir sveika mityba yra geriausia prevencinė priemonė, kurios galite imtis, kad padėtumėte širdžiai bei užsitikrintumėte ilgą ir sveiką gyvenimą. Geriausia, jog tai nereikalauja daug pastangų - pakanka į kasdienybę įtraukti kelis mažus įpročius, rašoma „Eat this, not that“. Kai kalbama apie geriausius širdies ir kraujagyslių sveikatą palaikančius įpročius, tokie smulkūs dalykai, kaip tinkamų maisto produktų bei gėrimų pasirinkimas, gali būti labai naudingi jūsų širdžiai ateityje.

Norėdami padėti jums tinkamai maitintis, paklausėme dietologų apie tai, kokie maisto produktai bei gėrimai tinka širdies ir kraujagyslių ligų rizikai mažinti.

1. Kiaušiniai - dietologė Lauren Manaker aiškina, kad vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems normocholesterolemija, atsižvelgiant į kiaušinių maistinę naudą, galima vartoti iki dviejų kiaušinių per dieną. Duomenys rodo, kad sveikiems žmonėms, valgant iki vieno kiaušinio per dieną, gali sumažėti širdies ligų ir insulto rizika.
2. Pistacijos - anot dietologės Tammy Lakatos, užkandžiavimas riešutais gali būti puikus būdas palaikyti širdies sveikatą, nes šis augalinės kilmės maistas gali padėti reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. L.Manaker priduria, kad pistacijos ypač veiksmingai saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nes jų antioksidacinės savybės padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų bei taip palaiko širdies sveikatą.
3. Žalioji arba juodoji arbata - L.Manaker aiškina, kad išgerdami du puodelius žaliosios arba juodosios arbatos per dieną, gausite pakankamai flavonoidų, jog įvykdytumėte 400-600 miligramų rekomendaciją.
4. Neskaldyti grūdai - T.Lakatos teigia, kad neskaldytų grūdų, tokių kaip rudieji ryžiai, miežiai, rugiai, kviečiai, vartojimas susijęs su mažesniu sistoliniu kraujospūdžiu, cholesterolio kiekiu ir širdies ligų rizika. Anot specialistės, ypač avižos yra puikūs neskaldyti grūdai, padedantys sumažinti širdies ligų riziką, nes jose gausu tirpių skaidulų - maistinių medžiagų, kurios susijusios su cholesterolio kiekio valdymu ir mažesne širdies ligų rizika.
5. Šilauogės - dietologė Toby Amidor sako, kad šilauogės turi daug naudingų maistinių medžiagų, kurios palaiko širdies sveikatą.
6. 100 proc. apelsinų sultys - L.Manaker teigia, kad citrusiniuose vaisiuose yra unikalių augalinių junginių, kurių vartojimas susijęs su daugeliu širdies sveikatai naudingų veiksnių, įskaitant mažesnę insulto riziką.
7. Pomidorai - T.Lakatos aiškina, kad pomidoruose esančios maistinės medžiagos mažina blogojo cholesterolio kiekį, kraujospūdį, ląstelių lipnumą, todėl kraujas lengviau teka.
8. Lašiša - T.Lakatos teigia, kad lašišoje gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios padeda mažinti uždegimus visame organizme. Uždegimas pažeidžia kraujagysles ir sukelia širdies smūgį bei insultą.
9. Kryžmažiedės daržovės - Anot T.Lakatos, kryžmažiedės daržovės, tokios kaip brokoliai ir briuseliniai kopūstai, taip pat puikiai stiprina širdies sveikatą bei mažina su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusių komplikacijų riziką.

Sezoninės daržovės ir vaisiai

Papildžius lėkštę sezoninėmis daržovėmis ir vaisiais, galima kontroliuoti daug ligų, tarp jų ir kardiovaskulinių. Kokiais mitybos principais turėtų vadovautis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys bei šių ligų išvengti norintys žmonės? Kaip turėtų atrodyti kasdienė mityba ir kodėl svarbu papildyti lėkštę įvairiomis spalvomis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro Mitybos sutrikimų prevencijos ir gydymo poskyrio vyresnioji gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Dr. E.Gavelienė teigia, kad būtent sveikatai nepalankus maitinimasis yra vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas. „Visiems, turintiems polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis arba jau sergantiems, būtina peržiūrėti savo kasdienę mitybą.

Ją pagerinus, galima sėkmingai kontroliuoti sveikatos būklę ir paskatinti ligos remisiją. Esminė taisyklė, kuria vertėtų vadovautis - gaunamų maisto medžiagų kiekis turi atitikti individualius žmogaus poreikius ir padėti palaikyti sveikatai palankią kūno masę.

Reguliuojant suvalgomo maisto porcijas, taip pat tinkamai paskirstant baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį, galima išvengti riebalinio audinio išvešėjimo, kuris yra itin nepalankus kardiovaskulinėmis ligomis sergantiems ir turintiems polinkį jomis sirgti žmonėms.

Su maistu gauname ir lėtinį uždegimą mažinančių komponentų, tokių kaip omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų, taip pat daugybę kitų organizmui naudingų maisto medžiagų. Tinkamai sudėliotas mitybos planas yra ne tik širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą mažinantis, bet kartu ir šių ligų atsiradimą stabdantis veiksnys“, - apie tinkamos mitybos svarbą pasakoja dr. E. Gavelienė.

Pasak gydytojos, kuo daugiau lėkštėje spalvų - tuo daugiau biologiškai aktyvių, uždegimą organizme mažinančių medžiagų gauname su maistu. „Kalbėdama apie spalvas lėkštėje turiu omenyje sezonines daržoves bei vaisius - šios gėrybės veikia kaip antioksidantų užtaisas.

Kasdien turėtume suvalgyti apie 500 gramų daržovių ir bent 300 gramų vaisių. Geriausia rinktis šviežias, sezonines daržoves, o vėsesniu metų laiku - šakniavaisius, termiškai apdorotas daržoves.

Raginu atkreipti dėmesį ne tik į visų pamėgtas daržo gėrybes, tokias kaip agurkai ir pomidorai, bet ir į kitas sveikatai be galo naudingas daržoves: brokolius, briuselinius ir lapinius kopūstus, špinatus, saldžiąsias paprikas, ridikėlius ir kitas“, - sezoninių gėrybių naudą išskiria gydytoja.

Augalinės kilmės produktai

Dr. E.Gavelienė pastebi, kad Lietuvos gyventojų mityboje dominuoja gyvūninės kilmės maistas, tačiau turėtų būti priešingai - norint išlaikyti gerą sveikatą, į kasdienį racioną svarbu įtraukti daugiau augalinės kilmės maisto produktų.

„Vertėtų rečiau vartoti gyvūninės kilmės riebalus, tokius kaip grietinė, sviestas, taukai, ir dažniau rinktis įvairius aliejus - augalinių riebalų rekomenduojama suvartoti nuo vieno iki penkių šaukštų per dieną.

Ypač naudingas alyvuogių aliejus - įrodyta, kad jis užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti. Tačiau tinkami ir kiti aliejai, tokie kaip linų sėmenų, moliūgų. Kasdienę mitybą vertėtų papildyti ir riešutais bei sėklomis - jų kasdien rekomenduojama suvalgyti 15-20 gramų. Tai - puikus mineralinių medžiagų, itin reikalingų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai bei kontrolei, šaltinis“, - apie augalinių produktų naudą pasakoja gydytoja.

Specialistė pastebi, kad nėra vieno ypatingo produkto, kurį privaloma įtraukti į kasdienę mitybą, norint likti sveikam - svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą, stengtis vengti tuščių kalorijų turinčių produktų, pavyzdžiui, įvairių pusgaminių, rafinuotų produktų, maisto, kuriame gausu pridėtinio cukraus ir gyvūninės kilmės riebalų.

„Norint tinkamai maitintis, valgiaraštyje turėtų dominuoti šviežiai paruoštas maistas. Porą kartų per savaitę derėtų valgyti žuvį, paukštieną, rečiau - raudoną mėsą. Dar vienas sveikatai itin palankus produktas - visų grūdo dalių kruopos, kurios yra puikus kompleksinių angliavandenių, skaidulų, taip pat B grupės vitaminų ir daugybės mineralinių medžiagų šaltinis.

Viso grūdo kruopų patiekalai padeda išlaikyti tolygią gliukozės koncentraciją kraujyje, vitaminai, mineralai veikia kaip antioksidantai, skaidulos padeda žarnyno sveikatai. Saugoti žarnyno mikroflorą ypač svarbu - gerosios bakterijos prisideda siekiant užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis“, - naudingus sveikatai produktus išskiria dr. E.Gavelienė.

Maisto medžiagos

Kraujagyslių ligos yra tiesiogiai susijusios su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, jo nesumažinus gali išsivystyti aterosklerozė ir jos sukeliami padariniai - infarktas bei insultas.

Reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje padeda tinkama mityba, tačiau dažnai vien to neužtenka ir į pagalbą pasitelkiami cholesterolio kiekį organizme mažinantys bei kraujagyslėse esančias aterosklerozines plokšteles nuo plyšimo ir trombų susidarymo apsaugantys vaistai - statinai.

Dr. E.Gavelienė išskiria ir dvejas maisto medžiagas, padedančias išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ar kontroliuoti jų eigą. „Tai - vitaminas D ir omega-3 riebalų rūgštys. Vitaminas D rekomenduojamas vartoti kasdien, net ir gyvenant saulėtoje vietovėje, o ypač šaltuoju metų laiku, kai mažiau saulės.

Lietuvoje net ir vasarą dažnai negauname pakankamo kiekio vitamino D, o šio vitamino trūkumas yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl būtina papildyti jo atsargas. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu kardiovaskulinėmis ligomis sergantis žmogus vartoja vaistus, kai kurie iš jų keičia vartojamų papildų įsisavinimą ir poreikius, todėl prieš vartojant bet kuriuos papildus reikia pasitarti su gydytoju“, - pabrėžia pašnekovė.

Pasak specialistės, visiems, sergantiems kardiovaskulinėmis ligomis, svarbu kasdien suvartoti ir gydytojo rekomenduojamą kiekį vandens. „Kiekvienam žmogui reikia skirtingo kiekio vandens - reikiamą kiekį galima paprastai pasiskaičiuoti žinant, kad vienam ūgio centimetrui reikia bent 10 mililitrų vandens per dieną.

O karštomis dienomis, gausiai prakaituojant ar užsiimant fizine veikla, vandens turėtų būti išgeriama dar daugiau. Tokiu atveju naudinga vartoti ir mineralinį vandenį, kad atgautume prakaituojant prarastas medžiagas. Kai kurios daržovės ir vaisiai taip pat turi nemažai vandens, tačiau, kalbant apie skysčių pusiausvyrą, reikėtų vartoti būtent vandenį.

Minimalus išgeriamo vandens kiekis apytiksliai turėtų būti nuo 1 iki 2 litrų per dieną“, - apie tai, kiek reikėtų per dieną išgerti vandens, pasakoja dr. E.Gavelienė.

Gydytoja primena, kad, norint išvengti ligų, esminis žingsnis turi būti tinkama mityba. „Niekada ne vėlu pakeisti savo maitinimosi įpročius, o vasara tam ypač palankus metas, nes gamtoje esančias spalvas galime perkelti ir į lėkštę. Išnaudokime tai“, - ragina dr. E.Gavelienė.

---